TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Neužsidarykime gintaro bokšte

2012 10 29 6:00
Akademikas A.Piskarskas neabejoja, kad Lietuva bus aukštųjų technologijų valstybė./Algio Piskarsko asmeninio albumo ir Romo Jurgaičio nuotraukos

Tokios pozicijos visą gyvenimą laikosi lazerių fizikos pradininkas Lietuvoje akademikas Algis Piskarskas. Dabar Lietuva žinoma pasaulyje ne tik kaip krepšinio ar teatro, bet ir lazerių mokslo šalis. Todėl nesistebėkite, kai, tarkim, japonas ar amerikietis pasakys: "Girdėjau apie Lietuvą - esate labai stiprūs lazerių srityje."

NAGLIS - Nacionalinė aukštos galios lazerinė impulsinė sistema - paskutinis akademiko A.Piskarsko projektas prieš pasitraukiant iš aktyvios mokslinės veiklos. Jau iš dalies sukurtas tarptautinės prieigos lazerinis kompleksas bus galingiausias Baltijos šalyse. Juo eksperimentus galės atlikti ir kitų valstybių mokslininkai.

Nuo šio rugsėjo tapęs Vilniaus universiteto (VU) profesoriumi emeritu A.Piskarskas juokavo, kad pastarieji keleri metai - ištisai jubiliejiniai. 2010-aisiais sukako penkiasdešimt metų, kai amerikiečiai sukūrė pirmąjį lazerį pasaulyje. Šiemet - penkiasdešimt metų, kai amerikiečių ir rusų mokslininkai paskelbė pirmąsias netiesinės optikos idėjas. Po poros metų jubiliejus minės VU Kvantinės elektronikos katedra ir Lazerinių tyrimų centras. Juos kūrė ir jiems vadovavo habil. dr. A.Piskarskas, šiemet pažymėsiantis septyniasdešimtmetį.

Lazerių kūrėjas, Nobelio premijos laureatas Ch.Townsas (sėdi antras iš dešinės) per apsilankymą Maskvos M.Lomonosovo universitete; akademikas A.Piskarskas stovi pirmas iš dešinės. 1965 metai.

Už lazerinės fizikos ir netiesinės optikos tyrimus Lietuvoje akademikas A.Piskarskas įvertintas 2012 metų Baltijos Asamblėjos premija. Jo vadovaujami VU Kvantinės elektronikos katedros ir Lazerinių tyrimų centro fizikai yra pelnę ne vieną prestižinį tarptautinį apdovanojimą ir Lietuvos mokslo premiją.

"Visas gyvenimas praėjo tarp lazerių ir lazerių šviesoje, - sakė mokslininkas. - Didžiuojuosi, kad mūsų darbus pastebėjo ir Baltijos Asamblėjos mokslo komitetas. Lietuva, palyginti su Latvija ir Estija, lazerių fizikos, lazerinių technologijų srityse pažengusi iš tikrųjų gana toli. Tai irgi priežastis, kodėl Baltijos Asamblėjos mokslo premija atkeliavo į Lietuvą."

Akademikas A.Piskarskas bendrauja su Nobelio lazerių fizikos laureatu N.Bloembergenu Paryžiaus Luvre švenčiant lazerio sukūrimo penkiasdešimtmetį. 2010 metai.

Proveržio kryptimi

Eksperimentinis maketinis komplekso NAGLIS variantas jau stovi dr. Arūno Varanavičiaus vadovaujamoje Ultra trumpųjų impulsų laboratorijoje. Galutinė jo versija bus įrengta naujajame Lazerinių tyrimų centro priestate. Nedaug kas turi tokios didelės galios lazerių, todėl tikimasi, kad jis taps vienu Europos mokslininkų traukos centrų.

Lietuvos mokslininkams, dirbantiems lazerių fizikos srityje, jau seniai pavyko išsiveržti į tarptautinę erdvę. Akademiko A.Piskarsko įsitikinimu, būti proveržio dalyviu arba iniciatoriumi galima tik tada, jei turi gerą idėją ir susiburia mokslinė bendrija, kuri tą idėją palaiko. Kitaip šiuolaikiniame moksle nieko nepadarysi. Ypač lazerių fizikoje, kur turi kartu dirbti teoretikai, eksperimentuotojai, inžinieriai, technologai.

