TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nuo kosmoso tyrimų iki nanotranzistorių

2008 05 28 0:00
"Turiu idėjų, kaip panaudojant nanotechniką padaryti labai spartų tranzistorių", - apie dabartinius tyrimus sakė akademikas J.Požela.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Elektronikos pažanga dabar vyksta labai sparčiai. Kas treji penkeri metai padaroma tiek, kiek prieš tai pasiekė visa žmonija. Ką mes nuveikėme per pastaruosius trejus metus yra daugiau, nei aš iki tol padariau per visą savo gyvenimą", - sakė LŽ akademikas Juras Požela.

Mokslininkas nesigaili kadaise iš kosmoso tyrimų perėjęs į kitą sritį - puslaidininkių fiziką. Kosmoso tyrimai labai pažengė priekį, tačiau dar labiau - puslaidininkių fizika.

Šių metų Pažangos mokslo premijos laureatas akademikas prof. J.Požela - vienas žymiausių puslaidininkių fizikos mokslininkų, kietojo kūno plazmos ir puslaidininkių karštųjų elektronų fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas ir vadovas. Jo sukurtas Puslaidininkių fizikos institutas tapo dideliu Lietuvos mokslo centru, turinčiu didelę įtaką šios krypties moksliniams tyrimams pasaulyje.

Apie kosmoso spindulius

LŽ pašnekovas pasakojo, kad dar studijuodamas Maskvos M.Lomonosovo universitete dirbo laboratorijoje, kuri tyrė kosminį spinduliavimą - kosmoso spindulius ne žemėje, o stratosferoje. Palydovų dar nebuvo ir stratosfera - 19 km nuo žemės - buvo aukščiausia mokslo tyrimams prieinama erdvė. Maždaug 40 balionų (žemėje apie dviejų metrų skersmens, pakilę išsipūsdavo daugiau), surištų viena virve, pakeldavo kubinio metro dydžio aparatūrą.

"Mano darbas kaip tik ir buvo tą aparatūrą konstruoti, montuoti, - prisiminė mokslininkas 1951 metus. - Kad balionai aukščiau pakiltų, važiavome į Pamyro kalnus. Tie aparatai buvo pirmieji, automatiškai perdavę informaciją iš kosmoso į žemę. Gauti duomenys leido stebėti, kas darosi kosmoso spinduliams stratosferoje, kur dabar palydovai skraido. Iš esmės tai buvo kosmoso tyrimų, informacijos iš kosmoso į žemę perdavimo ir jos iššifravimo pradžia. Man labai pasisekė, kad pakliuvau į pačią pradžią."

Kosminis spinduliavimas buvo J.Poželos diplominio darbo tema ir mokslinės veiklos pradžia, tačiau kaip tik tuo metu buvo atrastas ir tranzistorius - puslaidininkis elementas, pakeitęs radijo lempas. Į kosmosą nebuvo galima pakelti balionais toną sveriančios aparatūros, reikėjo kuo mažesnių elementų. Toks ir buvo atrastasis, tačiau jį dar reikėjo tobulinti.

"Čia prasidėjo tikra revoliucija mūsų gyvenime, - sakė fizikas. - Iškart, kai pradėjo kurti mažuosius puslaidininkius elementus, ėmė sparčiai plėtotis skaičiavimo technikos, televizijos, radijo, mobiliojo ryšio sritys."

Iki mažiausių ir greičiausių

1952-1956 metais J.Poželos aspirantūros tuometiniame SSRS puslaidininkių fizikos institute mokslinio darbo vadovas buvo pasaulinio garso fizikas, puslaidininkių tyrimų buvusioje Sovietų Sąjungoje pradininkas akademikas A.Jofė. Dabar lietuvių mokslininkas yra A.Jofės fizikos ir technikos instituto, lėmusio visos Rusijos fizikos raidą ir išugdžiusio net tris Nobelio premijos laureatus, garbės narys, Rusijos mokslų akademijos akademikas.

Bendradarbiavimas su rusų fizikais išlikęs iki šiol. Su Sankt Peterburgo ir Maskvos mokslininkais įgyvendinamas bendras projektas taikant jų technologiją - molekulinę epitaksiją, kai nuskaitant plokštelės paviršių atomų srautu, jis padengiamas reikiamo storio ir taisyklingą kristalinę gardelę turinčiu silicio sluoksniu.

