TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nutekėję protai telkiasi. Lietuvai nerūpi

2014 01 08 6:00
Asociacijos "Futura Scientia" valdybos pirmininkas dr. D.Čeburnis į kasmetinį susirinkimą atvyko iš Airijos, o valdybos narė dr. R.Aldonytė prieš pusmetį sugrįžo į gimtąjį kraštą iš JAV. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuviškas paradoksas: tiek daug ir taip dažnai kalbame apie protų nutekėjimo problemą, tačiau nenorime išgirsti ir atsižvelgti į išvykusiųjų svetur mokslininkų nuomonę. Nors akivaizdu, kad net įsitvirtinusiems užsienio šalyse lietuviams rūpi Lietuva ir jos mokslo ateitis.

Airijos nacionaliniame universitete Golvėjuje dirbantis fizikas dr. Darius Čeburnis kasmet parvažiuoja į Lietuvą Kalėdų atostogų, tačiau ir per jas mokslininkui netrūksta veiklos. Jis kviečiamas kaip ekspertas ir susitinka su buvusiais kolegomis Fizinių ir technologijos mokslų centre, nes kartu atlieka kai kuriuos tyrimus ir kolektyviai rengia publikacijas, o metų pradžioje į kasmetinį susirinkimą suvažiuoja Lietuvos ir užsienio lietuvius mokslininkus vienijančios asociacijos "Futura Scientia" nariai.

"Gal tos veiklos per atostogas šįsyk buvo ir per daug, tačiau kol mano patirtis Lietuvai bus reikalinga, esu pasiruošęs padėti. Visi suvažiuojame per Kalėdų atostogas, nes traukia į Lietuvą, ir ne tik emociškai esame su ja susiję, - sakė asociacijos "Futura Scientia" valdybos pirmininkas dr. D.Čeburnis. - Neatitrūkau nuo Lietuvos, nors jau 12 metų esu išvykęs. Nemažas laiko tarpas, ypač kai žvelgi į savo vaikus."

Penkių šimtų kompetencija

Metams baigiantis asociacija "Futura Scientia" buvo sukvietusi mokslo ir valdžios institucijų atstovus į diskusiją "Nesibaigianti Lietuvos švietimo ir mokslo sistemos transformacija iš sovietinės praeities į europinę ateitį", kad dar kartą atkreiptų dėmesį į mokslo padėtį Lietuvoje. Pasak dr. D.Čeburnio, pokyčiai Lietuvoje vyksta, tačiau per lėtai ir yra pavieniai, nes trūksta kompleksinio požiūrio. Gerai parengta ir įvykdyta reforma duotų naują kokybę. Lietuvoje tos kokybės vis dar nėra, nes pati reforma - nesibaigianti.

"Futura Scientia" atstovai ėmėsi sudaryti ir pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių mokslininkų duomenų bazę. Dabar joje daugiau kaip 500 pavardžių. Lietuvai išeitų tik į gera, jei sugebėtume pasinaudoti tų mokslininkų įdirbiu ir kompetencija. Nebūtinai stengdamiesi juos susigrąžinti, tačiau kviesdami, pavyzdžiui, ekspertais ar konsultantais. Dortmundo universiteto profesorės dr. Liudvikos Leišytės duomenimis, gautais atlikus apklausą "Futura Scientia" sukauptos bazės pagrindu, dabar net daugiau žmonių norėtų grįžti nei išvažiuoja.

"Tikrai nė vienas išvažiavęs svetur mokslininkas nelaukia, kad Lietuvoje būtų sudarytos 100 proc. tokios pat kaip užsienyje sąlygos. Parvažiuotų, jei būtų bent 60 proc. to potencialo, infrastruktūros, galimybių tęsti mokslą, - įsitikinęs dr. D.Čeburnis. - Grįžta ir prastesnėmis sąlygomis. Kita vertus, optimistiniai apklausos rezultatai iš esmės rodo apklaustųjų mąstymo kryptį: jie norėtų grįžti, tačiau ar grįš ir kada, priklausys nuo daugybės veiksnių ir pirmiausia nuo pokyčių Lietuvoje. Nėra taip paprasta palikti viską, kai turi idealias mokslinio darbo sąlygas ir aiškią tyrimų nišą, kurią čia nebūtinai išlaikytum. Tačiau tai nereiškia, kad negalime ko nors naudingo Lietuvai nuveikti, fiziškai nebūdami joje."

