TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nelegalai siekia fiktyvių santuokų

2013 02 05 6:00
Apie pernai atliktą tyrimą pasakojo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė A.Sipavičienė./Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Lietuvoje pirmą kartą atliktas fiktyvių santuokų kaip nelegalios migracijos kanalo tyrimas parodė, kad tokių atvejų pastaraisiais metais daugėja. Vis dėlto lietuviai, kaip ir kaimynai latviai ar lenkai, šioje srityje labiau reiškiasi kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Kaip pasakojo Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, Europos migracijos tinklas (EMT), jungiantis beveik visas 27 ES valstybes (tik vietoj Danijos yra įsitraukusi Norvegija), kasmet rengia po kelias studijas su migracija susijusiomis temomis. Prieš dvejus metus atliktas nelegalios migracijos tyrimas kaip dar vieną naują jos formą identifikavo fiktyvias santuokas. Pernai fiktyvių santuokų nelegalios migracijos kontekste tema pirmą kartą pasirinkta tyrimui visos ES mastu. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Norvegija ar Vokietija, jau rengė tokius tyrimus anksčiau ir turi daugiau patirties. Lietuvoje jis atliktas pirmą kartą ir, pasak A.Sipavičienės, labiau iškelia problemas nei duoda aiškius atsakymus.

Į Šengeno erdvę

"Lietuvoje fiktyvių santuokų kaip nelegalios migracijos kanalo problema tik pradedama tirti, nes ji ir tapo aktualesnė neseniai, mūsų valstybei prisijungus prie Šengeno erdvės, - pabrėžė TMO Vilniaus biuro darbuotojas Mantas Jeršovas. - Žinoma, tokių atvejų galėjo būti ir anksčiau, jei užsienietį domino būtent Lietuva. Vis dėlto dažniausiai motyvas yra laisvas judėjimas po visą Šengeno erdvę - patekti į ją per Lietuvą ir įsidarbinti, tarkim, Anglijoje ar Vokietijoje."

Pirmas fiktyvios santuokos atvejis buvo oficialiai identifikuotas dar 2001 metų pabaigoje, kai užsienietė, susituokusi su Lietuvos piliečiu, kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi. Kilus įtarimų ir siekiant nustatyti santuokos fiktyvumą, 2002 metais surinkta medžiaga buvo išsiųsta prokuratūrai. Nors tuo metu galiojusiame įstatyme "Dėl užsieniečių teisinės padėties" nebuvo įtvirtinta sąvoka "fiktyvi santuoka", prokuratūra, įvertinusi surinktus duomenis, panaikino santuoką ir leidimas gyventi šeimos susijungimo pagrindu nebebuvo išduotas. 2004 metais priimtame įstatyme "Dėl užsieniečių teisinės padėties" jau atsirado sąvokos "fiktyvi santuoka" ir "atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindas".

Pernai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje santuokų su užsieniečiais iš viso nėra daug. Palyginti mažai ir tokių atvejų, kurie kėlė įtarimų, kad santuoka fiktyvi, tačiau jų iki 2011 metų nuolat daugėjo. Pavyzdžiui, 2007 metais tikrinti 28 atvejai ir aštuoniems užsieniečiams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, o 2011 metais buvo tikrinti jau 59 įtartini atvejai, atsisakyta išduoti 11 leidimų ir trys leidimai panaikinti. Tarp užsieniečių, kuriems 2008-2011 metais neišduoti leidimai gyventi Lietuvoje esant pagrįstų įtarimų, kad sudaryta fiktyvi santuoka, buvo 12 Ukrainos piliečių, po 11 Baltarusijos ir Gruzijos, penki Rusijos, po tris Azerbaidžano, Pakistano, Turkijos, du Moldovos ir vienas Armėnijos pilietis. Iš viso 16 moterų ir 35 vyrai.

Sunku įrodyti

"Nors jau nuo 2007 metų Lietuvoje pradėti tirti įtartini atvejai, aiškių ir konkrečių tyrimo gairių, ką ir kaip turi daryti migracijos pareigūnai, įtarę fiktyvią santuoką, nėra. Jie tiria tokius atvejus labiau savo iniciatyva, - sakė A.Sipavičienė. - Daugiausia duomenų pateikiama iš Vilniaus, tačiau neaišku, ar sostinėje tokių atvejų daugiau, ar geriau dirba migracijos pareigūnai."

