TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nė dienos be veiklos!

2014 07 03 14:16
Organizatorių nuotrauka

Sostinės Technikos bibliotekoje ką tik duris atvėrė fotografijų paroda „Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) senjorų veiklos atspindžiai“, skirta būsimam šios mokymo įstaigos dvidešimties metų jubiliejui. 

Tai – daugelio fakultetų lankytojų kolektyvinio triūso vaisius, įamžinęs įspūdingiausias universiteto veiklos akimirkas – tiek kasdienį triūsą, tiek švenčių džiaugsmą.

Pasigirti tikrai yra kuo. Per porą dešimtmečių šis visuomeniniais pagrindais įkurtas universitetas virto plačiu švietėjišku, kultūriniu, visuomeniniu centru. Jeigu jo įkūrėjas, Nepriklausomybės akto signataras Medardas Čobotas šiandien būtų gyvas, tikrai jaustųsi laimingas, matydamas, kaip išsipildė jo svajonė suburti vyresnio amžiaus žmones draugėn ir paskatinti gyventi įdomiai – plėsti savo akiratį, semtis naujų žinių, keliauti, susirasti bendraminčių... Iš pradžių įkurtų kelių fakultetų greitai ėmė neužtekti, steigėsi vis nauji ir nauji, mat ir lankytojų gretos gausėjo, ir jų poreikis gilintis vis į kitas pažinimo erdves plėtėsi. Šiandien MČTAU veikia net vienuolika fakultetų. Pačiame didžiausiame iš jų – Turizmo – esama net pusės tūkstančio narių. Gražaus lankytojų būrio yra sulaukę Buities kultūros, Istorijos, Kultūros fakultetai. Puikų literatūra besidominčių senjorų ratą yra subūręs Literatūros fakultetas, vyriškoji universiteto klausytojų pusė labiausiai domisi Politologijos fakultetu, o Socialinės psichologijos fakultetas labiausiai domina norinčius giliau suvokti savo egzistenciją ir jos ypatumus. Net 19 grupių veikia Užsienio kalbų fakultete, kuriame mokomasi anglų, vokiečių, prancūzų kalbų; labai populiarus yra nuo pat pirmųjų universiteto veiklos dienų veikiantis Sveikatos fakultetas, na, o turintys meninių sugebėjimų klausytojai mielai lanko Muzikos ir Tautodailės fakultetus. Visų fakultetų lankytojai savo teorines žinias pritaiko praktiškai: dalyvauja įvairiose konferencijose, šventėse, parodose, ekskursijose.

Įsižiūrėkime į šios parodos nuotraukas. Istorijos fakulteto klausytojai įamžinti besidomintys savo šalies praeitimi, jos kultūriniu-istoriniu paveldu; Sveikatos fakulteto nariai – besigilinantys į mokslininkų ir medikų pranešimus mokslinėje-praktinėje konferencijoje; Turizmo fakultetan susibūrę keliautojai – šturmuojantys kalnų viršūnes, skrodžiantys vandenis, besigrožintys miestų architektūra... Ir dar – dalyvaujantys tradicinėse savanorystės talkose.

Beje, savanoriškos senjorų veiklos akimirkos parodoje užima, ko gero, centrinę vietą. Mat, ši paroda – baigiamasis akordas projekto, vykusio ilgą laiką ir vienijusio italų ir lietuvių senjorus. Vyko šis savanorystės projektas pagal Grundtvigo programą ir vadovavosi skambiu lozungu – „Nė dienos be veiklos!” Dalyvavo jame tiek Trečiojo amžiaus universiteto senjorai, tiek Italijos Ferraros miesto Socialinės veiklos savanorių tarnybos centro darbuotojai. Buvo apsikeista senjorų grupėmis – mūsiškiai vyko į Italiją, o italai atvyko pas mus dalyvauti savanoriškoje veikloje ir savo darbu prisidėti prie natūralios gamtos ir sukurtos infrastruktūros objektų tvarkymo ir išsaugojimo.