Savo kiemo kliūtys

Šiemet į Lietuvą grįžusi ir jau pusmetį Inovatyvios medicinos centre dirbanti "Futura Scientia" valdybos narė dr.Rūta Aldonytė neslėpė, kad vis dėlto nemažai žmonių yra nusivylę ir nebelaukia, kada mokslo reforma išvirs į ką nors gera. Kauno medicinos universiteto absolventė, daktaro disertaciją apgynusi Lundo universitete Švedijoje, dirbo, vėliau augino vaikus JAV. Biomedicinos srities mokslininkei grįžimas į Lietuvą kartu yra ir grįžimas į mokslinę veiklą po gana ilgos šeiminės pertraukos.

"Kodėl grįžau? Įgyvendinti savo projektą - didelis laimėjimas žmogui, kuris ilgai dirbo pagal laikinas sutartis. Atsiranda solidumo, tęstinumo erdvė. Labai daug kas privertė rizikuoti. Taip pat ir šeimos aplinkybės: norėjau, kad vaikai pradėtų lankyti pirmą klasę Lietuvoje, pabūti arčiau tėvų ir šaknų, - vardijo dr. R.Aldonytė. - Tačiau rizika turi savo kainą. Kad ir žinojau, kur grįžtų, nes esu įgyvendinusi panašius mažus ir dalyvavusi didesniuose projektuose, vis dėlto kaupiasi daug žlugdančios patirties dėl didžiulės biurokratijos. Kalbame jau apie trečią finansavimo programos "Visuotinė dotacija“ šaukimą, sukurta visa administravimo sistema, dirba labai malonūs žmonės, tačiau per daug beprasmio darbo ir neįvykdomų reikalavimų. O vienas didžiausių visų projektų ir apskritai mokslo proveržio stabdžių - viešųjų pirkimų reikalavimai mokslo institucijoms. Lietuvoje mokslininkams taikomi tokie pat Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai kaip tiltų statytojams ar kaimo turizmo verslininkams, nors nevykdome jokios ekonominės veiklos."

Asociacijos "Futura Scientia" pradėtos kaupti pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių mokslininkų duomenų bazės pagrindu sudarytas žemėlapis.

Pernai 262 Lietuvos mokslo premijų laureatai pasirašė "Kreipimąsi dėl mokslinės ir inovacinės veiklos formalizavimo keliamos grėsmės Lietuvos ateičiai". Vyriausybė tarsi pritarė, pasak 2012 metų Lietuvos mokslo premijos laureato dr. D.Čeburnio, kad iniciatyva pagrįsta ir teisinga, tačiau jokių rezultatų kol kas nematyti. Dažnai pabrėžiama, kaip patikslino dr. R.Aldonytė, kad yra Europos Sąjungos (ES) direktyva, pagal kurią būtinai reikia naudotis Viešųjų pirkimų įstatymu, tačiau kitose ES šalyse taip niekas neperka mokslinės veiklos reikmenų. Lietuvos valdininkai, užuot lanksčiai taikę ES normas ir paisę nacionalinio intereso, biurokratiniais reikalavimais stengiasi išvengti asmeninės atsakomybės.

"Mokslininkas nekuria jokio kito produkto - tik atlieka mokslinius tyrimus, publikuoja jų rezultatus, geriausiu atveju pateikia ir įregistruoja patentą ar pradeda kokias nors pumpurines įmones, - sakė dr. D.Čeburnis. - Gebėjimas iš mokslo išplėtoti tokią ūkinę veiklą turėtų būti didžiulis privalumas, nes panaudoti pinigai virsta aukštosiomis technologijomis. Lietuvoje kartais išeina taip, kad mokslininkas, sukūręs tam tikrą ekonominę vertę, lieka tarytum kaltas. Gali būti, kad į mokslininkus žiūrima nepatikliai, nes dėl neįvykusios mokslo reformos nėra užtektinai aukštai iškelti mokslinės veiklos standartai. Nors tikrai yra nemažai gero mokslo salelių, vis dar spausdinama daug beverčių straipsnių. Ką ir kalbėti apie pačių institucijų leidžiamus tiksliųjų mokslų žurnalus lietuvių kalba. Kam eikvoti lėšas ir popierių, kai užsienyje leidžiama tūkstančiai aukšto lygio tarptautinių žurnalų? Ar kuriame lokalų, lietuvišką mokslą? Stebina ir gąsdina Lietuvos mokslo laipsnių, titulų infliacija. Vyksta, sakyčiau, savo kiemo žaidimai. Į atsilaisvinusią profesoriaus, docento ar vyriausiojo mokslo darbuotojo vietą neretai skiriamas ne tas, kuris iš tikrųjų atitinka aukštus standartus, o kas nors tik esantis arčiausiai keliamų reikalavimų, kartais, beje, labai nedidelių. Kodėl ta vieta negali būti tuščia? Užsienyje daug tokių vietų, nes ieškoma aukščiausios kvalifikacijos kandidato, o žmonės tuomet natūraliai stengiasi tobulėti."

