TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nesityčioti mokome nuo mažens ir savo pavyzdžiu

2015 11 06 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Smurtas ir patyčios mokyklose galbūt visai neišnyktų, bet tikrai sumažėtų, jei tėvai savo atžalas mokytų to nedaryti asmeniniu pavyzdžiu: patys nedarytų ir nekalbėtų to, kas gali žeisti kitą žmogų.

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (SPPC) patyčių mokykloje prevencijos projekto koordinatorė Renata Mazūrienė teigia, kad mokykla yra mūsų visuomenės atspindys ir ją kamuojančios problemos būdingos mums visiems. „Imant statistinį Lietuvos vidurkį, patyčios mokykloje nemažėja. Tačiau guodžia tai, kad atskirose mokyklose, kur su šia problema rimtai dirbama, ji tikrai sėkmingai sprendžiama. Esu visiškai įsitikinusi, kad patyčių ir smurto problema pati savaime neišsispręs, reikia rimtai ir atkakliai dirbti. Ir tai turi daryti suaugusieji“, – teigė LŽ pašnekovė.

Rodyti pavyzdį

Tam, kad vaikas mokykloje jaustųsi saugus, turi stengtis visi: mokiniai, jų tėvai, mokytojai, mokyklos personalas. R. Mazūrienė pabrėžia, jos manymu, būtiną sąlygą norint išvengti problemos, t. y. kalbėjimą apie ją su savo mažuoju. Net jeigu atžala patyčių nepatyrė, pasikalbėti apie tai su juo vis tiek vertėtų. Pirmiausia tėvai turėtų apsidairyti aplinkui – koks yra jų pačių elgesys. Jeigu tėtis ar mama aiškina vaikui, kad muštis ar tyčiotis iš kitų nedora, o patys smurtauja arba nuolat iš kitų žmonių ar net artimųjų šaiposi, mažasis šeimos narys neįsiklausys į jų žodžius, o kopijuos tai, ką daro tėvai. Tad gimdytojų žodžius turi atspindėti jų pačių veiksmai.

„Dažnai vaikai tyčiodamiesi iš kitų paprasčiausiai mėgdžioja mus, suaugusiuosius, nes mato tai darant“, – įsitikinusi SPPC specialistė. Kai vaikas parėjęs iš kiemo ar mokyklos staiga riebiai nusikeikia, tėvai dažnai griebiasi už galvos, bet nepagalvoja, kad besiliejančius keiksmažodžius mažasis girdi tiesiog savo aplinkoje.

Kitas vaiko agresiją skatinantis veiksnys – televizija ir internetas, knibždėte knibždantis kovinių filmų, muštynių scenų, karo vaizdų. Mažąją asmenybę tokia transliuojamo smurto gausa gali tiesiog apkvaitinti, paskatinti elgtis taip, kaip filmų herojai, todėl tėvams vertėtų pagalvoti, ar tokia televizijos produkcija tinkama jų vaikui. „Kuo mažesnis vaikas, tuo labiau tėvai turi kontroliuoti, ką ir kiek jis žiūri per televiziją. Tačiau atžalos nuo gyvenimo neapsaugosi: akių neuždengsi, ausų neužkimši. Todėl taip pat derėtų kalbėti apie tai, ką vaikas mato per televiziją, internete. Aiškinti jam, kas vyksta šalia, formuoti jo pamatines gyvenimo vertybes. Kartais matome, jog vaikas elgiasi netikusiai, tačiau nepagalvojame, kad jis galbūt paprasčiausiai nežino, kaip jam elgtis susiklosčiusioje situacijoje, nes tėvai su juo nesikalba, nepaaiškina, koks elgesys būtų tinkamas ir priimtinas visuomenėje“, – dėstė pašnekovė.

Klausyti ir nenuvertinti

Jeigu tėvai su vaiku nuolat kalba apie aplinkui vykstančius dalykus, aiškina jam, kas yra gerai, o kas – ne, mažasis šeimos narys tikrai kreipsis pagalbos ar patarimo, jeigu jam to prireiks. Anot R. Mazūrienės, labai svarbu įsiklausyti į tai, ką vaikas kalba, nenuvertinti jo problemų ir mažajam kylančių klausimų. „Jeigu vaikas skundžiasi, kad iš jo mokykloje tyčiojamasi, jis užgauliojamas, pirmiausia reikia jį išklausyti, išsiaiškinti, kas vyksta, aptarti, ką galima vienoje ar kitoje situacijoje padaryti, su kuo pasitarti. Žinoma, būtina kalbėtis ir su mokytojais, ieškoti pagalbos tarp žmonių, kurie dirba ugdymo įstaigoje, ir veikti kartu“, – sakė SPPC specialistė.

Dažnai tėvai linkę mokyti vaiką, kad priekabiautojui reikia duoti deramą atkirtį, pasipriešinti. Pasak R. Mazūrienės, tai nėra gera išeitis, siekiant apsaugoti atžalą nuo galimų užkabinėjimų. „Užpuolikas galbūt atsitrauks gavęs atgal, tačiau verta pagalvoti, kokias gyvenimo nuostatas tokiais patarimais formuojame savo vaikui. Mes jam perduodame žinią, kad smurtas – tinkamas būdas tvarkytis su problemomis. Be to, norėdami vaikui gero galime jį paskatinti tolesniam smurtui, ne vien gynybai“, – kalbėjo pašnekovė.

Jos teigimu, neretai tenka išklausyti nuomonę, kad smurtas ir patyčios užgrūdina, esą perėjęs tokią „mėsmalę“ vaikas užauga stipresnis, atsparesnis gyvenimo negandoms. Tačiau tai – taip pat neteisingas požiūris į problemą. Ilgalaikės patyčios žaloja vaiką, o jeigu vienas kitas sugebėjo užaugti stiprus, dar nereiškia, jog dauguma smurtą ir patyčias patiriančių vaikų užaugs užgrūdinti ir stiprūs. „Būtų galima išvesti paraleles tarp rūkymo ir smurtavimo. Juk ne visi rūkantieji suserga vėžiu, bet tai toli gražu nereiškia, kad cigaretės jiems padėjo to vėžio išvengti“, – aiškino R. Mazūrienė.

Kaip pamatyti?

Pasak SPPC specialistės, norint užkirsti kelią problemai ir ją efektyviai spręsti reikia stebėti vaiko elgesį. Patyrus smurtą ar patyčias, mažojo piliečio elgesys pasikeičia: jis gali užsisklęsti savyje, tapti vangus arba, priešingai – agresyvus. Pastebėjus, kad mokyklinukas pradėjo neįprastai elgtis, reikia klausti, kas jam atsitiko, aiškintis to priežastį. Jeigu vaikas pasipasakojo, jog jį užkabinėja, arba apie tai tėvai sužino iš kitų, būtina paaiškinti vaikui, kad jis dėl to nekaltas, kad tyčiotis nėra normalu. Dažnai vaikai mano, jog iš jų tyčiojasi dėl to, kad jie kažkokie „ne tokie“. Jokiu būdu vaikas negali būti paliktas su tokia problema vienas, jam turi padėti suaugusieji – tėvai kartu su pedagogais.

R. Mazurienė patikino, kad patyčių problemos jokiu būdu nederėtų spręsti paliekant vaiką nuošalyje. Su juo apie tai reikia kalbėti, aiškinti, kad tokie negeri dalykai negali būti toleruojami. Tačiau kai bėda jau nutiko, jos sprendimą turi perimti suaugusieji, nes vaikas gali neturėti galimybių su bėda susidoroti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"