TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Neįtikusias programas numarino stojantieji

2015 08 17 6:00
blog.peertransfer.com nuotrauka

Nors Lietuvos aukštosiose mokyklose dar tebesudaromos studijų sutartys po papildomo priėmimo, jau žinoma, kad 60 studijų programų šįmet nebus vykdomos, nes nepritraukė stojančiųjų.

Iš viso 17 šalies aukštųjų mokyklų liko po kelias studijų programas, kurios per pagrindinį priėmimą nesulaukė stojančiųjų dėmesio. Tai – žemės ūkio verslo vadyba, lyderystė, branduolinė energetika, ergoterapija, estrados menas, technomatematika, sporto inžinerija, evangeliškoji teologija ir t. t. Aukštosios mokyklos, kuriose jau metai iš metų, numarinamos studijų programos, nemato savo kaltės, kad būsimiesiems studentams atrodo nepatrauklūs.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ragina šalies universitetus ir kolegijas daryti atitinkamas išvadas ir didesnį dėmesį skirti kuriamų studijų programų kokybei, o ne jų kiekybei.

Išbrokuotųjų sąraše – ir elitinės Alma mater

Šiemet net 11 universitetų vykdomos studijų programos nepritraukė nė vieno stojančiojo. Mažiausiai patrauklios būsimiems pirmakursiams pasirodė Aleksandro Stulginskio bei Klaipėdos universitetų (KU) siūlomos studijų programos. Šiose aukštosiose mokyklose myriop buvo pasmerkta po septynias studijų programas.

Į šešias studijų programas studentų nepritraukė ir Kauno technologijos universitetas. Vilniaus Gedimino technikos universitete nei vieno stojančiojo neatsirado penkiose studijų programose. Būsimų studentų dėmesio nepatraukė ir keturios studijų programos, kurias stojantiesiems siūlė rinktis Mykolo Romerio universitetas.

Šiaulių ir Lietuvos edukologijos universitetuose stojantieji išbrokavo po tris studijų programas. Kazimiero Simonavičiaus universitete stojančiųjų neatsirado dviejose studijų programose. Po vieną studijų programą stojantieji numarino Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Lietuvos sporto bei LCC tarptautiniame universitetuose.

Stojantieji studijų programas išretino ir šešiose kolegijose. Daugiausia – po penkias studijas programas – liko nepasirinkta Panevėžio kolegijoje bei Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje. Žemaitijos bei Socialinių mokslų kolegijose neatsirado norinčiųjų mokytis trijose studijų programose, Marijampolės bei Klaipėdos valstybinėje kolegijose – dviejose studijų programose.

Universitetams ir kolegijoms – signalas

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė atkreipė dėmesį, kad studijų programų, nesurenkančių pakankamo studentų skaičiaus, būtino studijoms vykdyti, problema kasmet ryškėja. „Aukštosios mokyklos stojantiesiems siūlo didžiulę studijų programų įvairovę, dubliuoja vienos kitas, konkuruoja tarpusavyje. Deja, toks išbarstymas kenkia pačioms auštosioms mokykloms: smulkiose programose sunku užtikrinti aukštą studijų kokybę, pritraukti geriausius dėstytojus ir sudominti abiturientus“, – LŽ pažymėjo ji.

Taip pat A. Pitrėnienės teigimu, aukštosios mokyklos per menkai atsižvelgia į darbo rinkos poreikius. „Prieš kuriant studijų programą reikėtų žinoti ir esamą tų specialistų situaciją darbo rinkoje, ir apytiksles prognozes, ar baigusieji turės darbo“, – aiškino ji.

Pasak A. Pitrėnienės, būsimieji pirmakursiai signalą siunčia Lietuvos aukštosioms mokykloms, kad orientuotis būtina į kokybę, o ne kiekybę. „Daugiau studijų programų nereiškia daugiau studentų. Verta stiprinti tai, ką aukštoji mokykla turi geriausio ir išskirtinio, unikalaus, reikalingo darbo rinkai“, – pažymėjo ŠMM vadovė. A. Pitrėnienė įsitikinusi, kad studijų programas reikia stambinti, konsoliduoti, drąsiau bandyti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą rengiant specialistus.

Ji patikino, kad ŠMM kalbėsis atskirai su kiekviena aukštąja mokykla dėl jų vykdomų studijų programų tinklo. „Rudenį turėsime intensyvias diskusijas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir Lietuvos kolegijų direktoriais dėl studijų programų rentabilumo, minimalių studentų skaičių studijų programose, minimalaus konkursinio balo, programų stambinimo. Tikiuosi, ir aukštosios mokyklos pasidarys išvadas“, – pabrėžė A. Pitrėnienė.

Kalti visi, bet ne universitetas

KU Studijų direkcijos direktorius Arvidas Masiulis mato kelias priežastis, kodėl vieninteliame Vakarų Lietuvos universitete kasmet atsiranda bent po kelias studijų programas, kurios nepritraukia stojančiųjų. „Bendra tendencija šalyje – mažėjantis moksleivių skaičius. Oficialiais duomenimis, ši demografinė situacija dar gali tęstis iki 2020-ųjų ar net ilgiau“, – LŽ teigė jis.

Taip pat A. Masiulis atkreipė dėmesį, kad vis labiau populiarėja studijos užsienyje. „Ekonominės sąlygos – irgi ne mažiau svarbios, nes net ir valstybės finansuojamose vietose ne visi gali studijuoti dėl finansinės situacijos“, – pabrėžė KU atstovas. Jis pastebi, kad keičiasi ir stojančiųjų vertybinės nuostatos. „Dabar dažnai galvojama, kad ne visada verta siekti universitetinio išsilavinimo, bet galima ieškoti savo pašaukimo, įgyjant profesiją kolegijoje“, – tikino jis.

Tačiau A. Masiulis nemano, kad jau kelintus metus iš eilės KU dalis studijų programų nepritraukia stojančiųjų dėl galbūt prastos studijų kokybės. „Manyčiau, kad esama svarbesnių ir labiau lemiančių priežasčių, ne vien studijų kokybė“, – pabrėžė KU Studijų direkcijos vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"