Dr. R.Aldonytė neabejoja, kad didžiulė biurokratija stabdo protų grįžimą, nes daugelyje mokslo institucijų vyrauja tiesiog feodalinė atmosfera ir į ją gana sunku įsiterpti. Vis dėlto darbo vietų galima rasti ir Lietuvoje. Skelbiami konkursai ir juose gali dalyvauti žmonės iš kitur. Dr. D.Čeburnio įsitikinimu, jei skyriaus ar laboratorijos vadovas nori ką nors reikšmingo sukurti, skelbdamas konkursą jis siekia išsirinkti geriausią kandidatą. Lietuvoje yra gerų mokslininkų ir grupių, tačiau dažnai tokios geros iniciatyvos prapuola suveltoje mokslo sistemoje. Užuot šių sėkmingai dirbančių grupių pagrindu vykdžius reformą, stengiamasi viską suvienodinti. Juk iki šiol didžioji finansavimo dalis skiriama konkrečioms institucijoms, o konkurso būdu skirstoma tik nedidelė lėšų dalis.

Įliejant šviežio kraujo

"Į tokias organizacijas kaip mūsų, pagrįstas vien asmenine iniciatyva, susiburia nepataisomi optimistai, - kalbėjo "Futura Scientia" valdybos pirmininkas. - Net jei rezultato nėra dabar, tikime, kad jis bus. Matome gerų užuomazgų ir norime jas stiprinti, kad žmonės turėtų viziją. Siekiame ir kitus aktyviau įtraukti. Nereikia stengtis būtinai visus laikinai emigravusius sugrąžinti. Esmė ne ta. Kaip yra pasakęs prezidentas Valdas Adamkus, žmonės patys pamatys ir nuspręs, kada parvažiuoti. Ir tikrai nelauks to 100 proc. pastatyto rūmo. Visi stebi, kokia yra padėtis. Vieni nevažiuoja, įvertinę nepalankią bendrą situaciją. Kiti pamato, kad gali įsitraukti į sėkmingai dirbančią grupę ar patys tokią sukurti, todėl ir sugrįžta."

Daug vilčių dedama į naująjį ES finansavimo periodą. Siekiant tokių kaip "Horizontas 20" programos projektų tikrai praverstų pritraukti užsienio lietuvių mokslininkų patirtį, įvairiai ją panaudojant. "Futura Scientia" atstovai pernai buvo pateikę vieną aukštos kompetencijos pritraukimo į Lietuvą strategiją, tačiau keičiantis vyriausybėms gana radikali programa, kuriai įgyvendinti reikia politinės valios ir atsakomybės, taip ir liko gulėti stalčiuje. Mokslininkai ir dabar pasirengę pristatyti pažangiausia užsienio praktika grįstą vadinamąją Penkiasdešimties iškilių profesorių programą, nes yra įsitikinę, kad gerai veikiančiai sistemai sukurti reikia aukščiausio lygio mokslininkų, ir nebūtinai lietuvių kilmės.

"Ta koncepcija iš dalies nulemta jau statomų mokslo slėnių. Naujos kokybės, proveržio nebus, jei viskas liks tarsi šachmatų lentoje perstumdžius tas pačias figūrėles. Visos problemos ir negerovės persikels kartu į tuos slėnius, nors jie sukurti tam, kad duotų naujos kokybės rezultatą, - kalbėjo "Futura Scientia" atstovai. - Tačiau mokslininkai gali tik siūlyti idėją. Nuo Vyriausybės, ministerijų priklausys, kokiomis schemomis Lietuva sieks ES finansavimo, kiek ir kokioms priemonėms gali skirti lėšų. Galbūt susidarius palankioms politinėms aplinkybėms mūsų iniciatyva sulauks dėmesio. Žinoma, toks sprendimas būtų nepopuliarus. Vienas dalykas, kviečiami užsieniečiai sukurtų konkurenciją vietiniams. Antra, žmonėms, siūlantiems savo protą, patirtį ir įdirbį, reikėtų sudaryti ir jų patirtį bei įdirbį atitinkančias sąlygas. Pavyzdžiui, užsienyje nebijoma priimti tokių nepopuliarių sprendimų, kad būtų įlieta šviežio kraujo, naujo mąstymo. Niekur pasaulyje nauja kokybė kitaip ir nebuvo pasiekta. Lietuvos mokslo visuomenei tikrai reikia atviro požiūrio ir pozityvaus noro keistis."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"