TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Neringos pušys vaiduoklės

2012 12 13 8:49
Užsikrėtusios nauja bakterija gražuolės Neringos pušaitės gali išnykti po dešimties metų./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Pirmą kartą Kuršių nerijoje mokslininkai aptiko bakteriją, kuri puola Neringos pušis ir paverčia jas vaiduoklėmis: medžių šakos suformuoja keistus rezginius, o spygliai pakeičia spalvą ir formą. 

Atlikus DNR tyrimus paaiškėjo, kad pušis užkrečia bakterijos fitoplazmos, nors prieš tai manyta, kad spyglių spalva galėjo pasikeisti nuo Baltijos jūros atpučiamos druskos. Kuršių nerijos nacionalinio parko Miškininkystės skyriaus vedėja Jurgita Mikšytė sako, kad vadinamoji fitoplazma atakuoja net palmes. Jas bandoma išsaugoti purškiant chemikalus. "Mes, žinoma, pušų nepurkšime. Džiaugiamės, kad pavyko nustatyti ligą ir kad kol kas ji nėra masiškai paplitusi. Reikia išsamesnių tyrimų. Kita vertus, Neringos pušys ir taip silpnos, nes auga skurdžiame dirvožemyje, todėl jas ir puola įvairios ligos. Kone kasmet randama naujų kenkėjų", - pasakojo mokslininkė.

Lietuvoje aptiktos fitoplazmos mokslininkams kol kas yra savotiška mįslė, nes nežinoma, kokie vabzdžiai jas platina. Be to, Kuršių nerijoje negalima naudoti cheminių preparatų vabzdžiams naikinti.

Vynuogynų siaubu vadinamos tos pačios fitoplazmos Centrinėje ir Pietų Europoje naikinamos drastiškai - išdeginami ištisi pažeistų augalų plotai.

Gamtos tyrimų centro Fitovirusų laboratorijos vedėjas hab. dr. Juozas Staniulis LŽ teigė, kad jei Kuršių nerijoje išplistų pušis vaiduoklėmis paverčianti bakterija, vaizdas būtų liūdnas. "Nusilpę medžiai tiesiog sunyktų ir po kelių sezonų nudžiūtų, "vaiduoklynais" virstų ištisi plotai. Tačiau imtis drastiškų veiksmų - iškirsti medžius - dar nereikėtų, svarbu atlikti išsamesnius tyrimus. Juolab kad fitoplazmos mums naujovė. Neringoje jos aptiktos pirmą kartą", - teigė mokslininkas.

Pasak minėtos laboratorijos mokslininkės Rasos Jomantienės, Neringos pušis užpuolusi liga vystosi lėtai, bet per 5-10 metų gali įveikti didžiulius pušynus, ypač jei susidaro palankios sąlygos vabzdžiams daugintis. "Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje taip išnyko uosiai. Kovoti su šia problema galima tik iškertant ir sunaikinant sergančias pušis, taip pat ligą platinančius vabzdžius. Iškirstą plotą reikia užsodinti naujomis pušelėmis", - sakė mokslininkė.

Pernai Neringos pušis buvo užpuolęs spygliuočių ūglių vėžys, kuris naikina net pumpurus. Tačiau ši liga grėsmingiausia drėgną ir karštą vasarą. Kadangi šiemet vasara buvo vėsi, vėžys daug bėdų nepridarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"