"Neįsivaizduoju mokslo proveržio be mokslo studijų ir aukštųjų technologijų, glaudaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo, akademinės visuomenės, kuri atlieka fundamentinius tyrimus, rengia studentus, ir mokslo pramonės, jos specialistų rengimo, - vardijo Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos prezidentas. - Lietuvoje mums pavyko būtent tokį mokslinį sociumą suburti. Peržvelkite internete tarptautines publikacijų duomenų bazes ir pamatysite, kad lazerinių tyrimų srityje Lietuvos mokslininkai turi nepaprastai aukštą citavimo indeksą. Jis viršija tūkstančius ir rodo, kad mūsų tyrėjai atlieka labai aktualius darbus ir juos pastebi viso pasaulio mokslo visuomenė."

VU Kvantinės elektronikos katedros ir Lazerinių tyrimų centro profesoriai, mokslininkai ir studentai. 2005 metai.

VU lazerių fizikos bendruomenė per kelis dešimtmečius smarkiai išplėtojo lazerinių laboratorijų infrastruktūrą. Atsirado naujų lazerių fizikos ir lazerinių technologijų specializacijų. Prie penkiolikos sėkmingai gyvuojančių lazerinių technologijų įmonių vien šiemet prisidėjo net penkios naujai įsikūrusios. Unikalūs lietuviški lazeriniai prietaisai eksportuojami beveik į visas išsivysčiusias pasaulio valstybes, daugiausia - į Japoniją, JAV ir tokias ES valstybes kaip Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

Ne tik iš patriotizmo

"Proveržio krypčiai būtina ir toliau stiprinti infrastruktūrą. Jaunimas mokosi čia ir užsienio mokslo centruose. Anksčiau ar vėliau dauguma jų sugrįš, - neabejoja mokslininkas. - Jei baiminamasi dėl tų, kurie lieka svetur, - jie vis tiek nenutraukia ryšių su Lietuva. Yra idėjų šaltinis, mūsų mokslo ambasadoriai tose šalyse. Per juos užmezgame bendradarbiavimą. Mokslas negali būti uždaras. Viskas priklauso nuo aktyvios mokslininko pozicijos - jis turi važinėti po įvairias konferencijas, keistis idėjomis, dirbti įvairiuose mokslo centruose, semtis patyrimo."

Akademiko A.Piskarsko skaičiavimu, dabar gal pora dešimčių VU Kvantinės elektronikos katedros studentų dirba užsienio laboratorijose - ir nuolat, ir pagal įvairius projektus. Tačiau protų nutekėjimo problemos VU Kvantinės elektronikos katedrai ir Lazerinių tyrimų centrui neiškilo. Jaunų ir gabių žmonių, kurie nori dirbti laboratorijose, netrūksta. Kita vertus, ir tie, kurie šiuo metu užsienyje atlieka tyrimus, suvažiuoja į Lietuvą skaityti paskaitų arba inicijuoja projektus, į kuriuos įtraukia VU Kvantinės elektronikos katedrą ir Lazerinių tyrimų centrą, bendradarbiauja su Lietuvos lazerinių technologijų įmonėmis.

Padirbėti VU Lazerinių tyrimų centre grįžo Austrijos Vienos technikos universiteto doktorantas T.Balčiūnas.

"Pirmiausia, žinoma, patriotizmas, teigiamas patyrimas ir įspūdžiai, kuriuos išsiveža žmonės, baigę VU, traukia palaikyti ryšius, bet, manau, svarbus ir mūsų potencialas, galimybė bendradarbiauti kaip lygūs su lygiais", - sakė tyrėjas. Pavyzdžiui, dabar Ultra trumpųjų impulsų laboratorijoje dirba buvęs studentas, dabar Austrijos Vienos technikos universiteto doktorantas Tadas Balčiūnas. Kitas buvęs studentas dr. Romanas Antipenkovas išvyksta trejiems metams dirbti Grenoblio mokslinių tyrimų centre Prancūzijoje prie elementariųjų dalelių greitintuvo. Bendradarbiaujama ir profesorių lygiu. Štai prof. Kęstutis Staliūnas iš Ispanijos Katalonijos technikos universiteto, prof. Almantas Galvanauskas iš Mičigano universiteto JAV ar prof. Virginijus Barzda iš Toronto universiteto nuolat atvažiuoja į Lietuvą ne tuščiomis, o su projektiniais pasiūlymais, kvietimais tobulintis studentams per doktorantūros ar podaktarines studijas. Ypač aktyvus yra prof. Andrius Baltuška, pradėjęs doktorantūrą VU, apsigynęs disertaciją Grioningeno universitete Nyderlanduose, kelerius metus dirbęs Japonijoje, o dabar Vienos technikos universitete vadovaujantis katedrai.