Tyrimo duomenimis, per 2008-2011 metus panaikinti iš viso tik septyni leidimai, nes, kaip pabrėžė TMO Vilniaus biuro vadovė, nėra paprasta įrodyti, kad santuoka fiktyvi. Nors ir kyla pagrįstų įtarimų, neįmanoma patikrinti, jei tas užsienietis ar užsienietė, susituokę su Lietuvos piliete ar piliečiu, yra, pavyzdžiui, išvažiavę. Tokią teisę jie turi.

"Gana aiškus atvejis, - pasakojo A.Sipavičienė, - kai lietuvė, susituokusi su Baltarusijos tolimųjų reisų vairuotoju, kartu negyveno, tačiau nuolat gavo papildomų pajamų iš jo. O vyras per fiktyvias vedybas gavo teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje. Užsieniečiui įsidarbinti kitu atveju yra gerokai sunkiau. Reikalingas konkretus darbdavys, leidimas dirbti išduodamas ribotam laikui. Susituokus yra paprasčiau."

Pagrindinis Lietuvos piliečių motyvas sudarant fiktyvias santuokas yra finansinė nauda. Vis dėlto nebūtinai už pinigus jos sudaromos. Kaip parodė ir tyrimas, kartais gali būti paprasčiausiai gaila žmogaus, nori jam padėti. Pasitaiko atvejų, kai draugai priprašo ir galbūt patys pasiima pinigus. Yra ir meilės istorijų, kai, tarkim, moteris beprotiškai įsimyli vyrą iš trečiosios šalies, išteka už jo, o tada paaiškėja, kad iš jo pusės santuoka yra fiktyvi.

M.Jeršovas

Pirmauja rytų europietės

Lietuvoje neužfiksuota atvejų, kad kitų ES šalių piliečiai būtų sudarę fiktyvias santuokas su trečiųjų šalių asmenimis. Pavyzdžiui, Airijoje, ten atlikto tyrimo duomenimis, daugiausia latvių ir lietuvių sudaro fiktyvias santuokas su vyrais iš Pakistano, Bangladešo ir Indijos. Jungtinėje Karalystėje taip pat daug lenkių ir lietuvių fiktyviai susituokia dažniausiai su pakistaniečiais. 2011 metais Jungtinėje Karalystėje užfiksuota 110 fiktyvių lietuvių ir pakistaniečių santuokų.

"Užsienyje sudarytos fiktyvios santuokos dar sunkiau identifikuojamos ir dar sudėtingiau jas patikrinti, nes iškyla ir dviejų skirtingų kalbų problema, - sakė A.Sipavičienė. - Be to, fiktyvių santuokų sudarytojai nepažįstamoje aplinkoje išvengia nepatogumo ar gėdos jausmo prieš kaimynus, kaip būtų, tarkim, gimtojoje šalyje. Už sutikimą sudaryti fiktyvią santuoką brangiau ir mokama nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, gali būti siūloma nuo 2 tūkst. iki 20 tūkst. svarų."

Atliktu tyrimu Europos Komisija, pasak M.Jeršovo, mėgino išsiaiškinti, ar fiktyvios santuokos yra dažnai pasitaikantis reiškinys ir ar reikia ES lygmeniu imtis konkrečių veiksmų. Buvo nustatyta, kad šalių turimi faktiniai duomenys rodo, jog problema egzistuoja tik keliose ES valstybėse, kitose tokių atvejų fiksuojama mažai. Vis dėlto šią problemą per ES vadovų susitikimą iškėlė Airijos vidaus reikalų ministras - ir būtent dėl Baltijos valstybių piliečių įsitraukimo į fiktyvias santuokas su asmenimis iš trečiųjų šalių.

Apie grėsmes

ES mastu atliekant nelegalios migracijos tyrimą buvo identifikuoti keli nauji kanalai: fiktyvios santuokos, fiktyvus įvaikinimas ir fiktyvios įmonės. Pasak TMO Vilniaus biuro vadovės, jei tik atsiranda koks nors naujas nelegalios migracijos kanalas, pavyzdžiui, daugėja fiktyvių santuokų, iš karto susidaro sąlygos kurtis kriminaliniam verslui. Atsiranda tarpininkų, ieškančių žmonių, suinteresuotų tokiomis santuokomis, ir už paslaugas imančių pinigus.

"Lietuvoje, kaip parodė tyrimas, ši problema nėra įgavusi grėsmingo masto, tačiau nerimą kelia užsienyje fiktyvias santuokas sudarančių mūsų piliečių likimas, - kalbėjo A.Sipavičienė. - Jie mano, kad taip tik užsidirbs pinigų ir galės išsiskirti. Iš tikrųjų gali patekti į tikrą vergiją, tokias sąlygas, kuriomis bus visiškai kontroliuojami. Tarkim, moterys turės aptarnauti visą vyro giminę ar net bus jomis prekiaujama, tačiau nieko nebegalės padaryti."

