TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nobelio ekonomikos premija tebevertinama prieštaringai

2015 10 12 9:45
AFP/Scanpix nuotrauka

Idėja teikti Nobelio premiją ekonomistams, kurie dažnai nesutinka vienas su kitu ir kurių prognozės dažnai nepasiteisina, tebėra vertinama prieštaringai, nors tas apdovanojimą pelnė jau 75 žmonės.

Šių metų „premijos ekonomikos mokslų srityje Alfredo Nobelio atminimui“ laureatas arba laureatai bus paskelbti pirmadienį 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku per ceremoniją Stokholme, užbaigsiančią 2015-ųjų Nobelio apdovanojimų sezoną.

Vis dėlto nesutariama, ar šį apdovanojimą galima laikyti „tikra“ Nobelio premija, ar tik mėginimu pasinaudoti prestižiniu vardu.

Kasmet kritikai pabrėžia, kad švedas filantropas ir mokslininkas A.Nobelis, įsteigęs kitus apdovanojimus, niekada neketino teikti premijų ekonomistams.

„Nobelio ekonomikos premija“ buvo įkurta 1968 metais, minint Švedijos centrinio banko įkūrimo 300-ąsias metines, o pirmasis laureatas buvo paskelbtas metais vėliau.

Kitaip negu medicinos, fizikos ir chemijos premijos, kurių laureatai buvo paskelbti praeitą savaitę, „ekonomika nėra eksperimentinis mokslas“, rašo Nobelio fondo tinklalapyje Peteris Englundas, buvęs Ekonomikos mokslų premijos komiteto vadovas.

Tačiau kiti sako, kad ekonomikos mokslas iš tikrųjų gali būti pagrįstas eksperimentais. 2002 metų laureatas amerikietis Vernonas Smithas paakino savo studentus įkurti mažas rinkas, kuriose būtų galima vykdyti „laboratorinius eksperimentus kaip priemonę empirinėje ekonomikos analizėje“.

Šiemet žiuri gali nuspręsti pagerbti veikėją, kurio akademinė karjera yra susijusi su rūsčia finansų krizės tikrove, – pavyzdžiui, prancūzą Olivier Blanchard'ą, kuris šį mėnesį pasitraukė iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiojo ekonomisto posto, arba Beną Bernanke, buvusį JAV Federalinės rezervų sistemos pirmininką.

Vis dėlto favoritais laikomi daug menkiau žinomi JAV universitetų profesoriai, tokie kaip Indijoje gimęs ir Prinstono universitete dėstantis Avinashas Dixitas, Harvardo universiteto amerikietis ekonomistas Robertas Barro ir suomis Bengtas Holmstromas, dirbantis Masačusetso technologijų institute (MIT).

Potencialių kandidatų įvairovė atspindi itin skirtingas mokyklas šioje srityje.

Ekonomikai praktiškai nepasižymi universaliais „dėsniais“, kuriais grindžiamos kitos disciplinos. Pavyzdžiui, daugelio tyrimų pagrindu tapusią prielaidą, kad vartotojai elgiasi racionaliai, sugriovė 2013 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas – lietuvių kilmės Robertas Shilleris.

„Problema dėl Nobelio apdovanojimo labiau susijusi ne su pasirenkamu žmogumi ... o su ekonomikos įvardijimu mokslo sritimi, verta Nobelio premijos“, – 1970 metais rašė amerikietis ekonomikos profesorius Michaelas Hudsonas.

Ta koncepcija „tebėra bloga“, praėjus 45 metams, tvirtino jis.

„Iš esmės tai viešųjų ryšių (projektas) Čikagos mokyklos laisvosios rinkos teorijai“, – M.Hudsonas sakė naujienų agentūrai AFP, turėdamas omenyje idėjų kalvę, susikūrusią Čikagos universitete praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje, kurios veikėjai dažnai būdavo pagerbiami Nobelio komiteto.

Dabar ši disciplina dėl įvairių priežasčių laikoma labiau moksliškai pagrįsta negu 7-ame arba 8-ame dešimtmetyje.

Matematiniai modeliai patobulėjo, ekonomikos katedros išaugo, o ekonomistų balsas tapo svarbus viešuosiuose debatuose, nors jų auditorija neretai būna skeptiškai nusiteikusi.

Visuomenės nariai dažnai pabrėžia, kad ekonomistai neįstengia patikimai prognozuoti finansų krizių ir ekonomikos nuosmukių, taip pat neranda sprendinio, galinčio likviduoti masinį nedarbą.

Tuo tarpu laureatai, tokie kaip praeitų metų Nobelio ekonomikos premijos laimėtojas prancūzas Jeanas Tirole'is, labiau linkę pasinerti į akademinį gyvenimą negu dalyvauti viešuose susitikimuose.

Šis Tulūzoje dirbantis tyrėjas sako, kad ta premija atnešė jam tarptautinį pripažinimą ir kad jis dabar yra kviečiamas į visokiausius renginius.

„Pasirinkau (į juos nevykti), nes man geriau likti savo laboratorijoje“, – J.Tirole'is sakė radijui „France Info“, turėdamas omenyje savo biurą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"