"Mūsų katedrą baigę studentai yra tokie, kad juos graibsto pasaulio mokslo centrai, - didžiavosi akademikas A.Piskarskas. - Ir nežvelgčiau pesimistiškai, kad rengiame specialistus užsieniui. Rengiame aukšto lygio specialistus. Gerus krepšininkus juk irgi rengiame. Negi uždrausi žaisti užsienio komandoje?! Tačiau pažaidžia svetur ir grįžta žaisti Lietuvos rinktinėje. Lygiai taip pat ir mokslo srityje. Gavę pagrindus VU, išsitobulinę kituose garsiuose pasaulio universitetuose, - grįš. Gyvename atvirame pasaulyje. Jei užsidarysime gintaro bokšte, nieko doro iš to nebus. Turime būti atviri ir bendradarbiauti visose srityse - mokslo, švietimo ar kultūros, politikos, žemės ūkio ar ekonomikos."

Ultra trumpųjų impulsų laboratorijos vedėjas dr. A.Varanavičius (kairėje) su buvusiu studentu dr. R.Antipenkovu prie kuriamos galingiausios Baltijos šalyse lazerinės sistemos NAGLIS.

Ir ne tik lietuviai išvažiuoja svetur. Pavyzdžiui, neseniai prof. Paolo Di Trapani, Italijos Como universiteto mokslininkas, atliko tyrimus Lazerinių tyrimų centre, pasinaudojęs čia teikiama atvira prieiga pagal Europos Sąjungos (ES) projektą "Europos lazerių laboratorija". Ketverius metus vyko nepaprastai aktyvus darbas, finansuojamas pagal Marie Curie projektą "Stella", ir per tą laikotarpį kartu publikuota daugiau kaip trisdešimt straipsnių. Vėliau prof. P.Di Trapani pasikvietė pas save padirbėti mūsų studentus.

Pritraukiant į Lietuvą

"Kadaise man teko laimė dirbti Maskvos M.Lomonosovo universiteto laboratorijoje, kurioje buvo plėtojama labai inovatyvi netiesinės optikos kryptis, - prisiminė akademikas A.Piskarskas. - 1962-aisiais, praėjus tik dvejiems metams, kai buvo sukurtas pirmasis lazeris pasaulyje, M.Lomonosovo universitete dalyvavau kuriant vieną pirmųjų rubino nanosekundinės trukmės lazerį. Likimo dovana, kad pakliuvau į akademiko Remo Chochlovo laboratoriją ir likimo pirštas buvo nukreiptas būtent lazerių link."

Kai 1960 metais amerikiečių mokslininkas Theodore'as Maimanas sukūrė pirmąjį lazerį pasaulyje ir Howardo Hugheso laboratorijoje JAV pirmą kartą stebėta koherentinės šviesos generacija iš rubino kristalo, prasidėjo lazerių era. Paaiškėjo, kad lazerių šviesa turi stulbinamų savybių. Ji gali būti koncentruojama ir veikti įvairias medžiagas - išgarinti, pjaustyti, gręžti ir šlifuoti. Šios savybės iš karto patraukė daugybę viso pasaulio mokslininkų, ypač technologų.

Stengėsi neatsilikti ir Lietuva, nors išgyveno sunkų sovietinį pokarį. 1962 metais VU studentų grupė buvo išsiųsta mokytis įvairiose naujose mokslo srityse į Maskvos M.Lomonosovo universitetą. Jis, kaip pripažinta ir pasaulyje, buvo geriausias to meto mokslo centras Sovietų Sąjungoje. Pasinaudoti proga tęsti studijas M.Lomonosovo universitete tuomet trečiakursiui fizikui A.Piskarskui pasiūlė kursinio darbo vadovas akademikas Povilas Brazdžiūnas. Kartu išvyko ir daugiau VU fizikų.

"Nors klausėmės paskaitų ir dirbome Maskvos universiteto laboratorijose, jautėmės kaip VU studentai, - pasakojo mokslininkas. - Per Lietuvos SSR atstovybę, beje, buvusią ten pat, kur dabar yra Lietuvos Respublikos ambasada, mums mokėjo ir papildomas stipendijas. Jas išrūpino tuometinis aukštojo mokslo ministras šviesaus atminimo prof. Henrikas Zabulis, VU rektorius akademikas Jonas Kubilius, akademikas P.Brazdžiūnas. Visi stengėsi į Lietuvą pritraukti naujų sričių mokslininkų ir specialistų, kad būtų galima kurti naujas laboratorijas ir pradėti naujas mokslo kryptis."

