TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nėra ant žemės - tebūnie ant stogų!

2009 06 11 0:00
Stokholmas, žalias miestas ant vandens, 2010 metais bus Europos žalioji sostinė.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Mūsų krašte per daug nekvaršinama galvos dėl kertamų medžių miestuose ir miškuose. Švedijoje, garsėjančioje didžiuliais žmogaus nepaliestų miškų plotais, augmenija kaip niekur kitur saugoma. Ir svarbi ne tik dėl klimato kaitos. Jau įrodyta tyrimais, kad ji padeda žmonėms geriau ir sveikiau jaustis.

"Stokholmas labai greitai plečiasi ir statyboms, jei tik galima, reikia išnaudoti senąsias miesto erdves, kuriose anksčiau buvo plėtojama pramonė ar uosto veikla, o žaliąsias zonas, ypač natūralią gamtą ir parkus, būtina išsaugoti, - įsitikinęs Karališkojo Stokholmo miesto nacionalinio parko idėjos autorius Henrikas Waldenstromas. - Mano manymu, Stokholmo grožis yra istorinių vietų, vandens ir žaliųjų plotų derinys, ypač šiuo metų laiku."

Prie Baltijos jūros ir Melareno ežero santakos ant 14 salų pastatytoje Švedijos sostinėje gyvena per 1 mln. žmonių. Prie pat Stokholmo įsikūręs Nacionalinis miesto parkas, dar vadinamas Ekoparku, apima 27 kv. km įvairaus kraštovaizdžio. Šviesius lapuočių miškus keičia tamsios spygliuočių girios, dunkso milžiniški ąžuolai, pievose ir pelkėse veisiasi daugybė rūšių paukščių ir kitų gyvūnų.

Teritorijoje per 13 km iš šiaurės į pietus skleidžiasi ir Švedijos - jos karalių, karių, mokslininkų, politikų, kitų visuomenės sluoksnių - istorija. Be archeologiniu požiūriu įdomių objektų, yra išlikę ankstyvųjų viduramžių namų ūkių, maitinusių karaliaus dvarą ir diduomenę, karaliaus Karolio XIV Jono karinių pratybų laukas, buvusios laivybos, ungurių žvejybos ir kitokios jūrinės veiklos vietų. Ankstesniais amžiais karaliaus dvaras parke pramogavo, medžiojo, rengė šventes ir cirko pasirodymus. Jo teritorijoje stovi ketveri karališkieji rūmai, veikia keli muziejai ir mokslo įstaigos, dar 1753 metais atidarytas lauko teatras.

Prieš keliolika metų nerimas dėl miesto plėtros, keliančios grėsmę žaliesiems plotams, sutelkė žmones pasipriešinti tokiems planams. 1992-aisiais 22 visuomeninės organizacijos įsteigė Ekoparko asociaciją ir pasiekė, kad nauji įstatymai gintų visą teritoriją kaip Nacionalinį miesto parką, saugotų jo kultūrines ir gamtos vertybes. Dabar Ekoparko asociacija, vienijanti per 50 visuomeninių organizacijų, oficialiai dalyvauja planuojant parko veiklą ir išlaikymą, taip pat stebi parke ir jo apylinkėse vykstančius procesus. Karališkoji administracija atsakinga už mažiausiai 80 proc. parko išlaikymą ir priežiūrą.

Pasak Pasaulio laukinės gamtos fondo ("World Wildlife Fund", WWF) Švedijos skyriaus atstovo H.Waldenstromo, Stokholme yra daug naujų pastatų, iškilusių praėjusio amžiaus aštuntąjį-devintąjį dešimtmečiais, tačiau išlikę ir nemažai įdomių istorinių parkų. Nacionalinis miesto parkas - lankomiausia Švedijos vieta. Skansene galima išvysti skirtingas miniatiūrinės šalies dalis. Skepsholmeno ir Bekholmeno salose anksčiau buvo įsikūręs Švedijos karinis jūrų laivynas. Dabar šiose apylinkėse yra jūrų istorijos centras, čia galima pamatyti tradicinių valčių ir laivų. Sodra Djurgardeno saloje lankytojus traukia ne tik gamta, bet ir muziejai, pasilinksminimo vietos. Parko teritorijoje daug kas norėtų įsigyti vasarnamius, tačiau privačius namus čia turi, be karališkosios šeimos, tik kai kurie karaliaus aplinkai artimiausi ir įtakingiausi šalies žmonės.

