Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

NASA: dar vienas lietuvių stažuotojų desantas

 
2017 08 16 12:00
Vilniaus universiteto magistrantas Kazimieras Badokas – vienas iš šešių Lietuvos studentų, šį rudenį vyksiančių stažuotis NASA.
Vilniaus universiteto magistrantas Kazimieras Badokas – vienas iš šešių Lietuvos studentų, šį rudenį vyksiančių stažuotis NASA. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Rugpjūčio pabaigoje Vilniaus universiteto (VU) magistrantas Kazimieras Badokas ir dar penki studentai iš Lietuvos vyksta į keturių mėnesių rudens stažuotę Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso tyrimų centre JAV. NASA ekspertai šiemet atrinko rekordiškai daug Lietuvos studentų vasaros ir rudens stažuotėms. Jų gebėjimai ir kvalifikacija ypač vertinami NASA Ameso tyrimų centre.

„Kosmosas, kaip ir fizika, mane žavėjo nuo mažens, – sakė „Lietuvos žinioms“ 24 metų K. Badokas. – Prisimenu, kai per fizikos pamoką vienuoliktoje klasėje gavome užduotį sukonstruoti kokį nors mechanizmą ir paaiškinti, kaip jis veikia. Iš kartono padariau kelių pakopų NASA naudojamo modelio raketą ir papasakojau apie jos veikimą, tačiau tada net įsivaizduoti negalėjau, kad kada nors pats turėsiu galimybę padirbėti NASA, iš arčiau susipažinti su kosmoso technologijomis ir galbūt pamatyti tikrą raketą.“

NASA stažuotojas jau kalbėjosi su būsimu vadovu dr. Meyya Meyyappanu, Ameso tyrimų centre vadovaujančiu mokslininkų grupei, dirbančiai biojutiklių ir kitų nanotechnologijų srityje. Aptarė projektą, į kurį galėtų įsitraukti ir VU studentas, jau turintis tam tikrų įgūdžių, nes ketvirtus metus dirba VU Taikomųjų mokslų instituto Nitridų darinių auginimo technologijos ir taikymo grupėje. NASA įgyvendina projektą, skirtą sukurti jutiklius ant lanksčiųjų padėklų, pavyzdžiui, padarytų iš tekstilės, įvairioms cheminėms medžiagoms atmosferoje ir žmogaus organizme aptikti.

„Apie NASA „guglinau“ ir vaikystėje, ir dabar ruošdamasis stažuotei, – kalbėjo fizikas. – Kiek girdėjau iš buvusių NASA stažuotojų, patirtis labai naudinga. Nors mokslininkai ten dirba panašia įranga, kaip ir mes Lietuvoje, esmė – ne įranga ir pastatai, o patys žmonės. Ką jie daro – tai jau iš fantastikos srities.“

Daugiau klausimų nei atsakymų

Vilnietis K. Badokas mokėsi sostinės Žemynos gimnazijoje. Baigė ją su pagyrimu. Gimnazistui sekėsi visi dalykai ir galėjo rinktis, kur stoti. Tačiau traukė fizika. Nuo mažens buvo smalsu, kaip padarytas ir kaip veikia koks nors elektronikos prietaisas. Patiko ardyti juos ir iš naujo konstruoti. Jautė nuostabą, kaip žmogus, sukurtas vaikščioti Žeme, sugebėjo išsilaipinti Mėnulyje. Kai daugiau suprato apie technologijas, iškilo klausimas, kaip smėlis tampa kompiuterio „smegenimis“ – kaip iš silicio padaromi kompiuterio procesoriai.

„Visada žinojau, kad su fizika, technologijomis susiesiu ir savo gyvenimą. Žavėjausi garsiais teoretikais ir eksperimentuotojais, pradedant Isaaco Newtono darbais, ir tokiais verslininkais kaip Elonas Muskas, įmonių „SpaceX“ ir „Tesla Motors“ įkūrėjas. Ir iki šiol turiu daugiau klausimų nei atsakymų“, – prisipažino jaunasis tyrėjas.

