TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nauja studentų karta – visai kitokia nei ankstesnės

2014 06 09 16:39
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Požiūris į švietimą turi pasikeisti, nes dabartinis jaunimas yra visai kitoks nei ankstesnės kartos, pirmadienį aštuntojoje tarptautinėje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje sakė Jungtinių Amerikos Valstijų Kanzaso universiteto profesorė Teri McCarthy.

Jos teigimu, dėstytojai bei mokytojai turėtų naudotis tomis pačiomis technologijomis ir priemonėmis, kurios dabar jau yra jaunimo kasdienybės dalis. Taip studentus geriau pasieks žinios, o didesnis pasitikėjimas labiau juos motyvuos.

Kad sėkla sudygtų ir augtų

„Vadinamosios „tūkstantmečio kartos“ požiūris į pasaulį yra labai platus. Jauni žmonės dabar tiki, kad visi yra lygūs, tokie patys. Jie kalba apie socialinę, religinę, lytinę ir kitą lygybę, netiki ribomis ar hierarchijomis“, – naująją kartą apibūdino profesorė.

Šiai kartai būdinga norėti aukščiausių rezultatų, pasiekti labai daug. Jie atviri pokyčiams, anksti imasi saviraiškos ir savo išvaizdoje: daugelis turi tatuiruotes, veriasi auskarus. Šis jaunimas yra pripratęs prie tėvų dėmesio ir užaugo girdėdami, kad yra ateities viltis. T. McCarthy anksčiau negalėjo pasakyti, ar lietuvių jaunimas yra panašus, tad atliko savo tyrimą. „Kalbant apie lietuvius, pasirodo, jie yra daugiau religingi. Tatuiruotes turi 23 proc. jaunimo nuo 18 iki 22 metų, o pasaulio rodiklis yra 43. Vis tik Lietuvos vaikai yra panašūs, kaip ir likusiame pasaulyje: jiems svarbi tolerancija, sąžiningumas, į vedybas jie žiūri kaip į svarbų dalyką“, – vardijo T. McCarthy.

Pasak jos, dėl naujų jaunimo savybių yra svarbu, kiek kinta švietimo sistema, kad jos žinios pasiektų jaunimo protus. Jaunimui svarbu, kad mokytojai būtų šiltai bendraujantys. Jie mano, kad švietimas turi praplėsti žmogaus akiratį, o ne tik padėti susirasti darbą. Tuo tarpu profesoriams svarbu suprasti, kad studentai gauna žinias unikaliais būdais – švietėjų vaidmuo yra užtikrinti, kad pasėta žinių sėkla sudygtų ir augtų. „Jeigu studentai nori gero ryšio su mokytojais ir dėstytojais, reikia mokėti jį suteikti. Santykiai su dėstytojais daro didelę įtaką mokymosi rezultatams. Ryšys gali būti vystomas ir jaunimui priimtinu būdu: telefonu ar per socialinius tinklus – kodėl gi ne?“, – teigė T. McCarthy.

XXI amžiuje lengva rasti informaciją, bet reikia mokytis ją atsirinkti, ugdyti kūrybinį mąstymą, konferencijoje akcentavo edukacinių Latvijos projektų įmonės „Pearson“ darbuotoja Iveta Vitola. „Mūsų tikslas yra įgalinti mokytojus naudotis technologijomis, o ne juos pakeisti technologijomis“, – pabrėžė I. Vitola.

