TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Netrikdykime šikšnosparnių miego

2012 12 08 10:30
Šikšnosparniai miega pakibę žemyn galva. /LŽ archyvo nuotraukos

Gruodžio dienos vis trumpėja, dažniau sninga ir spusteli šaltukas. Tokiu metu reikėtų nelesinti ančių ir kitų vandens paukščių, kad jie spėtų išskristi į šiltesnius kraštus, netrikdyti žiemoti susirinkusių šikšnosparnių. 

Dar prieš žiemą dalis mūsų krašto šikšnosparnių išskrenda į šiltuosius kraštus. Pasak Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos vadovo mažeikiškio Deivido Makavičiaus, iš mūsų šalyje aptinkamų 14 rūšių šikšnosparnių į pietus išskrenda 5 rūšių atstovai.

"Net tos pačios rūšies šikšnosparniai elgiasi skirtingai: vieni lieka žiemoti Lietuvoje, o kiti gali nuskristi iki pusantro tūkstančio kilometrų ir žiemoja Vidurio bei Vakarų Europoje - pasiekia Čekiją, Slovakiją, Austriją. Ten jie apsistoja kalnų urvuose, o Vokietijoje, kur žiemos ne tokios atšiaurios, - medžių drevėse", - aiškino D.Makavičius.

Žiemoja vis daugiau

Likę mūsų krašte šikšnosparniai vėstant orams iš pradžių glaudžiasi vadinamosiose laikinose slėptuvėse - medžių drevėse, pusrūsiuose, kitur. Kai paspaudžia šaltis, jie susiranda geresnių žiemojimo vietų: įsikuria rūsiuose, požeminiuose tuneliuose, senų namų palėpėse ir įminga iki pavasario.

Kai kurie šikšnosparniai peržiemoja ir medžių uoksuose. Antai prieš keletą metų ankstyvą pavasarį genint Vilniuje tuopą iš uokso pabiro net 98 ten žiemos miegu snaudę rudieji nakvišos.

"Lig tol šios rūšies šikšnosparnių aptikdavome žiemojant tik pastatuose. Matyt, šiltėjančios žiemos keičia jų įpročius", - tuomet stebėjosi kitas šių gyvūnėlių tyrinėtojas Kazimieras Baranauskas.

Viena mėgstamų šikšnosparnių žiemojimo vietų - daugiaaukščių blokinių namų ventiliacijos angos, kur cirkuliuoja šiltas oras.

Gamtininkai pastebėjo ir kitą dėsningumą - vis daugiau šikšnosparnių žiemoti lieka savo gimtinėje. Kol kas mūsų krašte neaptikta žiemojant tik 4 rūšių šikšnosparnių: mažųjų nakvišų, Natuzijaus šikšniukų, šikšniukų nykštukų ir šikšniukų mažylių.

Melagingi filmai

"Leiskite šikšnosparniams saugiai žiemoti. Netrikdykite jų žiemos įmygio: nesilankykite jų žiemojimo vietose, o jei aptikote įsikūrusį jums priklausančiame pastate - neimkite į rankas, nešildykite, nekvieskite draugų ir kaimynų pažiūrėti. Jeigu šis žvėrelis iš tiesų yra nesaugus ir manote, kad iki pavasario neišgyvens - praneškite apie tai gamtininkams arba gamtosaugininkams", - patarė D.Makavičius.

Beje, kai šikšnosparnis jūsų rankose pabus iš miego, gali įkąsti. Mat laikomas horizontaliai šis gyvūnėlis pritrūksta deguonies, todėl ima dusti, blaškytis ir kandžiotis.

Nežinodami šios anatominės priežasties, žmonės anksčiau laikė šikšnosparnius pavojingais gyvūnais, o paslaptingas jų gyvenimo būdas, išradingos naktinės medžioklės, per kurias jie aptinka grobį "apsiginklavę" ultragarsu, skatino sieti šiuos žvėrelius su magija, burtais. Baimę didino ir melagingi holivudiniai filmai, kuriuose šikšnosparniai vaizduojami kaip žmones puolantys vampyrai.

Šikšnosparnių sparčiai mažėja Lietuvoje ir visame pasaulyje, nors jiems išsaugoti sudaromi saugotinų rūšių sąrašai, steigiami draustiniai. Iš mūsų krašte žinomų 14 šikšnosparnių rūšių jau net 11 yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Keletas šikšnosparnių žiemaviečių pripažintos itin svarbiomis šiems žinduoliams. Tarp jų - Kaune išlikę fortų statiniai, o Vilniuje - nebenaudojamas Panerių geležinkelio tunelis ir bunkeriai Pavilnių regioniniame parke.

Tačiau Kauno fortuose šikšnosparniams nesaugu: vienuose rengiamos ekskursijos, o į kitus patenka smalsuoliai, nors fortai ir nenaudojami. Tarp aštrių pojūčių mėgėjų dabar madinga landžioti po požemius, yra tam skirtų interneto tinklalapių.

Šiek tiek geriau nuo smalsuolių, kačių ir kiaunių apsaugotos šikšnosparnių žiemavietės Vilniuje - Paneriuose ir Antakalnyje. Įėjimai į šias vietas užtverti grotomis ir užrakinti.

Padės akliesiems

Lietuvoje gyvena tik maži šikšnosparniai. Didžiausieji - rudieji nakvišos - yra apie 8 cm ilgio ir sveria maždaug 30 gramų. Mažiausieji - šikšniukai nykštukai - sveria apie 5 gramus.

"Mūsiškiai" šikšnosparniai minta uodais, mašalais, grambuoliais ir kitais vabzdžiais, kurių šiltuoju metų laiku kasnakt sudoroja tūkstančius.

Nežadinti žiemą miegančių šikšnosparnių nereikėtų ne tik todėl, kad tuo metu nėra jiems lesalo - vabzdžių. Gamta šiuos gyvūnus sukūrė taip, kad tada, kai jiems skirta miegoti žiemos miegu, jie negali virškinti. Jų organizmas tuo metu naudoja tik anksčiau sukauptas maisto medžiagas - poodinį riebalų sluoksnį.

Net jei iš įmygio prikeltas šikšnosparnis instinktyviai pastvertų jam pasiūlytą lesalą, organizmas jo nepasisavintų ir gyvūnas žūtų nesulaukęs pavasario.

Daug žmonių šių skraidančių žinduolių bijo arba nemėgsta, tačiau turime pripažinti - šikšnosparniai yra labai naudingi gyvūnai. Kaip minėta, jie sunaikina daugybę kenkėjų vabzdžių.

"Iš šikšnosparnių seilių gaminama net 80 rūšių vaistų. Pasinaudojant sudėtinga šių gyvūnų orientavimosi sistema, kuriami prietaisai, kurie padės orientuotis akliesiems. Kaip ir kiekviena gyvūnų rūšis, šikšnosparniai yra būtina gamtos dalis. Tad leiskime jiems saugiai peržiemoti, kad vasarą vėl galėtume grožėtis jų naktiniais viražais", - ragino šių gyvūnų tyrinėtojas D.Makavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"