VU taikomosios fizikos studentas gana anksti įsitraukė į mokslinį darbą. Baigęs pirmą kursą, laimėjo Lietuvos mokslo tarybos stipendiją atlikti mokslinę praktiką VU Taikomųjų mokslų instituto Pažangiųjų technologijų skyriuje. Nuo 2013 metų taip ir liko dirbti optoelektronikos laboratorijoje, dalyvauja įvairiuose projektuose kaip technikas ar inžinierius.

wikipedia nuotrauka
wikipedia nuotrauka

Vos kelių nanometrų

Baigęs bakalauro studijas, K. Badokas VU Fizikos fakultete pasirinko optoelektronikos medžiagų ir technologijų magistrantūrą. Optoelektronikos medžiagos, kaip aiškino fizikas, šviečia ne dėl terminio spinduliavimo, o dėl elektronų šuolių. Iš optoelektronikos prietaisų turbūt visiems gerai žinomi šviesos diodai, dar vadinami šviestukais.

Viena tyrimų sričių, plėtojamų VU Taikomųjų mokslų institute, ir yra šviestukų kūrimas bei jų savybių optimizavimas. Į tuos tyrimus yra įsitraukęs ir K. Badokas.

„Institutas yra įsigijęs labai modernų metalorganinio nusodinimo iš garų fazės reaktorių, juo galima konstruoti įvairius puslaidininkius prietaisus. Paprastai puslaidininkiai šviestukai turi tokią aktyvią zoną, sudarytą iš vadinamųjų kvantinių duobių, labai plonų medžiagos sluoksnių. Jų storis siekia vos kelis nanometrus. Keisdami tų duobių auginimo, arba epitaksijos, parametrus, galime atitinkamai modifikuoti prietaisų savybes“, – pasakojo tyrėjas, šešių straipsnių, išspausdintų recenzuojamuose mokslo žurnaluose bendraautoris.

Paties šviestuko skersmuo gali būti kelių milimetrų, o jo viduje – užauginti plonyčiai nanometrų dydžio sluoksniai. Viena medžiagų, iš kurių jie auginami – galio nitridas. Taip pat ieškoma naujų medžiagų ir jos išbandomos. Šioje srityje visame pasaulyje dirba daugybė mokslinių grupių.

Renkantis tyrėjo kelią

Tokia įranga kaip metalorganinio nusodinimo iš garų fazės reaktorius pasaulyje naudojama tiek mokslinėse laboratorijose, tiek ir pramoninei šviestukų gamybai. VU Taikomųjų mokslų institutas taip pat turi bendrų projektų su garsiomis puslaidininkių pramonės įmonėmis užsienyje.

„Siekiama padidinti šviestukų efektyvumą, kad kuo mažiau elektros energijos būtų paverčiama šiluma, ir kuo daugiau išspinduliuojama šviesos pavidalu. Tačiau yra nemažai technologinių problemų, trukdančių tai padaryti. Nors sugalvota įvairių būdų, kaip padidinti šviestukų efektyvumą, veiksmingų metodų ieškoma ir toliau“, – pasakojo K. Badokas.

„Nors mokslininkai ten dirba panašia įranga, kaip ir mes Lietuvoje, esmė – ne įranga ar pastatai, o patys žmonės. Ką jie daro – tai jau iš fantastikos srities.“

Kitas Taikomųjų mokslų instituto projektas, į kurį yra įsitraukęs VU magistrantas, skirtas radiacijos detektorių kūrimui. Jie gali būti taikomi, pavyzdžiui, ir kosmose, kur yra labai didelės apšvitos dozės. Šie tyrimai turi sąsajų ir su NASA stažuotės projektu.

„Norėčiau pasilikti šiame kelyje ir po magistrantūros stoti į doktorantūrą, galbūt užsienyje. Tačiau po studijų grįžčiau į Lietuvą“, – ateities planais dalijosi jaunasis mokslininkas.

