TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nobelio fizikos premija atiteko trims supernovų tyrėjams

2011 10 04 15:20

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta amerikiečiams astronomams Saului Perlmutteriui ir Adamui Riessui bei JAV ir Australijos pilietybę turinčiam mokslininkui Brianui Schmidtui, pranešė Nobelio komitetas.

"Jie ištyrė kelias dešimtis sprogstančių žvaigždžių, vadinamų supernovomis, ir atrado, kad Visata plečiasi didėjančiu greičiu", - sakoma pranešime, kurį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.

Mokslininkai nustatė jog šviesa, skleidžiama daugiau nei 50 tolimų supernovų, buvo silpnesni nei tikėtasi, o tai rodo, jog Visatos plėtimasis spartėja, nurodė akademija.

Nobelio fizikos premija atiteko astronomams, stebėjusiems senas žvaigždes, kurių egzistavimą užbaigia supernovos žybsnis. Jų tyrimų rezultatai patvirtina kosmologinės konstantos teoriją, kurią pirmasis pasiūlė Albertas Einsteinas.

Proveržis šioje srityje buvo pasiektas 1998 metais, kai viena mokslininkų grupė, vadovaujama S.Perlmutterio, ir kita, vadovaujama B. Schmidto, padedant A.Riessui, padarė tą pačią išvadą, jog Visata plečiasi vis sparčiau.

"Jeigu plėtimasis toliau spartės, Visata galiausiai suledės, - nurodė Nobelio komitetas. - Beveik šimtmetį buvo žinoma, kad Visata plečiasi po Didžiojo sprogimo, įvykusio prieš maždaug 14 mlrd. metų. Tačiau atradimas, kad šis plėtimasis spartėja, yra stulbinamas."

52 metų S.Perlmutteris vadovauja Supernovų kosmologijos projektui Berklio universitete Kalifornijoje.

44 metų B.Schmidtas yra Veston Krike įsikūrusiame Australijos nacionalinio universitete dirbančios "High-z" tipo (itin greitai tolstančių nuo Žemės) supernovų tyrėjų grupės vadovas.

Sužinojęs apie Nobelio komiteto sprendimą, B.Schmidtas sakė, jog "jaučiasi panašiai, kaip gimus vaikams".

Kalbėdamasis telefonu iš Australijos su Švedijos nacionaliniu transliuotoju SVT, jis pasakojo pajutęs "silpnumą keliuose - išties susijaudinęs, ir, ko gera, nustebintas šios padėties. Pastarasis pusvalandis buvo gana jaudinantis".

"Aš to nesitikėjau... Manau, tai vienas iš dalykų, kurie, atrodo, niekada negali nutikti", - pridūrė mokslininkas.

42 metų A.Riessas yra Merilando mieste Baltimorėje įsikūrusio Johnso Hopkinso universiteto ir Kosminio teleskopo mokslinio instituto astronomijos profesorius.

Šie mokslininkai pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų), diplomus ir kvietimus į Nobelio premijų teikimo ceremoniją.

Nobelio komitetas nurodė, kad pusė premijos atiteks S.Perlmutteriui, o kitą pusę pasidalys B.Schmidtas ir A.Riessas, gimęs 1969 metais.

Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10 dieną - jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už "proveržį sukėlusius eksperimentus su dvimate medžiaga grafenu" buvo paskirta dviem Rusijoje gimusiems mokslininkams - Andrejui Geimui ir Konstantinui Novosiolovui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"