TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Neonikotinoidai - nuodai bitėms ir ne tik joms

2015 07 27 6:00
Scanpix nuotrauka

Pesticidai neonikotinoidai daro didelę žalą daugybei naudingų gyvybės rūšių ir yra pagrindinė bičių mažėjimo priežastis, sako mokslininkai. Dabar jie turi "įtikinamų" žalos įrodymų.

Neonikotinoidai kelia tokią pat grėsmę gamtai kaip kadaise pagarsėjęs chemikalas DDT. Gamintojai tvirtina, kad pesticidai nekenkia bitėms ar kitoms rūšims.

Kaip rašo "BBC News", neonikotinoidai pradėti naudoti praėjusio amžiaus dešimtą dešimtmetį kaip ankstesnio, žalingesnio chemikalo pakaitalas. Jie yra sisteminiai insekticidai. Tai reiškia, kad yra absorbuojami kiekvienos augalo ląstelės, todėl visos jo dalys tampa nuodingos kenkėjams.

Kai kurie mokslininkai nerimauja dėl neonikotinoidų poveikio beveik nuo pat jų atsiradimo. Ypač didelį nerimą kėlė jų poveikis bitėms. Dabar jau dokumentuotas šių svarbių apdulkintojų mažėjimas pasaulyje. Daugelio mokslininkų manymu, neonikotinoidų poveikis bitėms buvo reikšmingas destabilizuojantis veiksnys.

Globalinis poveikis

Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija IUCN 2011 metais įsteigė tarptautinę mokslinę darbo grupę sisteminių pesticidų poveikiui ištirti. Jos nariai peržiūrėjo daugiau nei 800 recenzuojamų straipsnių, paskelbtų per pastaruosius 20 metų. Mokslininkų vertinimu, sisteminių pesticidų globalinis poveikis apima ne tik bitėms keliamą grėsmę. Ataskaitoje - ji bus paskelbta kitą mėnesį - teigiama, kad neonikotinoidai ir kiti chemikalai, vadinamieji finoprilai, nuodija žemę, orą ir vandenį.

Pesticidai kaupiasi dirvožemyje, patenka į vandenį ir kelia didelių problemų sliekams, gėlo vandens sraigėms, drugeliams bei paukščiams. Mokslininkai sako, kad klasikiniai būdai įvertinti pesticidų toksiškumą nėra veiksmingi dėl jų sisteminės įvairovės, slepiančios tikrąjį poveikį.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į vieną Nyderlanduose atliktą tyrimą. Per jį nustatyta, kad dėl didelio neonikotinoidų kiekio vandenyje sumažėjo vandens bestuburių, pagrindinio grobio daugybei rūšių, tarp jų - ir pelkių paukščiams, upėtakiams, lašišoms.

"Yra daug įrodymų ne tik dėl bičių, - sakė Sasekso universiteto mokslininkas prof. Dave'as Goulsonas. - Neonikotinoidai kaupiasi dirvožemyje ir dažnai į vandens kelius patenka toks jų kiekis, kuris viršija mirtiną dozę upelių gyventojams. Neįmanoma paneigti, kad neonikotinoidai turi didelį poveikį aplinkai."

Lyginant su DDT

Mokslininkai labai susirūpinę dėl profilaktinio neonikotinoidų naudojimo, kai chemikalais apdorojamos sėklos ir augalai užauga jau gebantys patys sunaikinti kenkėjus.

"Tai beveik tas pat kas vartoti antibiotikus, kad nesusirgtum, - sakė prof. D. Goulsonas, vienas iš 29 mokslinės darbo grupės narių. - Kuo daugiau neonikotinoidų naudojama, tuo stipresnis spaudimas kenkėjams tapti jiems atspariems. Šiuo požiūriu naudoti neonikotinoidus kaip profilaktikos priemonę yra visiška beprotybė."

Darbo grupė teigia, kad ūkininkai per daug pasikliauna neonikotinoidais ir finoprilais, sudarančiais maždaug trečdalį insekticidų rinkos pasaulyje. Kartą jie jau buvo tokie priklausomi nuo cheminių medžiagų DDT.

"Pamiršome tas pamokas ir grįžome ten, kur buvome praėjusio amžiaus septintą dešimtmetį, - sakė prof. D. Goulsonas. - Pasikliauname beveik vien šiais insekticidais; kalendorinis purškimas 20 ar daugiau kartų tame pat lauke - visiškas išprotėjimas."

Nors neonikotinoidai nesikaupia žmogaus ar gyvūnų audiniuose, kaip kadaise DDT, šiuolaikiniai pesticidai yra labiau mirtini, apie 6 tūkst. kartų toksiškesni, palyginti su ankstesniais purškikliais.

Gamintojų atstovai teigia, kad darbo grupės tyrimas nepateikė nieko naujo.

"Yra labai mažai patikimų įrodymų, kad šie pesticidai daro nepageidaujamą žalą, nes būtume matę per 20 metų, kai jie naudojami, - sako dr. Julianas Little'as iš "Bayer" kompanijos, vienos neonikotinoidų gamintojų. - Pavyzdžiui, medinės kamanės maitinasi taip pat, kaip ir bitės, yra veikiamos tų pačių pesticidų ir oro sąlygų, bet dar klesti, o bitės - ne. Jei pesticidai būtų sukėlę masinį mūsų faunos nykimą, juk pamatytume, be abejo, jų poveikį ne tik bitėms?"

Europos pasėlių apsaugos asociacija pareiškė, kad darbo grupės įrodymai buvo pasirinktiniai; kaip rodo neseniai atlikti tyrimai, bičių populiacijos mažėjimas buvo perdėtas.

"Mes gerbiame mokslininkus, atlikusius darbą, tačiau atrodo, kad jie yra dalis judėjimo, sutelkusio kai kuriuos akademikus ir nevyriausybines organizacijas, kurių vienintelis tikslas - apriboti arba uždrausti neonikotinoidų naudojimą, kad ir kokie būtų įrodymai", - sakė Europos pasėlių apsaugos asociacijos atstovas.

Europa jau turi dvejų metų moratoriumą, kad neonikotinoidai negali būti naudojami žydintiems augalams, pavyzdžiui, rapsams.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė, kad steigiama darbo grupė pesticidų poveikiui bitėms ir kitiems vabzdžiams ištirti.

"Per 20 metų nė vienas tyrimas neparodė, kad pesticidai padidino derlių, - sakė prof. D. Goulsonas. - Asmeniškai nesu prieš visišką jų uždraudimą, bet manau, kad turėtume juos naudoti kur kas protingiau. Jei pesticidai nepadidina derliaus, turėtume nustoti juos naudoti."

Parengė Milda Kniežaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"