TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nenuspėjama kelionė į ateitį

2013 06 29 6:00
Astronautas Edwinas E.Aldrinas per pirmąjį išsilaipinimą Mėnulyje. AFP/Scanpix nuotrauka

Nafta, elektra ir internetas iš esmės pakeitė mūsų planetą. Bet kas bus toliau? Už penkerių, dešimties, galbūt penkiasdešimties metų? Būsime pasikeitę ne tik mes, bet ir visas pasaulis. Sunku įsivaizduoti, kaip.

Kai mėginame pažvelgti į ateitį, dažniausiai ieškome rakto praeityje. Per pastarąjį šimtmetį žmonės visiškai pakeitė mūsų planetą tokiu mastu, kad daugelis įsitikinę, jog prasideda nauja geologinė era - Antropoceno (Anthropocene: nuo anthropo - “žmogus” ir cene - “naujas". Šiuo žodžiu nusakomi žmogaus padaryti pokyčiai aplinkai: masinis augalų ir gyvūnų išnykimas, vandenynų tarša, klimato kaita.) Pastaraisiais dešimtmečiais mes teršėme atmosferą, naikinome biologinę įvairovę, sekinome upes ir kitus vandens telkinius, pakėlėme jūros lygį ir parūgštinome vandenynus, išeikvojome pasaulio gamtinius išteklius - ir tai dar ne viskas. Ar ir toliau eisime ta pačia kryptimi? Ar kas nors nutiks, kas privers mus pakeisti kursą?

Panašių akimirkų būta ir anksčiau. 1700 metais niekas negalėjo numatyti, kokį poveikį pramonei, visuomenei ir aplinkai padarys Jameso Watto garo variklis. Lygiai taip pat niekas neįsivaizdavo, kokias transformacijas sukels Thomaso Edisono išradimai, tokie kaip komercinė elektros lemputė. Dabar, žvelgiant iš laiko perspektyvos, nesunku įvardyti, kas turėjo lemiamos reikšmės keičiant šios žmonių planetos kursą į spartesnę globalizaciją, urbanizaciją ir gyventojų gausėjimą. Tereikia prisiminti tokius dalykus kaip Sueco kanalas, lifto išradimas, gelžbetonis, internetas, antibiotikai...

Dubajus - iš naftos išaugęs miestas./chennibus.com nuotrauka

Naftos revoliucija

1859 metų rugpjūtį Edwinas Drake'as, traukinio palydovas, tapęs naftos žvalgytoju, pradėjo gręžti žemę Pensilvanijoje ir aptiko juodąjį auksą. Tai buvo radinys, pakeitęs pasaulį. Iš pradžių žalia nafta buvo perdirbama į švarų lempų aliejų, bet neilgai trukus iš šio žemės gelmių turto pradėti gaminti degalai ir kiti produktai.

Nafta neatpažįstamai pakeitė tai, kaip mes gaminame ir transportuojame prekes bei generuojame energiją. Vos viename galone (3,79 litro) žalios naftos yra tiek energijos, kiek žmogus gali sukurti dirbdamas aštuonias dienas. Nafta tapo vienu iš svarbiausių pasaulio ekonomikos variklių. Beduinų genčių stovyklas dykumoje ji pavertė vienais turtingiausių miestų Žemėje, su marmuro, plieno ir stiklo dangoraižiais bei fontanais, trykštančiais iš dykumos. Nafta paspartino pasaulį. Mašinos pakeitė arklius, lėktuvai - bures. Plastikai leido maistą ir kitas prekes transportuoti toliau ir išlaikyti ilgiau. Tačiau ši neyranti medžiaga užteršė visą planetą. Naftos deginimas išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Jos deginimas tokiu milžinišku mastu keičia pasaulio klimatą, sutrikdė musoninių liūčių cikliškumą, tirpdo ledynus ir rūgština vandenynus. E.Drake'as negalėjo nė numanyti, kad jo radinys šitaip pakeis pasaulį.

Žemei reikia išmaitinti vis daugiau žmonių./AFP/Scanpix nuotrauka

Dirbtinės trąšos

Dar vienas pavyzdys - procesas, XX amžiaus pradžioje išrastas Fritzo Haberio ir Carlo Boscho Vokietijoje. Jiedu atrado būdą, kaip iš atmosferos paimtas molekulinis azotas paverčiamas amoniaku. Iki Haberio-Boscho proceso azotą, esminį visų gyvų ląstelių komponentą, gamino tik bakterijos, gyvenančios dirvoje ir augalų šaknyse. Žmonės periodiškai kęsdavo badmečius. 1909 metais F.Haberis surado skysto amoniako gaminimo būdą, ir prasidėjo dirbtinių trąšų era. Poveikis javų auginimui ir gyventojų daugėjimui buvo staigus. Skaičius žmonių, kurie galėjo prasimaitinti iš hektaro žemės, padidėjo nuo 1,9 iki 4,3. Tačiau reaktyviojo azoto kiekis planetoje padidėjo 120 procentų. Milžiniški pasaulio žemės ruožai atiduoti maisto gamybai, o papildomi žmonės, kuriuos planeta dabar išmaitina, keičia pasaulį naujais ir nenuspėjamais būdais, kurių F.Haberis ir C.Boschas negalėjo įsivaizduoti.

J.Wattas negalėjo numatyti, kokį poveikį pramonei padarys jo išradimas - garo variklis./fwallpapers.com nuotrauka

Šuolis į niekur

Verta prisiminti, kad ne visi įvykiai ar inovacijos buvo tokie reikšmingi, kaip manyta. 1969 metais Neilas Armstrongas išsilaipino Mėnulyje, ir tai buvo pavadinta "mažu žmogaus žingsneliu, bet milžinišku žmonijos šuoliu". Daugelis pranašavo naujo Kosminio amžiaus aušrą, Mėnulio ir Marso kolonizavimą, keliones į kitas planetas, kitų planetų išteklius, kurie palengvins mūsų Žemės eksploatavimą ir išlaisvins nuo gyventojų pertekliaus. Nieko to nenutiko. Būta tik šešių pilotuojamų skrydžių į Mėnulį, paskutinis - 1972 metais. Tik dabar atgyja interesas vėl surengti skrydį į Mėnulį.

Taigi apie ateitį mes nežinome nieko tikro. Nors paspėlioti būtų smagu: kokios technologijos ir įvykiai gali pakeisti pasaulį?

Kokie būtų jūsų siūlymai?

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"