TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Naujas intelektualus portalas – vieta diskusijoms, ne monologams

2015 05 13 11:00
Portalo atidarymo renginys: prof. L. Donskis, doc. V. Ališauskas, P. Gritėnas.  Doxa.lt nuotrauka

Mėnesio pradžioje Lietuvos internetinę žiniasklaidą papildė naujas portalas doxa.lt, kurio pavadinimas, išvertus iš senovės graikų, reiškia nuomonę. Redakcija, kurios branduolys – filosofijos studentai, teigia nesiekianti sukelti revoliucijos ar propaguoti konkrečių idėjų. Žada, jog ne kalbės, o kvies kalbėtis. 

Diskursai be monologų. Šitaip pristatomas naujas viešosios erdvės projektas. Nepaisant to, kad kiekviena žiniasklaidos priemonė turi komentarų ir nuomonių skiltis, doxa.lt komandai atrodo, kad Lietuvos viešojoje erdvėje – chaosas. Poleminiai tekstai paskęsta informacijos sraute taip ir nesulaukę atsako. Portalo vyriausioji redaktorė, Vilniaus universiteto (VU) filosofijos magistrantė Daina Habdankaitė tikina suprantanti, kad vienas tinklapis nepakeis viso šalies viešosios erdvės peizažo, tačiau priduria, kad esamose diskusijoje lieka neišnaudoto potencialo. „Iškelti klausimą ten, kur jau „visiems viskas aišku“, suvesti skirtingų disciplinų atstovus pokalbiui, ieškoti, kas gebėtų analitiškai sureaguoti į aktualius reiškinius, galiausiai tiesiog pasirūpinti, kad publikuotas tekstas neaidėtų tyruose, o užgimęs iš aktualaus noro pasisakyti, rastų atsakymą viešojoje erdvėje“, – aiškina ji.

Tinklapio idėja gimė VU Filosofijos studentų mokslinės draugijos aplinkoje, taigi jo pagrindinis variklis – šios disciplinos studentai. Nors redakcinei kolegijai priklauso ir filosofas doc. dr. Nerijus Milerius bei istorikas doc. dr. Aurimas Švedas, vidutinis jos narių amžius pakankamai jaunas. Visgi deklaruojama, kad doxa.lt – ne studentiškas projektas. Viena vertus, jie puoselėja ilgalaikius tikslus. Kita vertus, jau publikuotos tekstai – rimti ir kokybiški. Šiuo metu atsivertę tinklapį rasite ir pokalbį su ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu apie Vakarų civilizacijos pamatus, ir polemikos apie kultūrinę bei politinę Europos tapatybę, ir šiandieninės Izraelio valstybės analizę.

Masinės žiniasklaidos apsukų redakcija nežada siekti. Svarbiausias kriterijus – tekstų kokybė, todėl šiuo metu portale pasirodo po 2-3 naujus tekstus per savaitę. Publikacijų parengimas užtrunka, nes redakcijos nariai diskutuoja su autoriais, stengdamiesi išgryninti jų idėjas. Tikimasi, jog laikui bėgant diskusijų kiekis didės kartu su augančiu skaitytojų skaičiumi. Tarpine grandimi tarp informacija tvidančios masinės žiniasklaidos ir specializuotų leidinių save laikančios redakcijos vadovei lzinios.lt uždavė keletą klausimų.

– Veikiate jau porą savaičių. Kokie žmonės skaito doxa.lt? Kokie norėtumėte, kad skaitytų?

