TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nuo Didžiųjų ežerų - iki Vilniaus

2014 07 07 10:23
Pasaulinės gamtos išteklių modeliavimo konferencijos "Atgal į ateitį" organizatoriai - (iš kairės) prof. Harry Gorfine iš Melburno universiteto, jau vienuoliktą kartą nuo 2007 metų atvykstantis į Lietuvą, Gamtos tyrimų centro doktorantė Eglė Jakubavičiūtė ir Jūros ekologijos laboratorijos vadovas dr. Linas Ložys.  Ritos Stankevčiūtės nuotrauka

Liepos 8-11 dieną Vilniuje vyks Pasaulinė gamtos išteklių modeliavimo konferencija „Atgal į ateitį“. Tokio masto renginys, sukviečiantis žymiausius pasaulio mokslininkus, dirbančius gamtos išteklių modeliavimo srityje, Lietuvoje organizuojamas pirmą kartą.

Pasaulinėje gamtos išteklių modeliavimo konferencijoje Vilniuje susirinks per 80 dalyvių iš 24 pasaulio valstybių. Renginio tematika gana plati, tačiau daugiausia dėmesio bus skiriama gamtos išteklių tvaraus naudojimo problemoms ir iššūkiams, žemės ūkio ekologijai ir išteklių ekonomikai.

Iš asmeninės iniciatyvos

Gamtos išteklių modeliavimo asociacijos (Resource Modeling Association, RMA), vienijančios viso pasaulio mokslininkus, dirbančius matematinio modeliavimo, aplinkos mokslų ir gamtos išteklių valdymo srityse, konferencijos rengiamos nuo 1995 metų kasmet vis kitoje pasaulio dalyje, o kas antri metai grįžta į Šiaurės Ameriką. Pasak vieno pagrindinių konferencijos organizatorių RMA nario dr. Harry Gorfine’o , taip sukuriama unikali erdvė naujausių tarpdisciplininių laimėjimų gamtotvarkos srityje mainams ir skatinamas tarptautinis mokslininkų, dirbančių gamtos išteklių tyrimų srityje, bendradarbiavimas. Pernai RMA renginys vyko JAV, ankstesniais metais - Australijoje, Kanadoje, Suomijoje.

"Po kelerių metų pertraukos konferencija vėl vyksta Europoje, ir galime pasidžiaugti, kad tokio masto renginio sulaukė Lietuva, - sakė prie konferencijos organizavimo aktyviai prisidėjęs Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys. - Iš tikrųjų lėmė asmeninė iniciatyva. Labai glaudžiai bendradarbiaujame su kolega dr. H. Gorfine'u iš Australijos Melburno universiteto. Jis atvyksta pas mus vieną ar du kartus per metus. Dirbame kartu įvairiose srityse. Dr. H. Gorfine'as ir pasiūlė RMA surengti Pasaulinę gamtos išteklių modeliavimo konferenciją mūsų šalyje."

Ir matematikai, ir gamtininkai

Konferencijos organizatoriai Lietuvoje - Gamtos tyrimų centras ir Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakultetas - siekia suburti dviejų sričių specialistus: matematikus ir gamtininkus plačiąja prasme. Pasak dr. L. Ložio, gamtos mokslų atstovai paprastai dalyvauja parengiant rekomendacijas valstybės institucijoms ar privatiems ūkio subjektams dėl gamtos išteklių, pavyzdžiui, žuvų, paukščių, miškų, vėjo energijos, naudojimo. Tačiau labai dažnai mokslinėms rekomendacijoms, pagrįstoms ekspertų vertinimais, trūksta galimų ateities scenarijų. Matematinis modeliavimas leidžia skirtingais scenarijais prognozuoti, kas mūsų laukia, jei gamtos išteklius naudosime vienaip ar kitaip. Tada parenkant scenarijų galima į diskusiją įtraukti visas suinteresuotas visuomenes grupes, ir vadybininkai, atsakingi už gamtos išteklių valdymą, priimtų sprendimą atsižvelgdami į pasirenkamą išteklių naudojimo scenarijų su atitinkamais padariniais.