"Tiesiog stebuklingi aparatai! - džiaugėsi pašnekovas. - Jais dabar daromi tranzistoriai, mažesni nei pats elektronas. Labai įdomi fizika ir labai įdomūs nanodydžių tranzistoriai. Turiu idėjų, kaip panaudojant nanotechniką padaryti labai spartų tranzistorių. Tokie labai greiti nanotranzistoriai daug kam reikalingi - ir ryšių, ir skaičiavimo technikos pažangai."

Atsitiktiniai, bet turiningi

Akademikas J.Požela yra fliuktuacijų mokslo Lietuvoje pradininkas. Fliuktuacijos - atsitiktiniai nuokrypiai nuo vidurkių. Pasak profesorių Ramūno Katiliaus ir Arvydo Matulionio, kai kurie fizikai mano, kad fliuktuacijos jiems trukdo atlikti tyrimus, arba tiesiog jomis nesidomi, tačiau tikriems fizikams jos yra žinių apie mikroskopinį pasaulį šaltinis, beje, vienas turiningiausiųjų.

"Išsiplėtojo labai įdomi ir plati kryptis. Kaip tik išleista A.Matulionio ir R.Katiliaus monografija užsienyje. Nė vienos temos visiškai nepameti, bet aš asmeniškai šioje srityje dabar dirbu mažiau, - pripažino akademikas. - Nanotranzistorių kūrimas ir tobulinimas yra riba, iki kurios dabar priėjo technologija. Jos pažanga buvo labai didelė ir dabar turime galimybę tokius tranzistorius kurti."

Mikro ir makro susiję

Paklausiausių kūrinių autoriaus Dano Browno plačiajai visuomenei išgarsintame Europos branduolinių tyrimų centre CERN šią vasarą planuojama paleisti didįjį hadronų kolaiderį (sunkiųjų elementariųjų dalelių greitintuvą). Su moksliniu centru, kuriame mėginama atskleisti visatos atsiradimo paslaptį, bendradarbiauja ir Lietuvos fizikai.

"Anksčiau žmonės net pagalvoti negalėjo apie tokius kaip nanotechnologijos matmenis ir apie tokias energijas, kad būtų galima pažinti branduolinę fiziką, branduolio fizikos ir elementariųjų dalelių ypatumus, iš ko sudaryta žemė, visos medžiagos, kas yra mūsų visata. Čia mikro ir makro procesai yra labai susiję, - kalbėjo mokslininkas. - Norint sužinoti, iš ko viskas sudaryta, kada prasidėjo pasaulis, labai svarbu turėti labai didelės energijos dalelių, kad per jų susidūrimą ne tik išsiskirtų daug energijos, bet kartu susikurtų visai naujos energijos dalelių. Problema labai sudėtinga ir CERN, su kuriuo man teko bendradarbiauti ir dabar bendradarbiauju, yra kuriami labai didelės energijos greitintuvai. Mūsų indėlis - puslaidininkių prietaisų, kurie būtų atsparūs labai didelei radiacijai ir labai greitai veiktų, kūrimas. Prof. Juozas Vaitkus išplėtojo labai gerus didelei radiacijai atsparios puslaidininkės medžiagos tyrimų metodus."

Priekiniame fronte

Akademiko J.Poželos įsitikinimu, Lietuvos fizikai tvirčiau laikosi pasaulyje nei kiti mūsų šalies mokslininkai, nes imasi aktualiausių problemų. Žinoma, reikia tirti ir kitas, bet aktualiausios yra ir įdomiausios.

"Kai pradėjau mokslinę karjerą, tokia problema buvo mikroelektronikos, vėliau nanoelektronikos raida. Toje fizikos srityje visą laiką buvo milžininška pažanga ir aš buvau priekyje tarp tų žmonių, kurie sprendė šią problemą. Manau, kad ir dabar esame priekiniame, jau nanoproblemų, fronte", - kalbėjo mokslininkas.

J.Poželos monografija "Physics of high-speed transistors" ("Superaukšto dažnio tranzistorių fizika"), išleista 1993 metais garsios mokslo darbų leidyklos "Plenum Press" Niujorke, buvo viena pirmųjų tokia pasaulyje. O akademiko pasididžiavimas - monografija "Plasma and current instabilities in semiconducters" ("Plazma ir srovės nestabilumai puslaidininkiuose"), išleista Oksfordo leidyklos "Pergamon Press" 1981 metais, taip pat ir rusiškai, - tebėra vos ne vienintelė tos srities monografija pasaulyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"