Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Naujas modelis palankus ne visoms mokykloms

 
2016 10 26 6:00
Eksperimente dalyvaujančių mokyklų bei savivaldybių atstovai tikina, kad nauja metodika tinka tik vidutinio dydžio mokykloms. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nuo šių metų pradžios penkių rajonų – Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų – savivaldybėse ugdymo įstaigos finansuojamos taikant ne mokinio, o klasės krepšelio metodiką. Iš šio eksperimento rezultatų bus sprendžiama, ar ji bus diegiama visose šalies mokyklose.

Eksperimente dalyvaujančių mokyklų bei savivaldybių atstovai tikina, kad nauja metodika tinka tik vidutinio dydžio mokykloms, o itin mažose ir labai didelėse ugdymo įstaigose ji nelabai pasiteisina.

Pagal kitokį kurpalį

Bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo finansavimas pagal klasės krepšelio metodiką yra kitoks negu pagal mokinio krepšelį. Ugdymo lėšos skaičiuojamos ir skiriamos klasei, o kitoms reikmėms, pavyzdžiui, mokymo priemonėms, – kiekvienam mokiniui. Yra trys klasės krepšelio dydžiai pirmose-dešimtose klasėse: mažiausias – esant 9–11 mokinių, vidutinis – esant 12–20 mokinių ir didžiausias – esant 21 bei daugiau mokinių. Metodikoje numatytas minimalus mokinių skaičius: 1–10 klasėse – 9 mokiniai, 11–12 klasėse – 15 mokinių. Jei klasėje yra mažiau nei 8 mokiniai, skiriama dalis krepšelio.

Be to, lėšos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti gali siekti 10 proc. visų ugdymo procesui vykdyti turimų pinigų. Mokinio krepšelio metodu finansuojamose mokyklose valdymo lėšos svyruoja nuo 8 iki 20 proc. visos mokinio krepšelio sumos.

Ne visiems palanku

Alytaus rajono Kumečių pagrindinė mokykla – viena mažiausių šioje savivaldybėje. Ugdymo įstaigos direktorė Aldona Bencevičienė „Lietuvos žinioms“ prisipažino, kad pradėjus taikyti naują finansavimo modelį lėšų tik dar labiau sumažėjo. „Tas sumažėjimas nedidelis – gal keli tūkstančių eurų, bet vis vien juntamas“, – sakė ji ir neslėpė, kad klasėse tebūna po 8–9 mokinius. Todėl, anot direktorės, išgyventi mokyklai padeda tik rajono savivaldybės skiriamas papildomas finansavimas.

Kaip tikino A. Bencevičienė, mokykloms, kuriose yra panašus vaikų skaičius klasėse kaip Kumečių pagrindinėje mokykloje, naujasis finansavimo modelis nėra itin palankus.

Jis nelabai tinka ir didelėms mokykloms, kurių klasėse yra po 30–32 mokinius. Todėl tiek Alytaus rajono Simno gimnazijos direktorius Evaldas Jakubavičius, tiek Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad šių ugdymo įstaigų finansavimas iš esmės nepakito.

Tokias tendencijas įžvelgė ir Telšių „Džiugo“ gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas. Anot jo, kuo mokykla didesnė, tuo klasės krepšelio metodika jai neparankesnė. „Mūsų gimnazijoje yra 539 mokiniai, todėl mums geriau tiktų mokinio krepšelio metodika, nes dabar vienu klasės komplektu finansavimas mums yra sumažėjęs. Bet tai sunkumų mums nesukėlė“, – tikino M. Sabaliauskas.

Jo teigimu, didžiausia problema – gimnazijai valdyti skirtų lėšų trūkumas. Kaip minėta, tam gali būti skirta 10 proc. gaunamų pinigų. Jų turi pakakti ne tik direktoriaus, pavaduotojų atlyginimams, bet ir sumokėti už darbą mokyklos bibliotekos, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos darbuotojams. Tačiau pinigų tam neužtenka. Todėl tenka „suktis“ – ugdymo įstaigoje yra tik 0,5 bibliotekininko etato.

Tobulumui ribų nėra

Nuo šių metų pradžios pagal naują modelį pradėtos finansuoti ir Jonavos rajono švietimo įstaigos. Šios savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vytautas Žebrauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad naujovė čia pasiteisino. Mat rajono švietimo sektoriaus finansavimas, pritaikius naująjį finansavimo modelį, per metus didėja apie 80 tūkst. eurų.

„Mokyklose atsirado galimybė pedagogams už darbą mokėti pritaikant vidutinius pedagogų tarifinių atlygių koeficientus, kai kuriose – net maksimalius“, – sakė V. Žebrauskas. Anot jo, dabar ir savivaldybė turi daugiau galimybių daryti įtaką krepšelio lėšų skirstymui, tad siekiama, kad visos mokyklos būtų finansuojamos beveik vienodai.

„Žinoma, yra ir taisytinų dalykų. Visų pirma – tai finansavimas tų ugdymo įstaigų, kurios moko specialiųjų poreikių vaikus. Jas finansuojant pagal klasės krepšelio modelį trūksta pinigų, nes ribojamas vaikų tokiose klasėse skaičius. Kartais klasėje jų gali būti tik šeši“, – atkreipė dėmesį V. Žebrauskas.

Kaip pažymėjo Alytaus rajono merijos Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Gintarė Jociunskaitė, taikant eksperimentinę sistemą rajone problemų neišvengiama dėl to, kad savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas bendrojo ugdymo mokyklų klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius neatitinka to klasių, grupių skaičiaus, už kurį gaunamas finansavimas pagal naująją metodiką.

Pasak jos, pavyzdžiui, 5–10 klasėse esant 32 mokiniams, lėšų gaunama vienam klasės komplektui, bet jei 33 mokiniai – jau dviem. Be to, kai kurioms mokykloms trūksta lėšų ugdymo procesui organizuoti ir valdyti – mokyklų vadovų, jų pavaduotojų atlyginimams. Tad trūkstamus pinigus turi skirti savivaldybė.

Daryti išvadas – per anksti

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Markelienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog tikimasi, kad klasės krepšelis leis išsaugoti reikalingą mokyklų finansavimą mažėjant mokinių skaičiui, mokykloms neliks finansinių paskatų turėti perpildytas klases, lėšų paskirstymas mokykloms turėtų būti tolygesnis ir racionalesnis.

Šiuo metu ŠMM jau yra sulaukusi pastabų iš dalyvaujančiųjų eksperimente. „Savivaldybės siūlo, kad lėšos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti sudarytų 15–20 proc. lėšų, skirtų ugdymo planui įgyvendinti. Taip pat – kad pinigai, skirti švietimo pagalbai ir bibliotekai, būtų skaičiuojami ne nuo kiekvieno vaiko, o sudarytų 20 proc. lėšų ugdymo planui įgyvendinti. Kiti siūlo sumažinti santykinį klasės dydį“, – pasakojo K. Markelienė.

Anot jos, nuo eksperimento pradžios nepraėjo nė metai, todėl daryti išvadas dar anksti. Išnagrinėjus siūlymus ir pastabas, eksperimentą nuspręsta tęsti 2017 metais. Metodika būtų taikoma ištisus mokslo metus ir būtų galima tiksliau ją įvertinti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"