"Lietuvoje tokios praktikos beveik nėra ir sprendimai dažniausiai priimami intuityviai, nežinant, kokie gali būti padariniai, - pabrėžė Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas. - Konferencijoje dalyvaus įvairių sričių specialistų. Atsiranda labai gera proga megzti kontaktus, diskutuoti ir ateityje bendradarbiauti. Neatsitiktinai stengėmės pritraukti jaunų žmonių, sudarydami jiems lengvatines sąlygas, kad susidomėtų šia gana nauja mokslo sritimi ir savo tyrimuose taikytų matematinius modelius. Juo labiau kad jau turės kontaktų su ekspertais iš viso pasaulio. Tikiu, kad konferencija duos naudos."

Į konferenciją atvyksta šeši kviestiniai lektoriai. Prof. Claire Armstrong iš Trumsės universiteto (Norvegija) mokslinės veiklos kryptis - žuvų išteklių valdymas įtraukiant ekonominius aspektus. Prof. Jimas Kitchellas iš Viskonsino universiteto (JAV) - pasaulinio lygio klasikinės ekologijos korifėjus, vienas iš penkių garsiausių hidrobiologų pasaulyje, - taip mokslininką apibūdino asmeniškai jį pažįstantis dr. L. Ložys, klausęsis neeilinio oratoriaus paskaitų Švedijoje. Jaunas matematikas Martinas Quaasas iš Kylio universiteto (Vokietija) nagrinėja ekonomikos plėtros ir gamtinių išteklių sąveiką, pavyzdžiui, kaip naudoti gamtos išteklius, kad nelėtėtų ekonomikos augimas. Aplinkos inžinieriaus ir ekologo prof. Steve'o Railsbacko iš Humboldto universiteto (JAV) mokslinė veikla susijusi su vadybos sprendimais, pagrįstais modeliavimu konkrečiais, lokaliais atvejais. Pavyzdžiui, kaip kavos plantacijų ūkio vadyba veikia natūralią aplinką ir kaip optimizuoti ūkį, kad poveikis gamtai būtų mažesnis. Dr. Walteris Rossingas iš Vageningeno universiteto (Nyderlandai) specializuojasi agroekologijos srityje. Matematiko prof. Wayne'o Getzo iš Berklio universiteto (JAV) mokslinė veikla susijusi su populiacijų modeliavimu, gyvosios gamtos išteklių vadyba išsaugant populiacijas.

"Visi šeši pranešėjai - labai įdomios asmenybės. Nekantriai laukiu prof. J. Kitchello pranešimo. Kiek žinau, jis bus apie Didžiuosius ežerus Šiaurės Amerikoje, klimato kaitą ir invazines rūšis, kaip visa tai veikia ekosistemą. Man, kaip ekologui, labai įdomu", - kalbėjo dr. L. Ložys.

Viena konferencijos organizatorių doktorantė Eglė Jakubavičiūtė džiaugėsi, kad vyks ir mokomasis seminaras. Jo dalyviai galės įgyti praktinių modeliavimo įgūdžių ir susipažinti su naujausiais metodais. Jaunoji tyrėja įsitikinusi, kad ši konferencija paskatins ne vieną studentą plėtoti savo mokslinius tyrimus pasitelkiant matematinius modelius, o to ypač trūksta biologų ir ekologų darbuose. Seminare „Individual based models“ vyks dalyvių mokymai, kaip naudotis naujausia programine įranga, leidžiančia taikyti modelius ir spręsti praktines problemas, susijusias su gamtos išteklių valdymu. Seminarą ves prof. S. Railsbackas. Kviesti studentai iš įvairių studijų programų: matematikai, informatikai, biologai, ekologai, programuotojai. 15 studentų iš Lietuvos suteikta galimybė seminare dalyvauti nemokamai. Iš viso konferencijoje dalyvaus 25 Lietuvos mokslininkai iš Gamtos tyrimų centro, VU Gamtos bei Matematikos ir informatikos fakultetų, Klaipėdos universiteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto, Aleksandro Stulginskio universiteto. Konferencija sulaukė ir Lietuvos rėmėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"