– Pastebime, kad portalą atsidaro smalsūs žmonės, tokie, kuriems įdomu, kas vyksta aplink, kurie reflektuoja ir yra atviri argumentuotoms, drąsioms, kūrybingoms idėjoms. Nesunku nuspėti, kad šiuo metu didžiąją dalį skaitytojų auditorijos sudaro jauni ir vidutinio amžiaus žmonės – ir tai visiškai natūralu, kadangi ypač daug dėmesio skiriame projekto gyvenimui socialiniuose tinkluose. Kiek kartų teko skaityti Facebooko komentaruose plėtojamas diskusijas, kurios išvirsta į tikrų tikriausią argumentų mūšį? Tai yra diskusijos, iš kurių gali rastis analitiniai straipsniai ar intriguojantys interviu. Šiuos diskutuojančiuosius taip pat norime įtraukti į doxos polemiką. Mums svarbu tarpininkauti tarp masinės publikos ir specializuotų auditorijų. Norime, kad būtume įdomūs ne tik intelektualams, bet ir platesnei visuomenės daliai, kuri domisi politika ir kultūra, neapsiriboja vien asmeninių interesų lauku. Taigi orientuojamės į aktyvų skaitytoją, kuriam negana sugromuluotos informacijos ir kuris negali ramiai reaguoti į ad hominem pilamus „argumentus“ ar tiesmukai (ar kiek subtiliau) brukamą ideologiją. Siekiame, kad mūsų skaitytojas būtų ir kalbėtojas, nevengtų įsitraukti į bendrą diskusiją.

– Teigiama, jog vienas redakcijos siekinių – tapti „plačiai žinomu kultūriniu reiškiniu“. Ar tai reiškia, kad doxa.lt bus daugiau nei portalas? Kokias formas tai įgis?

Doxa koncepcija iš pat pradžių formuluota kaip kultūrinio reiškinio, kuris peržengia internetinio portalo ribas. Startavome su atidarymo renginiu-diskusija, kurioje prof. Leonidas Donskis, doc. Vytautas Ališauskas ir publicistas Paulius Gritėnas diskutavo apie žydų, arabų ir rusų tautų indėlį į Europos tapatybės formavimąsi. Aktyviai kurstome diskusijas socialiniuose tinkluose, o vasarą planuojame ir nevirtualių reginių, daugiausia diskusijų, atvirų paskaitų žanro susitikimų. Be to, aktyviai mezgame ryšius su užsienyje gyvenančiais ir kuriančiais Lietuvos kultūros, mokslo, visuomenės veikėjais, o taip pat su užsienio autoriais teoretikais ir praktikais. Pirmieji paukščiai jau pasirodė: tai ir interviu su nepaprastuoju ir įgaliotuoju LR ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu, ir brazilų filosofo, visuomenės veikėjo Roberto Mangabeira Ungerio tekstas, kuriuo autorius maloniai sutiko pasidalinti su mumis.

D. Habdankaitė. / E. Kurausko nuotrauka

– Kokius kriterijus keliate tekstams? Ko turėtų laikytis, norintys publikuoti savo rašinį doxa.lt? Ir kokie tekstai negalės tapti portalo diskursų dalimi?

Doxoje laikomės atvirumo politikos: esame atviri tekstams, nepaisant jų žanro, autorystės, ideologinio prielankumo, temos, svarstomo objekto. Tačiau tokio pat atvirumo tikimės ir iš autorių. Uždari bet kokiai dialogo galimybei, atvirai ar užmaskuotai žeidžiantys ir skelbiantys vieną tikrą tiesą tekstai neturi kaip tapti diskusijos dalyviais – tokie tekstai lieka uždari, nesueinantys į pokalbį, į tokį tekstą beveik neįmanoma atsakyti, kadangi jau iš pat pradžių autorius užima visažinio poziciją. Nederėtų painioti nuomonės tvirtumo su visažinyste: pirmasis paremtais argumentais, o antroji pati sau pakankama. Tik argumentuotas tekstas, kurio autorius reflektuoja poziciją, iš kurios kalba, gali tapti pilnateisiu diskusijos dalyviu.

– Susikalbėjimo stoką matyt pastebi kiekvienas akylas lietuviškos žiniasklaidos skaitytojas. Vis daugiau argumentų ad hominem, rungtynių dėl kuo efektyviau įžeidžiančio žodžio, asmenų grupavimo ir etikečių lipdymo. Panašu, kad skaitytojams tai patinka. Provokuoju: tokiame kontekste jūsų portalas, kuriame dėmesys skiriamas idėjoms – pasmerktas žlugti.