Anglų kalbos dėstytoja, mokytojų kvalifikacijos kėlimo ekspertė, projektų vadovė Vilma Bačkiūtė mano, kad dabartinėje visuomenėje yra neišvengiama kalbinė įvairovė ir ji lemia darną bei toleranciją. Dabar jauniems žmonėms itin svarbu mokytis daugiau užsienio kalbų. „Žmogus priklauso nuo kalbų, kai renkasi darbą, draugus, žmones, su kuriais gyvens ateityje. Šiuo metu vykstančiuose procesuose kalba tampa ir kataklizmų priežastimi. Latvijos, Ukrainos atvejai yra labai aštrūs. Žinodami kalbos ir darnos visuomenėje ryšį, turime prisiminti, kad politika gali būti darnos priežastimi, o ne kliūtimi“, – savo pranešime „Kalbinė įvairovė ir visuomenės gerovė: socialinė, kultūrinė ir ekonominė“ teigė V. Bačkiūtė. Kalbos turi ir ekonominę naudą visuomenei, įsitikinusi dėstytoja. Globaliose tendencijose ieškant darbuotojo vienas svarbiausių dalykų yra kalbų mokėjimas. Lietuvoje ši tendencija dar kol kas ne visada ryški. Specialistas dažnai neturi galimybių mokamų kalbų panaudoti darbe, tad dažnai šis reikalavimas įdarbinant dar būna perteklinis.

Ragina atsižvelgti į visus

Diskusijoje po konferencijos savo šalių patirtimi mokant užsienio kalbų pasidalijo svečiai iš užsienio. Jie sutarė, kad svarbu keisti ir plėsti mokymo programas, kurios yra susiję su imigrantų bendruomenių kalbų mokymu.

Daug imigrantų turinčioje Vokietijoje šalia anglų, prancūzų, ispanų arba italų kalbų švietimo sistemoje norėta įvesti ir turkų kalbą, bet kol kas tai nėra padaryta, pasakojo įstaigos „CsiTrain“ steigėja Christel Schneider. Tuo tarpu Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos ir švietimo bendradarbiavimo atašė Lucas Aubry atskleidė, kad įvairių kalbų mokymas nedavė laukto rezultato: tarptautiniame tyrime Prancūzija buvo 12-oje vietoje ispanų kalbos mokyme ir paskutinė anglų kalbos mokyme. „Investuojame labai daug ir turėti tokį rezultatą yra labai paradoksalu. Prancūzijoje kalbų mokymas diegiamas nuo šešerių metų amžiaus. Anglų kalbos mokymas vis ankstinamas. Koledžo lygmenyje galima rinktis iki 30-ies kalbų, vėliau – iš 56-ių užsienio ir regioninių kalbų. Turime tarptautines sekcijas, kurios siūlo daugiau nei 15 kalbų. Prancūzijos mokiniai gali mokytis pagal dvigubą programą ir gauti dvigubą diplomą. Yra programos su Vokietija, su Italija ir su Ispanija“, – pasakojo L. Aubry. Jo teigimu, Prancūzijoje yra diegiamas arabų kalbos ir kultūros mokymasis. Šios programos kol kas yra eksperimentinės, pradėtos 2011 metais ir dabar vystomos. „Prancūzijoje turime didelę bendruomenę, kalbančią arabiškai, ir negalime į tai neatsižvelgti“, – tikino L. Aubry.

Dideles arabų, ispanų, indėnų bendruomenes turinčioje Amerikoje taip pat privalu atsižvelgti į jų poreikius, teigė ir T. McCarthy. „Turi būti keičiamos programos ir tai, ką nesimokantysis gali gauti. Vadovėlis yra tik pati pradžia. Turime sužinoti, ką vaikai turi kūrybingo – tai XXI amžiaus pasaulis, kuriame kūrybingumą sužadinti yra labai svarbu“, – sakė T. McCarthy.

Diskusiją užbaigusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė sakė, kad užsienio kalbos yra privalumas, o valstybės, kurioje gyveni, kalba yra pareiga. „Sutinku, kad reikia pasiekti tas bendruomenes, kurias reikia integruoti. Sunkiai įsivaizduojama situacija, kad mokinys, kuris ateina į pirmą klasę, iki šiol nėra girdėjęs lietuvių kalbos. Kažkas negerai su mūsų kalbos politika. Gimtoji kalba kuria asmenybę, o ji kuria pilietinę valstybę“, – reziumavo D. Vaišnienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"