Švedijoje galioja vadinamoji visuomeninio priėjimo teisė, todėl parkuose leidžiama lankytis nemokamai. Kaip sakė H.Waldenstromas, žaliosios erdvės suteikia gyvenimui kokybę, ypač miesto žmonėms, tad stokholmiečiai, kasdien lankydamiesi parkuose, stiprina savo sveikatą, pailsi nuo sostinės triukšmo.

Tikri ir menami pavojai

Stokholmo nacionaliniame parke auga daug ąžuolų. Anksčiau iš šios medienos buvo statomi laivai, o dabar ąžuolai yra svarbūs dėl biologinės įvairovės. Dažnai diskutuojama dėl medžių, kurie gali kelti pavojų, likimo. Parke irgi esama ąžuolų, iš senumo galinčių nuvirsti, tačiau H.Waldenstromas įsitikinęs, kad problema nėra tokia grėsminga, kaip vaizduojama. Mieste tyko kur kas daugiau pavojų.

Stokholmo nacionaliniame parke seni ir pavojų keliantys ąžuolai rūpestingai sutvirtinami, jų tikrai neskubama nupjauti. Šie medžiai labai branginami, kai kurie net turi vardus. Pavyzdžiui, vienas pavadintas Karaliaus ąžuolu.

Parke veisiasi apie 150 rūšių paukščių ir yra maždaug 75 proc. Stokholmo apylinkėms būdingos biologinės įvairovės. Labai turtinga teritorija traukia gamtos tyrinėtojus. Čia dažnai lankosi ir moksleiviai. Atokiausiose parko dalyse galima pamatyti beveik laukinę gamtą ir pasijusti, kad esi visiškai vienas, tačiau ir čia, H.Waldenstromo tikinimu, negresia joks pavojus. Nors daugelis moterų bijo vaikštinėti po tamsų parką, lankytis miesto aludėje, gamtininko nuomone, gali būti kur kas pavojingiau.

Saugoti, rūpintis, rodyti

Vis dėlto ir Nacionaliniame parke yra tokių dalykų, kurie piktina H.Waldenstromą. Pavyzdžiui, mieste įprastos vaikų žaidimo aikštelės. Parke auklėtojos turėtų pasinaudoti unikalia gamta žaisdamos su vaikais, o ne paleisti juos suptis ant sūpynių ar laipioti kopėčiomis.

"Maži žingsniai tironijos link yra sporto aikštynų plėtimas nuo vienos iki kelių aikštelių, vis perkeliant tvoras gilyn į parką, - rodė WWF atstovas. - Čia gana žalia, bet vis dėlto ne natūrali gamta ir žmonių, suprantama, netraukia pasivaikščioti. Parko dalis atimta iš lankytojų. Žinoma, niekas nekviestų policijos, jei kirstum tvorą, tačiau jauti, kad teritorija yra privati. Taip tie, kurie nuomojasi žemę, paprastai mažais žingsneliais stengiasi vis labiau skverbtis į parką. Maži žingsneliai nėra didelė bėda, bet jei jie žengiami, galimos didžiulės problemos."

Jei nebūtų parko, augmenijai grėstų ir netoliese esančio labai intensyvaus uosto plėtra. Dabar kelias žymi labai skirtingus kraštovaizdžius: vienoje pusėje - parkas, kitoje - pramoninė naftos terminalo teritorija. Džiugu, kad ją dar užstoja 100 metrų žalioji zona.

Saugomos ir kitos Ekoparko dalys, tarkim, praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio funkcionalistinės architektūros pavyzdžiai gana dideliuose žaliuosiuose plotuose arba vieni gražiausių pasaulyje angliško stiliaus sodai, iš vienos į kitą parko dalį vedantis žaliasis koridorius.