Akademikas A.Piskarskas, M.Lomonosovo universitete apgynęs disertaciją, 1969 metais grįžo į Lietuvą ir pradėjo parametrinių šviesos reiškinių kristaluose tyrimus. Pasirodė, kad vadinamasis parametrinis šviesos stiprinimas yra labai perspektyvus, nes leidžia keisti lazerio spinduliuotės spalvą ir impulsų trukmę. Tokios savybės labai reikalingos ir naudingos įvairiuose spektroskopiniuose eksperimentuose, galimas labai įvairus technologinis taikymas. Inovatyviems tyrimams, žinoma, reikėjo, ir mokslinės įrangos. Jos parsigabenta keliais sunkvežimiais iš M.Lomonosovo universiteto. Kai kurių tuometinės Lietuvos pramonės vadovų sumanumas ir Maskvos universiteto rektoriaus SSRS mokslų akademijos viceprezidento R.Chochlovo noras remti mokslo plėtrą, padėti savo mokiniams lėmė, kad aparatūros užteko įkurti gana stiprią lazerių tyrimų laboratoriją.

Dr. R.Danielius (pirmas iš kairės) demonstruoja savo sukurtą pramoninį parametrinio šviesos stiprintuvo prototipą; šalia akademikas P.Brazdžiūnas, akademikas A.Piskarskas, prof. V.Sirutkaitis. 1982 metai.

"Mums pavyko sukurti naujo tipo šviesos stiprintuvus, vadinamuosius parametrinius lazerius. Jie buvo labai reikalingi tiriant įvairių medžiagų sandarą ir spektrą, taip pat lazerinės spinduliuotės poveikio medžiagai reiškinius, todėl mūsų darbai iš karto sudomino tuometinės Rusijos mokslo centrus Maskvoje ir Leningrade, - kalbėjo lazerių fizikos pradininkas Lietuvoje. - Pagal vadinamąsias ūkiskaitines sutartis tokia aparatūra buvo gaminama VU Lazerinių tyrimų centre. Už pirmuosius pinigus, uždirbtus iš Sovietų Sąjungos mokslo centrų, toliau pirkome reikalingą aparatūrą. Taip po truputį atsirado eksperimentinė bazė, kuri leido plėtoti darbus."

Per tuos dešimtmečius, kai buvo įkurta VU Kvantinės elektronikos katedra, išaugo labai sumanių ir nagingų studentų. Dabar jie plačiai žinomi mokslininkai ir kartu lazerių technologijų, lazerių pramonės kūrėjai. Pavyzdžiui, dr. Romualdas Danielius ir prof. Valdas Sirutkaitis vieni pirmųjų tyrinėjo parametrinį šviesos stiprinimą ir generavimą. Dr. R.Danielius vienas pirmųjų sukūrė parametrinio šviesos stiprintuvo ir parametrinio spektrometro pramoninį prototipą.

Naujos galimybės atsivėrė Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Europos ir JAV mokslo centrais. Mokslinis ir technologinis įdirbis VU Kvantinės elektronikos katedrai ir Lazerinių tyrimų centrui padėjo laimėti nemažai ES struktūrinių fondų projektų ir už gautas lėšas sukurti dabartinę eksperimentinę bazę, modernią mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Ji leido dalyvauti tokiuose prestižiniuose ES projektuose kaip "Europos lazerių laboratorija". Tarp atrinktų stipriausių lazerinių tyrimų centrų, kuriems suteikta atviros prieigos teisė, buvo ir VU Lazerinių tyrimų centras. Jame atliekami kitų šalių mokslininkų tyrimai yra finansuojami ES lėšomis ir savo ruožtu padeda tolesnei VU lazerių fizikos plėtrai.

"Netiesinė optika leido koncentruoti labai trumpus lazerių spinduliuotės impulsus, o kuo jie trumpesni, tuo didesnė galia, tuo įdomesnių reiškinių kyla, - aiškino akademikas A.Piskarskas. - Veikiant tokiais impulsais medžiagas galima pagreitinti elementariąsias daleles, generuoti rentgeno spinduliuotę. Lazerio ir medžiagos sąveikos reiškinių įvairovė labai didelė, netiesinės optikos sritis labai perspektyvi, todėl joje dabar dirba daugybė pasaulio mokslininkų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"