TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nori pažaboti moksleivių savivalę mokytojų atžvilgiu

2014 05 08 12:43
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Mokytojų atstovai siūlo sugriežtinti įstatymu reglamentuotas mokinių pareigas, nustatant, kad mokiniai neturi teisės smurtauti prieš mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius.

Ketvirtadienį Seime pasirašytas memorandumas, kuris turėtų paskatinti permainas švietimo sistemoje. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės teigimu, dvylikoje memorandumo pozicijų – trys pagrindinės temos: švietimo sistemos finansavimas, mokytojų socialinės garantijos mažėjant mokinių skaičiui ir užsidarant mokykloms, ir smurtas prieš mokytojus bei kitus bendruomenės narius. „Turime skirtingus požiūrius į tam tikrus klausimus. Kaip ilgametė mokyklos vadovė, ne visai pritariu kai kuriems punktams, bet visumoje visą tekstą vertinu labai teigiamai“, – sakė A.Pitrėnienė.

Nutylėta tema – smurtas prieš mokytojus

Parlamentarės A.Pitrėnienės įsitikinimu, labai svarbi memorandumo dalis – smurto prieš mokytojus temos atsiradimas dokumente. „Apie smurtą tarp vaikų kalbama jau eilę metų, yra tam skirtos programos, mokyklos į jas įsijungia, su tuo mokyklose daugiau ar mažiau kovojama, taigi procesas vyksta. Tačiau psichologinio ir fizinio smurto prieš mokytojus temos lyg buvo vengta. Dabar tai įvardyta viešai ir siūlomi būdai, kaip su tuo kovoti. Tai ir Administracinės teisės pažeidimų kodekso, ir kitų teisės aktų papildymai“, – vardijo A.Pitrėnienė.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas sakė nebijąs pripažinti, kad saugios mokyklos problema tampa kasmet aštresnė, o nieko dėl to nedarant esą galima sulaukti net fatališkų pasekmių. Jis priminė atvejį, kai neseniai Balsių mokykloje mokinio buvo panaudotas smurtas prieš mokytoją. „Tinkamai nesureagavus mokyklos administracijai ir kitoms institucijoms, mokytoja buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl garbės ir orumo gynimo“, – sakė E.Jesinas.

Jo manymu, dabartiniai teisės aktai iš esmės leidžia visišką moksleivių savivalę, jie retai nubaudžiami, o ypač retai traukiami atsakomybėn ugdytinių tėvai.

Ankstintų pensinį amžių

Seimo narės A.Pitrėnienės teigimu, labai svarbu, kad profsąjungos memorandume kalba apie švietimo sistemos finansavimą ne tik tuo požiūriu, jog turėtų didėti mokytojų atlyginimai. Profsąjungos išdėstė poziciją, kad turi būti skiriama tiek lėšų mokykloms, kad jos galėtų pilnai įgyvendinti ugdymo planą. „Tai rodo organizacijos brandumą“, – pažymėjo A.Pitrėnienė.

E.Jesinas taip pat teigė, jog dabartinė švietimo politika kritikuojama „nuo viršaus iki apačios“, tačiau padėtis blogėja kasmet, ir ne tik finansavimo požiūriu. „Kol kas nieko nepadaryta norint keisti finansavimo modelį atsisakant mokinio krepšelio, mokytojai kasmet gauna vis mažesnius atlyginimus, o konstruktyvių pokyčių nėra. Viskas surišta su finansavimu“, – kalbėjo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.

Jo teigimu, neramina Vyriausybės ir kitos programos, kurios tik ir nukreiptos į finansavimo mažinimą, o švietimo darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa užmiršta, ir Vyriausybė prie jos negrįžta.

Memorandume taip pat kalbama apie mokytojų pensinio amžiaus paankstinimą, o tai, anot A.Pitrėnienės, ypač aktualu mažėjant mokinių. Didelį stažą turintys ir ilgai dirbantys pedagogai tarsi užkerta kelią jauniems žmonėms įsilieti į švietimo sistemą, mokyklų kolektyvai drastiškai sensta. Siūloma, kad galimybė išeiti į pensiją mokytojams būtų sudarytą turint 30 metų darbo stažą.

Šalintų mokinius ir „žirkles“

Parlamentarė A.Pitrėnienė pripažino nepritarianti dviems memorandumo pozicijoms. Seimo narė pasisako prieš vaikų eliminavimą iš mokyklų tarybų: „Esant protingai administracijai, visi supranta, kad su penktos klasės mokiniu nekalbėsi apie mokyklos biudžetą, tačiau kalbant apie organizuojamus renginius – galima jo nuomonės išklausyti“, – pabrėžė A.Pitrėnienė.

Taip pat ji nepritaria memorandumo punktui, kuris siūlo valstybės biudžete kasmet numatyti lėšų mokytojų mėnesinių tarifinių atlygių koeficientų „žirklėms“ siaurinti ir laipsniškai jas panaikinti. „Nelabai pritariu „žirklių“ tarifinių koeficientų atžvilgiu naikinimui. Žiūrint iš vadovo pozicijų, taip iš vadovo atimamas instrumentas pasktatinti labai gerai dirbusį mokytoją, ir šiek tiek užmigusį skatinti energingiau dirbti su vaikais koreguoti koeficientą“, – komentavo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė.

Tačiau Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius argumentavo, jog dabartinė situacija yra tokia, kad vadinamosiomis žirklėmis naudojamasi piktavališkai. „Mokykloms trūkstant pinigų ar tiesiog norint jų sutaupyti, mokytojams dirbtinai mažinami atlyginimai. Šios „žirklės“ neužtikrina teisingo darbo apmokėjimo, kaip numatyta teisės aktuose“, – sakė A.Jurgelevičius.