Projekto autorius savo darbą apibūdina trimis žodžiais: saugoti, rūpintis, rodyti - kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimą.

Reikia norėti

Miesto žaluma, tik visai kitu aspektu, rūpinasi Skandinavijos žaliųjų stogų ("Scandinavian Green Roof", SGR) instituto darbuotoja Louise Lundberg. Malmės priemiestyje Augustenborge ji aprodė daugiau kaip 9 tūkst. kv. m ploto unikalų botanikos sodą ant įvairių gyvenamųjų namų stogų. SGR asociacijai priklausantis Augustenborgo stogų botanikos sodas yra vienas pavyzdžių, kaip plečiantis miestams ir kartu jiems tampant kompaktiškesniems galima atkurti prarastas žaliąsias zonas. Taip sugrąžinama ir ekologinė pusiausvyra bei gyvenimo kokybė.

L.Lundberg pasakojo, kad Malmėje įgyvendinti du svarbūs darnios raidos projektai: Vakarinis uostas, kai senas pramoninis rajonas buvo prikeltas naujam gyvenimui derinant aukštąsias ir žaliąsias technologijas, ir Augustenborgo ekologinis miestas. Augustenborgas yra gyvenamųjų namų rajonas, pastatytas 1949-1950 metais. Tuo metu tai buvo moderniausi namai darbininkų klasei Malmėje. Miesto centre žmonės tuomet gyveno, galima sakyti, lūšnynų sąlygomis, o čia, butuose, turėjo tualetus ir tikras virtuves. Laikui bėgant miesto centras buvo renovuotas ir gyventojai kėlėsi į jį arba į kitus naujesnius rajonus, kur būstai buvo didesni nei Augustenborge. Rajonas darėsi nebepopuliarus. Butai tuštėjo, ten buvo apgyvendinami bedarbiai ir socialiai remtini žmonės. Galiausiai čia susitelkė daug ekonominių ir socialinių problemų. Dar prisidėjo narkotikai, alkoholio vartojimas, nusikalstamumas. Vis daugiau žmonių kraustėsi iš šio priemiesčio, ėmusio garsėti itin bloga reputacija.

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Malmės miesto valdžia kartu su viena statybos kompanija nusprendė imtis ryžtingų veiksmų, kad pakeistų Augustenborgą tiek socialiniu, tiek fiziniu požiūriu. Darnios raidos investicijoms nepagailėta pinigų ir prieš 11 metų demokratinis, socialinis, ekologinis projektas buvo pradėtas įgyvendinti.

"Darnios raidos visuomenės nesukursi vien įstatymais ir normomis, techniniais sprendimais, - kalbėjo L.Lundberg. - Žmonės patys turi norėti permainų. Senųjų namų, palyginti su modernios statybos, visame pasaulyje yra tiek daug, kad jų atnaujinimas siekiant aukščiausių technologinių standartų ir taupaus energijos vartojimo smarkiai prisidėtų sprendžiant klimato kaitos ir aplinkosaugos problemas."

Kol kas Augustenborge sutvarkytas nedidelis kvartalas: 1,8 tūkst. butų, kuriuose gyvena apie 3 tūkst. žmonių. Moderni fasadų instaliacija (kartu išlaikytas ir praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pastatų stilius) padeda atnaujintiems namams išsaugoti 20 proc. energijos. Įrengtas automatiškai reguliuojamas šildymas, vėdinimas ir apšvietimas, taikytos aplinkai draugiškos technologijos. Ir patys gyventojai mokomi, kaip taupyti energiją. Labai didelis pokytis - atvirų kanalų sistema, surenkanti lietaus vandenį, kad negausintų kanalizacijos nuotekų. Sutvarkyti želdinių plotai, įrengtos vietos žmonėms susitikti, bendrauti. Pavyzdžiui, vaikams, be žaidimų aikštelių, pastatytas net triušių viešbutis. Čia jie gali prižiūrėti augintinius, jei namie neturi tam sąlygų.