Giriami ir vertinami

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), 2014 metais pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su NASA, 2015-aisiais paskelbė pirmąjį konkursą Lietuvos studentams dalyvauti NASA tarptautinėje stažuočių programoje. Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo MITA Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Anzelma Ūselienė, tokias sutartis turi tik 13 valstybių: Švedija, Prancūzija, Australija, Brazilija, Izraelis, Jordanija, Meksika, Portugalija, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Trinidadas ir Tobagas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Lietuva.

Konkursas vyksta kasmet. Lietuvos studentų atrankas koordinuojanti MITA skelbia kvietimus teikti paraiškas vasaros (10 savaičių) ir rudens (16 savaičių) stažuotėms, organizuoja nacionalinį vertinimą, tada siunčia kandidatūras vertinti NASA. Atrinktiems studentams MITA skiria stipendijas padengti kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, sveikatos draudimo ir vietinio viešojo transporto JAV išlaidoms. Stažuotės finansuojamos Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.

2015 metais į NASA stažuotis išvyko du VU studentai – teorinės fizikos magistrantas Jonas Narkeliūnas ir biofizikas Mikalojus Brazdžiūnas. Pernai stažavosi Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) inžinerinę informatiką studijuojanti Julija Semenenko, Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė Miglė Aurėja Mickonytė (maisto mokslas ir technologijos) bei VU telekomunikacijų fiziką ir elektroniką studijuojantis Liudvikas Paukštė.

„Šiemet buvo rekordinis NASA ekspertų atrinktų studentų skaičius iš Lietuvos, – pažymėjo A. Ūselienė. – Konkurse dėl NASA vasaros ir rudens stažuočių rungėsi net 38 studentai. Aktyviausi buvo KTU atstovai – net 19 pretendentų panoro išmėginti jėgas dėl prestižinių stažuočių programos. VU studentai pateikė 11 paraiškų, VGTU – septynias, Kauno kolegijos – vieną.“

Vasaros stažuotės laimėtojai – keturi KTU studentai: aeronautikos inžinerijos magistrantas Martynas Lendraitis, elektronikos inžinerijos magistrantas Donatas Miklušis bei mechatronikos bakalauro studijų antrakursiai Kristijonas Kerekešas ir Povilas Piartli. Šią vasarą NASA Ameso tyrimų centre stažavosi taip pat du VU studentai: biochemijos bakalauro studijų antrakursis Dominykas Murza ir taikomosios fizikos bakalauro studijų antrakursis Paulius Venclovas.

Į rudens stažuotę rugpjūčio pabaigoje vyks keturi VU studentai: taikomosios fizikos bakalauro studijų ketvirtakursis Erikas Švažas, optoelektronikos medžiagų ir technologijų magistrantas K. Badokas, biofizikos bakalauro studijų ketvirtakursė Kornelija Vitkutė bei medžiagotyros ir puslaidininkių fizikos magistrantė Rusnė Ivaškevičiūtė. VGTU atstovaus aviacijos mechanikos inžinerijos bakalauro studijų ketvirtakursis Lukas Jakas ir telekomunikacijų inžinerijos bakalauro studijų ketvirtakursis Narūnas Kapočius.

„NASA Ameso tyrimų centro atstovai itin aukštai vertina mūsų šalies siunčiamus studentus ir jų kvalifikaciją. Tarptautinių stažuočių projektų ir studentų koordinatorė Kristina Wilmoth pareiškė padėką Lietuvai bei pagyrė, kad mūsų šalies studentai yra talentingi, puikūs savo srities specialistai, turi daug žinių. Lietuvos studentams stažuotės puiki proga padirbėti NASA tyrimų centre, naudotis NASA infrastruktūra ir ištekliais bei įgyti unikalios patirties bendradarbiaujant su NASA mokslininkais ir inžinieriais“, – kalbėjo MITA Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja A. Ūselienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"