TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Naujieji Karšuvos girios uogautojai

2011 10 15 0:00
Kurtinio patelė atrodo kur kas kukliau nei puošniauodegis kurtinys. Dabar visoje Lietuvoje
LŽ archyvo nuotraukos

Septyni voljere užauginti kurtiniai paleisti į laisvę. Rudenėjančiame miške girios naujokai jau rankioja dar užsilikusias bruknes ir spanguoles, tačiau kol kas neskuba atitolti nuo savo buvusių namų.

Orai ir gamtos ženklai

Beveik kalakuto dydžio (patinai sveria iki 6 kg, patelės - iki 3 kg), vieni stambiausių mūsų miško paukščių prieš dvi savaites paleisti į laisvę Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate. Kaip LŽ pasakojo rezervato vadovas Algis Butleris, gamtininkai Karšuvos girioje nori atkurti kadaise buvusią gana gausią kurtinių populiaciją.

Lietuvos pariby

"Kaip 1908 metais savo knygoje "Rytprūsių paukščiai" rašė vokiečių ornitologas Friedrichas Tischleris, kurtiniai čia klestėjo, - pasakojo A.Butleris. - Kodėl išnyko? Tikslaus atsakymo neturime. Gal pakito situacija miške. Pokaris, visokios suirutės buvo. O kurtinys - labai jautrus paukštis. Pokario metais šautuvų žmonės turėjo daug. Nieks nežiūrėjo, gražus ar negražus paukštis, šaudė ir valgė. O kai jų skaičius sumažėja iki kritinio lygio, tada jau greitai gali išnykti ir savaime." Pasak gamtininko, dar 1940 metais kurtinių buvo pastebėta dabartinėje Viešvilės rezervato teritorijoje.

"Kadaise per mūsų teritoriją ėjo Lietuvos ir Mažosios Lietuvos siena. Labiausiai šioje teritorijoje kurtinius buvo ištyrinėję vokiečiai. Minėtuoju F.Tischleriu net Tadas Ivanauskas rėmėsi, - pasakojo A.Butleris. - Jei jie čia gyveno, vadinasi, miškai tiko, reikiamos sąlygos buvo."

Uogų netrūksta

Gamtininkas tikisi, kad kurtiniams Kuršuvos girioje ir dabar patiks, nes jų mėgstamo maisto netrūksta. "Mes dar voljere juos pratinome prie pušų spyglių, žievės, mėlynių stiebelių, kuriuos kurtiniai mėgsta skabyti. Duodavome ir viržių, bruknių, spanguolių, kad laisvėje tai nebūtų naujiena, - pasakojo A.Butleris. - Dažniausiai kurtiniai ir minta augaliniu maistu, o vabzdžių pasigaudo tik tuo laikotarpiu, kai šeriasi." Galima sakyti, kad kurtiniams patinka visokios miško gėrybės. Be voljere ragautųjų - dar ir girtuoklės, katuogės, gervuogės, net kadagio uogos, jauni medžių pumpurėliai, beržų, juodalksnių žirginiai.

Prieš pradėdami atkurti šių paukščių populiaciją gamtininkai pasirūpino ir jų gyvenimo sąlygų pagerinimu. Iškirto 30 ha tankaus eglyno, kad būtų šviesiau ir visokie uogienojai plistų.

Lenkų patirtis

"Mes nesielgiame aklai ir neeksperimentuojame. Patirties sėmėmės iš lenkų, iš kurių 2009-aisiais ir atsivežėme pirmuosius kurtinius. Lenkai jau ne pirmi metai juos veisia nelaisvėje, o paskui paleidžia į laisvę, - pasakojo A.Butleris. - Pirmos vados jauniklius pernai pasilikome veisimui, o šiųmetinius jauniklius - du patinus ir penkias pateles - paleidome į girią. Neseniai pastebėjome, kad vienas vaikštinėja už trijų, kitas už vieno kilometro nuo tos vietos, kur buvo paleisti."

Gamtininkas neabejoja, kad sėkmingai prisitaikę gyventi natūralioje gamtoje kurtiniai plistų į gretimas vietoves. "Tačiau neišvengiamai dalis ir žus, - sakė jis. - Juk kurtiniai peri ant žemės, o plėšriųjų gyvūnų (lapių, kiaunių, mangutų) taip pat miške yra. Mes reguliuojame jų skaičių, tačiau gamta yra gamta. Norėdami tiksliau žinoti apie jų gyvenimą, jiems kylančius pavojus, bandydami kitus apsaugoti nuo žūties, kai tik atrasime pinigų, įtaisysite kurtiniams radijo bangomis valdomus siųstuvėlius. Tada turėsime daugiau informacijos. Dabar tik žiedus užmovėme."

Kurtiniai - gana greiti paukščiai. Mindžikuoja po girią sparčiai, o kai reikia, net ir laksto. Moka ir skraidyti. Tik nuo žemės kyla sunkiai, triukšmingai, garsiai pliauškėdami sparnais. Kartais medžiuose tupėdami ir nakvoja. O svarbiausia - niekur neemigruoja. Jiems nereikia šiltųjų kraštų. Ruošdamiesi pavasario tuoktuvėms dar žiemą sparnais ant sniego piešia visokius raštus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"