Atsakomybė už įsigalėjusį nihilizmą

Memorandumą „Dėl optimalaus Lietuvos švietimo finansavimo ir dėl saugios aplinkos švietimo įstaigose“ pasirašė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas A.Jurgelevičius, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas E.Jesinas ir Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Valentinas Bukauskas. E.Jesino teigimu, dokumentas pasirašytas su Darbo partija, nes 2007 metais po pedagogų streikų susitarimas buvo pasirašytas su penkiomis parlamentinių partijų frakcijomis, o dabar jis galioja tik su socialdemokratais ir darbo. „Siūlėme ir kitoms frakcijoms pasirašyti, bet nesulaukėme atgarsio. Pasirašę memorandumą kreipsimės į kitas frakcijas dėl jo palaikymo“, – sakė jis.

Tuo tarpu A.Jurgelevičius atvirai rėžė, jog nei memorandumai, nei teisės aktų keitimai situacijos nekeis, jeigu nebus noro daryti realius žingsnius. „Dabar pastebime, kad kalbama daug, bet valios kažką daryti, priimti sunkius sprendimus – nėra. Be abejo, vertindamas, ką šiandien pasirašysime, puikiai suprantu, kad dokumentas atsidurs stalčiuje ir bus nugultas dulkėmis, jei ministerijos vadovybė, turinti Seime palaikymą, toliau nieko nedarys. Memorandumą vertinu kaip priemonę ministrui Dainiui Pavalkiui (D.Pavalkis – Darbo partijos atstovas – aut.) galų gale įsidrąsinti ir suvokti, kad permainos neišvengiamos. Nieko nedarymas iš valdininkų ir politikų pusės situaciją tik blogins“, - kalbėjo A.Jurgelevičius.

Pasak Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko, sunkiausia tokio neveiksnumo pasekmė yra ta, kad mažėja pasitikėjimas švieitimu, jis net tampa nihilizmu. „Švietimas ir nihilizmas yra nesuderinami dalykai, nes mokytojai turi vaikams diegti etines, pilietines dorybes, o atsakomybė už šią situaciją gula ant tų, kurie vadovauja ministerijai, komitetams Seime ir švietimui apskritai“, - akcentavo A.Jurgelevičius.

***

Memorandumo reikalavimai:

1. Tobulinti švietimo sistemos finansavimą, kad veikiančioms valstybinėms mokykloms netrūktų lėšų visam ugdymo planui vykdyti, nemažinti mokyklų finansavimo dėl mokinių skaičiaus mažėjimo.

2. Valstybės biudžete kasmet numatyti lėšų mokytojų mėnesinių tarifinių atlygių koeficientų „žirklėms“ siaurinti ir laipsniškai jas panaikinti.

3. Imtis priemonių optimizuoti mokytojų skaičių, daliai jų sukuriant prielaidas persikvalifikuoti į kitas specialybes arba išeiti į pensiją. Kitiems iš valstybės biudžeto išlaikomose mokyklose dirbantiems pedagogams laiduoti tokį darbo krūvį, už kurį būtų mokamas jų kvalifikaciją ir darbo svarbą visuomenei atitinkantis atlyginimas.

4. Kompetentingoms institucijoms griežčiau kontroliuoti, kad švietimo įstaigų vadovai laikytųsi Darbo kodekso reikalavimų, sudarydami darbo sutartis su mokytojais.

5. Visų pakopų švietimo įstaigose dirbantiems pedagogams, kuriems keliami vienodi kvalifikaciniai reikalavimai, nustatyti vienodą darbo užmokestį už tas pačias darbo apimtis ir kokybę.

6. Sugriežtinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatas dėl nedrausmingų bei nusikaltusių mokinių pašalinimo ir perkėlimo į kitas švietimo įstaigas.

7. Papildyti Švietimo įstatymu reglamentuotas mokinių pareigas, nustatant, kad mokiniai neturi teisės smurtauti prieš mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius.

8. Papildyti Švietimo įstatymu reglamentuotas tėvų pareigas, nustatant, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo užtikrinti, kad vaikas laikytųsi mokymo sutarties sąlygų.

9. Papildyti Švietimo įstatymu reglamentuotas mokytojo teises teise siūlyti mokyklos vadovui skirti vaikui už fizinio ar psichologinio smurto panaudojimą prieš mokytoją drausmines auklėjamojo poveikio priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.

10. Keisti Švietimo įstatymu reglamentuotą mokyklos tarybos sudėtį, įtraukiant į ją mokyklos administraciją bei darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovus, eliminuojant mokinių atstovus.

11. Pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, papildant nuostata, kad už nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų padarytus pažeidimus, numatytus šio kodekso 142 straipsnio antrojoje dalyje, 1781 straipsnio pirmojoje dalyje, 196 straipsnio antrojoje dalyje administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai arba globėjai (rūpintojai)“. Taip pat papildyti nauju straipsniu „Nepilnamečių fizinis ir psichologinis smurtas“, kuriame būtų numatyta atsakomybė už nepilnamečių mokinių fizinio ar psichologinio smurtą naudojimą prieš mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius.

12. Keisti mokytojų pensinį amžių reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų – LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, LR valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo – nuostatas ir pagal tai sumažinti pensinį amžių, remiantis tokiu modeliu: pensijos gavėjai – mokytojai, turintys 30 metų pedagoginio darbo stažą, turi teisę išeiti į senatvės pensiją anksčiau (5 metais arba 3 metais); pensijos dydis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka priklauso nuo įmokų ir turimo stažo; pasiliekama teisė ir toliau tęsti pedagoginį darbą, sudarius terminuotą sutartį. Finansavimas vyks iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto. Administravimą vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"