Taip pat nesusimąstoma, kad sutuoktinis įgauna tam tikras teises ir gali, sakysim, pasiimti paskolą ar kokiais nors kitais finansiniais įsipareigojimais susisieti ir dingti, todėl fiktyvios santuokos padariniai gali būti skaudūs net finansiškai. Kita vertus, fiktyvias santuokas sudarę trečiųjų šalių piliečiai negauna iš karto leidimo gyventi visą laiką, todėl negali paleisti savo fiktyvių sutuoktinių. Kiekvienoje valstybėje skirtingai numatyta, kiek metų turi praeiti, kad užsienietis ir išsiskyręs galėtų ten likti.

Delikatus klausimas

Kai kuriose šalyse už fiktyvių santuokų sudarymą numatytos didelės baudos. Lietuvoje mūsų valstybės piliečiams iki 2011 metų iš viso nebuvo numatyta jokios baudžiamosios atsakomybės. Dabar gali būti skiriama bauda nuo 250 iki tūkstančio litų. Užsieniečiams naikinamas leidimas laikinai gyventi ir gali būti uždrausta iki penkerių metų atvykti į Lietuvą (ir ES).

"Tačiau tokio leidimo iš viso negautų, jei ne fiktyvi santuoka. Kodėl nepamėginus?! - ironizavo A.Sipavičienė. - Juo labiau kad sankcijos, palyginti su gaunamomis per fiktyvią santuoką privilegijomis, iš tikrųjų nėra didelės."

Yra valstybių, kurios tikrina visas santuokas, kai prašoma leidimo laikinai gyventi tos šeimos pagrindu. Lietuvoje tikrinama tik tada, kai pareigūnui kyla įtarimas. Kaip sakė TMO Vilniaus biuro vadovė, įstatymiškai padėtis sureguliuota, tačiau nėra aiškiai reglamentuota, kaip tirti tokius atvejus, kilus įtarimui, kad santuoka yra fiktyvi. Palikta kiekvienam migracijos pareigūnui savo nuožiūra ar nuojauta veikti. Nors yra nustatyti kriterijai, kada reikia pradėti tyrimą, gerai pasirengę fiktyvių santuokų sudarytojai gali atitikti ir juos. Nebent būtų tokie visiškai akivaizdūs atvejai, kai sutuoktiniai net nekalba abiem suprantama kalba.

M.Jeršovas pabrėžė, kad šeimos klausimas yra labai delikatus. Jei įtarus, kad santuoka fiktyvi, atimamas leidimas gyventi, užsienietis turi teisę per 14 dienų apskųsti Migracijos departamento sprendimą. Yra buvę atvejų, kai apskųstus sprendimus teismas panaikino, nes įrodymai buvo pernelyg bendri: nerado namie ar kaimynai nepastebėjo vaikštant kartu.

"Teismai fiktyvumo nustatymą vertina labai atsargiai. Neužtenka remtis viena aplinkybe, prielaida ar santuoką vertinti formaliai. Būtina įsigilinti į kiekvienos santuokos individualumą. Santuoka negali būti laikoma fiktyvi vien dėl to, kad suteikia imigracijos privalumą, - kalbėjo TMO Vilniaus biuro atstovas. - Nustatant faktą dėl santuokos fiktyvumo daug dėmesio turi būti skiriama žmogaus teisių klausimui. Vertindami fiktyvios santuokos nustatymo faktą teismai sprendžia, ar nėra neproporcingai pažeista žmogaus teisė į santuoką."

Grandininė reakcija

Atliktas tyrimas apėmė tik fiksuotus duomenis, todėl tikroji padėtis, kaip pripažino M.Jeršovas, gali skirtis. Daugiau tikrinama, daugiau randama, kaip ir kitais nelegalios veiklos atvejais. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė baiminasi, kad gali daugėti fiktyvių santuokų, nes griežtinami imigracijos įstatymai ir jos srautai gali persimesti į tokias nelegalias formas.

A.Sipavičienė neabejoja, kad ir Lietuvoje fiktyvių santuokų atsirastų daugiau, jei nebūtų imamasi atitinkamų priemonių. Užtektų nelegaliems migrantams pajusti, kad per Lietuvą lengviau patekti į Šengeno erdvę ir labiau apsimoka, susidarytų kaip ir grandininė reakcija. Dabar tokios nėra, tačiau griežtinant patekimą vienu kanalu, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei pradėjus labiau tikrinti, žmonės ieškotų kitų būdų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"