TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Neįsidarbinančių absolventų krizė

2016 09 26 6:00
ibtimes.co.uk nuotrauka

Visame pasaulyje milijonai studentų neseniai baigė universitetus ir kolegijas ir dažnam rugsėjis žymi svarbų etapą, kai įžengė į darbo pasaulį. Deja, ne visi. Kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti, „LinkedIn“ savo įžvalgomis pasidalijo didžiausios Jungtinės Karalystės įdarbinimo agentūros „Hays“ generalinis direktorius Alistairas Coxas.

Jungtinėje Karalystėje daugiau nei pusė absolventų dirba ne pagal įgytą specialybę, o JAV absolventų nedarbas ir dalinis nedarbas (nors norėtų dirbti visą darbo laiką) šiuo metu sudaro atitinkamai 5,5 ir 12,6 procento. Po kelerių metų studijų ir investuotų lėšų – toks šokiruojantis talento, pinigų ir svajonių iššvaistymas. Tačiau metai po metų suinteresuoti „Hays“ klientai, pasak šios įdarbinimo agentūros generalinio direktoriaus, reiškia susirūpinimą, kad kiekvienai naujai absolventų bangai tiesiog trūksta reikalingų įgūdžių tobulėti šiuolaikiniame darbo pasaulyje ar bent įžengti į jį.

A. Coxas pabrėžė esminį neatitikimą tarp rinkos paklausos ir įgūdžių pasiūlos. Gana ilgai talentingų darbuotojų STEM ir informacinių technologijų srityse trūkumas buvo viešinamas, tačiau niekas nepasikeitė. Studentai baigia mokslus, įgyja akademinį kvalifikacinį laipsnį, tačiau negali pasiūlyti nei techninių, nei profesinių žinių, nors būtent jų darbdaviai dažnai ieško pirmiausia.

Naujausi tyrimai JAV parodė, kad 87 proc. absolventų jaučiasi gerai pasirengę būsimam darbui, tačiau tik pusė įmonių vadovų su tuo sutiktų. Vadinamųjų kietųjų (dalykinių) ir minkštųjų (bendrųjų) kompetencijų trūkumas akivaizdus – viena iš keturių darbo vietų neužimama dėl stokojamų techninių gebėjimų, ir įmonių vadovai praneša apie nerimą keliančias absolventų kritinio mąstymo, bendravimo ir vadovavimo įgūdžių spragas. Visame pasaulyje daugybė absolventų tiesiog netinka dabar kuriamoms darbo vietoms, dar ne mažiau kaip trejus metus mokysis, ką praleidę, bet tai nepadės jiems rasti atitinkamo darbo.

Jei nebus imtasi priemonių šiai problemai spręsti, A. Coxas baiminasi ne tik dėl absolventų ir darbdavių, bet ir dėl pasaulio ekonomikos. Tačiau kas kaltas? Švietimo įstaigos, darbdaviai, vyriausybės ar patys absolventai? A. Coxo nuomone, visi keturi.

Daugybė universitetų ir kolegijų negali suteikti studentams vertingų karjeros patarimų, kurie padėtų jiems apsvarstyti pasirenkamų studijų galimybes. Ir tai suprantama, nes šiose įstaigose dirba daugiausia tik švietimo srities profesionalai. Jie negali turėti įžvalgų, reikalingų patarti dėl karjeros ne savo srityje. Todėl būsimiems studentams trūksta informacijos, kad būtų garantuoti, kurios studijos suteiks geriausias įsidarbinimo galimybes.

Pavyzdžiui, Ročesterio technologijos institutas naudoja JAV darbo statistikos biuro duomenis būsimiems studentams pristatyti įvairias karjeros galimybes ateinančiais metais. Su būsimais studentais elgiasi sąžiningai, informuoja, kuri specialybė paklausi, kokiai kvalifikacijai ir įgūdžiams reikėtų teikti pirmenybę dėl karjeros šioje srityje. Panašiai, A. Coxo manymu, turėtų būti visose aukštojo mokslo įstaigose pasaulio mastu.

Politikos lyderiai taip pat turėtų skatinti universitetus daugiau dėmesio skirti gebėjimams, kurie bus labai svarbūs tiek absolventams įsidarbinant, tiek įmonėms ir visai ekonomikai.

Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje mokestis už bakalauro studijas smarkiai padidėjo, ir beveik vienodai visose srityse bei mokslo institucijose. Tačiau darbo perspektyvos nepaprastai skiriasi priklausomai nuo specialybės ir aukštosios mokyklos. Kol vyriausybė ieško būdų, kaip sukurti ilgalaikę ekonomiką ir pati išleidžia milijardus būsimai darbo jėgai parengti, būtų prasminga, pasak A. Coxo, paskatinti nemokamomis ar pigesnėmis studijomis rinktis specialybes ir mokslo institucijas, garantuojančias dideles įsidarbinimo galimybes. Sumažėję mokesčiai už studijas tokiose paklausiose kaip STEM ir informacinių technologijų srityse, taip pat vertingi profesinio mokymo kursai paskatintų daugiau jaunų žmonių studijuoti tuos dalykus, kurių reikia verslui ir ekonomikai, ir daugiau absolventų įgytų kompetencijos, kurios verkiant reikia darbdaviams. Tiems, kurie vis tiek rinktųsi studijas, greičiausiai negarantuojančias darbo vietos, tektų mokėti už jas daugiau.

Verslo lyderiai turėtų artėti prie kolegijų ir universitetų, domėtis, kaip galėtų padėti pasirengti būsimiems darbuotojams patarimais dėl karjeros, informuoti juos, kuriose srityse verslas stengiasi juos įdarbinti. Derinant įžvalgas ir turimus duomenis abiejuose – mokslo ir verslo – pasauliuose, būtų galima formuoti perspektyvias studijų programas. Įmonės, aktyviai bendraudamos su pedagogais, taip pat turi galimybę pabrėžti konkrečių techninių ir socialinių gebėjimų svarbą.

A. Coxo įsitikinimu, jauniems žmonėms taip pat tenka atsakomybė, kad įgyta kompetencija būtų naudinga. Neseniai „Accenture“ kompanijos atliktas JAV aukštųjų mokyklų absolventų tyrimas parodė, kad tik pusė jų mano, jog pasirinktos studijos garantuos gerą ilgalaikę karjerą. Aukštasis išsilavinimas – brangus patyrimas, ir studentai įpareigoti, pasak įdarbinimo agentūros „Hays“ generalinio direktoriaus, kad nei laikas, nei pinigai nebūtų švaistomi paviršutiniškai kvalifikacijai, mažai reiškiančiai darbdaviams. Jaunimas turėtų prieš pasirinkdamas studijas gerai apsvarstyti būsimas galimybes darbo rinkoje.

A. Coxas prisiminė savo studijas Salfordo universitete. Kai pirmą kartą atvyko į Salfordo universitetą studijuoti inžinerijos baigiantis aštuntam praėjusio amžiaus dešimtmečiui, studentų buvo gerokai mažiau nei dabar, ir vyravo bendras supratimas, kad įgytas išsilavinimas smarkiai pagerins įsidarbinimo galimybes. Buvo beveik savaime suprantama, kad visi, baigę studijas, ras įdomias ir gerai mokamas darbo vietas. Inžinerija A. Coxui labai patiko, tačiau kartu studijas vertino kaip galimybę įgyti kuo daugiau teorinių žinių ir profesinių įgūdžių. Jie buvo panaudoti dirbant aviacijos inžinieriumi ir Šiaurės jūros naftos platformose.

Dabar, pasak „Hays“ generalinio direktoriaus, sutelktos pastangos, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems. Tai reiškia, kad yra neįtikėtinai plati kvalifikacijų pasiūla. Tačiau daugybės universitetų absolventų tiesiog nereikia darbdaviams. Jungtinėje Karalystėje bent pastarųjų 15 metų politika įtvirtino nuostatą, kad tik aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo yra vertingas darbo rinkoje. Jaunimui daromas spaudimas rinktis aukštąjį mokslą, nesvarbu, ar jam tinkamas ir ar suteikia karjeros perspektyvų, kartu nuvertinamas kitoks darbas, profesinis arba techninis mokymas.

Pasaulio ekonomika toliau lėtai atsigauna, ir dabar, kaip pabrėžė A. Coxas, labiau nei bet kada reikia garantuoti, kad turėsime reikalingų talentų. Sėkmė priklauso nuo darbdavių, švietimo institucijų ir vyriausybių teikiamų priemonių ir galimybių jauniems žmonėms įgyti labai reikalingą kvalifikaciją.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"