– Taikliai pastebėta, kad dauguma lietuviškos žiniasklaidos skaitytojų atpažįsta susikalbėjimo stoką. Tai beveik atsako į klausimą, ar portalas, kuriame siekiama susikalbėjimui sudaryti palankias sąlygas, turės savo skaitytoją. Doxoje iš pat pradžių siekėme akcentuoti ne visa ko stoką, o perteklių: nėra taip, kad nebūtų kalbančių, lygiai kaip nėra, kad jie neturėtų, kur kalbėti. Tačiau klausimas štai koks: ar kalbantieji susikalba? Galbūt nauja erdvė ir atsargus moderavimas padėtų susikalbėjimui rastis?

Kalbėti apie idėjas nėra pats veiksmingiausias būdas, norint išjudinti aktyvų mąstymą ir gyvą diskusiją. Visai kas kita yra kalbėti per idėjas, jomis grindžiant savas įžvalgas. Idėjos dėl idėjų – konstruojamos kaip kuo įmantresnė sistema – gal ir smagus stiklo karoliukų žaidimas, tačiau tai žaidimas vienam, daugiausiai keletui žaidėjų. Tuo tarpu jei norime atviro pokalbio, kuriame siektume bent jau išgirsti kito poziciją, reikalinga visai kitokia prieiga – sudėtingos, gražiai ornamentuotos idėjos čia nepakankamos. Todėl ir doxos tekstai, net ir tie, kuriuose svarstomos pamatinės prielaidos, idėjos, konceptai, nepraranda ryšio su pasauliu, apie kurį kalbama. Lygiai tas pats yra ir su raiškos efektingumu: paveiki retorinė priemonė, dažnu atveju galbūt net būtina tam, kad diskursas įgautų gyvybės. Tačiau visuomet norisi klausti, kas slepiasi už efektingos retorikos. Ar autorius, kuris griebėsi aštrios kalbos, vis dar išlaiko atvirumą kito pozicijai, ar šiuo atveju kalbama ar kalbamasi?

– Be gebėjimų įsiklausyti ir artikuliuoti savo poziciją, įtikinti kitą politinė bendruomenė klasikine prasme neįsivaizduojama. Tačiau šiandien panašiau, kad Periklį nužudėme: gyvus debatus pakeitė lozungai.

– Be jokios abejonės, ten, kur esama viešo kalbėjimo, vyksta tam tikras bendruomenės įvykis, galėtume sakyti, vyksta pati bendruomenė. Įtaigus kalbėjimas, pozicijų susidūrimas ir labiausiai pagrįstos iš jų pergalė yra būdingi ir šiandienos viešajam diskursui, ne tik Periklio laikų Graikijai, tačiau galbūt visa tai šiandien įgauna kiek kitas formas. Paveikus, aštrus ir susimąstyti priverčiantis meme‘as tam tikruose viešuosiuose diskursuose yra ne tik toleruotinas, bet, žiūrėk, dažnai ir laimintis argumentas. Gali kilti noras, ir visa pagrįstas, ginčyti tokio „argumento“ validumą, kvestionuojant jo diskursyvumą. Bet ar paveikslėlis su ironiška įžvalga nėra tiesiog tai, ką klasikinėje retorikoje pavadintume elipse, paradoksu ir patoso argumentu? Keičiantis viešojo diskurso formoms, principas lieka panašus: tiek Periklio laikų diskusija, tiek nūdienos Facebooko komentarų dvikovos išlaiko du pamatinius dalykus – abiejų metu vyksta bendruomeniškumas kaip įvykis ir abiejų dalyviai vertina ir yra vertinami atsižvelgiant į jų argumentų stiprumą.

Kita vertus, nereikėtų užmerkti akių prieš kitą aspektą: politinė kultūra kaip atvirumas kito nuomonei bei kaip erdvė pasisakyti ir pasisakant būti piliečiu – polio, bendruomenės, gyventoju, yra neretai pamirštamas. Tik viešuomenėje parodome, kas mes esame, tik kitam girdinti ir matant galime atsiskleisti, galime sueiti į kitokį, nebe asmeninį santykį su savo pačių idėjomis. Juk neretai tik ištarus mintį garsiai, kitam girdint, pasirodo jos svoris, pagrįstumas, vertė. Taigi kurti ir palaikyti tokią erdvę, kur galėtų skleistis, atsiverti, susidurti ir susivienyti įvairios nuomonės, yra siekinys, kurį keliame sau kaip tęstinis projektas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"