Šešios italų savanorės, Lietuvoje viešėdamos tris savaites, padėjo Vlniaus Kairėnų botanikos sodo biologams prižiūrėti rudenines gėles, o Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojams – tvarkyti Platelių ežero pakrantes ir Platelių dvarą supančią aplinką. Jos taip pat dirbo Žemaitijoje auginamų vaistažolių laukuose, Trakų istoriniame nacionaliniame parke, tvarkė Galvės ežero pakrantes. Na, ir, žinoma, nemažai keliavo. Mūsų senjorai visomis išgalėmis stengėsi, kad viešnioms iš saulėtosios Italijos patiktų mūsų šalis, kad jos kuo daugiau pamatytų Lietuvos kultūros ir istorijos paminklų, paragautų lietuviškų nacionalinių patiekalų, pasiklausytų mūsų dainų.

Aišku, ir mūsų senjorai, savanoriaudami Italijoje, stengėsi deramai atstovauti savo šaliai. Vyko jie į ją stropiai pasiruošę, išstudijavę italų kultūrą, papročius, pasisiūdinę simbolinę aprangą, pasirūpinę suvenyrais... Mūsų savanoriai talkino, tvarkant aplinką Bauros šeimos namuose, kur gyvena lengvą protinę negalią turintys žmonės, darbavosi Lipu bei Nuova Terraviva parkuose. Žinoma, dirbti nebuvo lengva, tačiau viską atpirko bendravimas su maloniais italų senjorais ir kelionės po saulėtąją Italiją. „Savanoriaudami pajutome, jog esame vieningos Europos dalis“, - džiaugėsi sugrįžę senjorai.

Taigi dabartinę parodą galima laikyti ir ataskaita apie įvykdytą projektą. Nuotraukose atsispindi daugybė savanorystės darbo momentų – tiek Italijoje, tiek Lietuvoje. O ypač jaudina ant baltų popieriaus lapų dailiomis raidėmis išrašyti italų savanorių atsiliepimai apie mūsų šalį. Štai ką rašo senjora Saura Rabuiti: „Mano lietuviškoji patirtis informacine prasme pranoko visus lūkesčius. Pamačiau labai įdomią šalį, nuostabų jos gamtovaizdį. Sutikau draugiškus ir nuoširdžius žmones, patyriau daug įdomių nuotykių, ragavau įvairių ir skanių patiekalų, kuriuos jau mėginau pagaminti Italijoje savo draugams. Viso buvimo metu aš jaučiausi ne kaip turistas, bet kaip lauktas svečias, kurį priėmė su pagarba ir dosnumu“.

O štai jos kolegės Ludovicos Roncagli žodžiai: „Visa tai įvyko dėl mūsų visų bendro troškimo dalintis pažinimo džiaugsmu, kartu dirbti, domėtis ir džiaugtis. Atsimenu, kai nuostabiame saulėtame Botanikos sode kiekviena iš mūsų prisiskynėme gėlių, iš kurių sukomponavome nuostabią puokštę. Didžiausiam mano nustebimui, praeitą žiemą man padovanojo gėlių puokštę, kuri priminė lietuvišką stilių. Manau, kad mes artėjame vieni prie kitų“.

Parodos atidarymo metu Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė nuoširdžiai padėkojo visiems susirinkusiems už nuoširdų triūsą. Ypač šilti padėkos žodžiai buvo skirti minėtojo Grundtvigo projekto rengėjams ir dalyviams – Reginai Dovidavičiūtei, Irenai Šemberienei, Irenai Beinortienei, Gražinai Banevičienei, Povilui Sidaravičiui, Petrui Gudynui, Teodorai Dilkienei ir kitiems, padėjusiems įgyvendinti šią gražią iniciatyvą. Visi išreiškė viltį, jog savanorystės tradicijos tęsis, jog bus įgyvendinti kiti projektai ir planai. Kitąmet laukia džiugus Trečiojo amžiaus universiteto veiklos 20-mečio jubiliejus, o jis ir skatina naujiems žygiams bei įpareigoja tęsti jau tvirtai susiklosčiusias tradicijas. Grundtvigo projekto devizas „Nė dienos be veiklos“ turi virsti tuo kelrodžiu, kuris rodys kryptį ir trečiajam veiklos dešimtmečiui prasidėjus.

Senjorų veiklą atspindinti paroda Technikos bibliotekoje veiks visą liepos mėnesį. Kviečiame apsilankyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"