Pasak L.Lundberg, žmonės pamatė, kad tikrai įgyvendinama demokratija ir valdžia rūpinasi jais, todėl sugrįžo į Augustenborgą. Išnyko nusikalstamumas, nors nedarbo lygis dar didelis - sumažėjo nuo 65 iki 45 procentų. Problemų tebėra, tačiau ne tokių didelių. Augustenborgas tampa mėgstamas ir žmonės jau pradeda didžiuotis, kad čia gyvena, nors anksčiau kelių namų gyventojai net buvo pasikeitę adresą dėl tokio blogo rajono vardo. Labai populiari ir mokykla. Vaikai, net negyvenantys Augustenborge, laukia eilėje, kad būtų priimti čia mokytis.

Kompensuojant prarasta

1999-aisiais Malmės priemiestyje Augustenborge pradėtas kurti ir pirmas pasaulyje botanikos sodas ant gyvenamųjų namų stogų. Po metų visuomenei atvertas beveik vieno hektaro unikalus augmenijos plotas nuolat atnaujinamas, atliekami moksliniai tyrimai. Augustenborgo žaliųjų stogų botanikos sodų centre naudingos informacijos gali gauti ir architektai, ir namų savininkai, ir miestų planuotojai ar studentai.

Jei kas abejoja, ar pastatams nekenkia drėgnas dirvožemio sluoksnis ant stogų, L.Lundberg patikina, kad yra priešingai - atsparumas padidėja dvigubai. Naujos modernios stogų dangos nebijo drėgmės. Jas gadina ultravioletiniai saulės spinduliai ir aukšta temperatūra.

Botanikos sodai ant stogų gali būti įvairaus dydžio ir formos. Jie labai praktiški, o ir išlaikymas nedaug kainuoja. Malmė ryžosi investuoti į žaliųjų stogų projektą daugiausia dėl lietaus vandens - jis savivaldybėms brangiai atsieina. Tokie botanikos sodai sugeria lietaus vandenį ir šis nepagausina nešvarių nuotekų, todėl sumažėja kanalizacijos reikmėms skirtos išlaidos.

Žaliesiems stogams gali būti naudojamas ir labai plonas dirvožemio sluoksnis. Pavyzdžiui, jei pasirenkama auginti tokias drėgmės trūkumui atsparias augalų rūšis kaip samanos ir šilokai. Jie išgyvena iš lietaus vandens ir nereikalauja daugiau jokios priežiūros, tik kasmet šiek tiek patręšti maistingosiomis medžiagomis. Kai dirvožemio sluoksnis storesnis, galima rinktis įvairesnius augalus. Žinoma, jais reikės daugiau rūpintis, laistyti, ravėti, nors, tarkim, pievų žolėms užteks ir atsitiktinės priežiūros.

Žalieji stogai gražiai atrodo ir gali suteikti miesto gyventojams teigiamų emocijų, pagerinti mikroklimatą. Miestuose, pasak L.Lundberg, dažnai nelieka vietos augalams, tačiau ant stogų - tiek daug nepanaudotos erdvės. Tam tikru mastu kompensuojamos prarastos žaliosios erdvės ant žemės. Tarp asfalto ir betono miesto viduryje, ant žaliųjų stogų, buveinę sau randa laukinė gyvūnija. Paukščiai suka lizdus ir peri kiaušinius. Gausu įvairiausių vabzdžių ir vabalų. Žalieji stogai padeda išsaugoti biologinę įvairovę, švarina orą ir iš dalies sugeria transporto triukšmą. Jie gali būti taikomi rekreaciniams tikslams.

Yra ir finansinės naudos. Žalieji stogai ne tik patvaresni, jie sumažina šildymo ir vėsinimo išlaidas, nes žiemą sulaiko šaltį, o vasarą - karštį. Miestams, kuriuose gausu statinių, tačiau nebėra augmenijos, padeda išvengti perkaitimo grėsmės.

Kai kurie sodai suplanuoti specialiai biologinei įvairovei išsaugoti ir yra ne tokie gražūs, įdomūs tik biologui, tačiau norint ant stogų galima įrengti net parkus ir padaryti juos prieinamus žmonėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"