TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Nykštukų tragedija uostamiestyje

2012 10 27 11:43
Nykštukas - mažiausias Europos paukštis. /Kastyčio Vainausko nuotr. (Naturephoto.lt)

Pastarosiomis dienomis Klaipėdoje 6aligatviai prie gyventojų namų ir įstaigų buvo nukloti ne medžių lapais, o negyvais paukščiais. Po vienos Klaipėdos mokyklos langais Lietuvos gyvūnų globos draugijos savanoriai rado 160 negyvų nykštukų.

Tai ne tie nykštukai iš pasakų, sapnų arba nemačiomis per Kalėdas, gimtadienį paliekantys jums dovanų. Tai paukščiai, tikriau - paukštukai, nes yra mažiausi Lietuvoje ir net visoje Europoje: sveria tik keletą gramų.

Šimtus negyvų jų klaipėdiečiai kiekvieną rudenį randa prie pastatų. "Visoje Klaipėdoje per dieną žūva tūkstančiai nykštukų", - įsitikinęs Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Mat šis miestas - nykštukų ir kitų paukščių migracijos kelyje. Vienas pagrindinių paukščių migracijos kelių driekiasi pajūriu, todėl jie norom nenorom turi skristi per Klaipėdą.

O ji, pasak gyvūnų globėjų, pasitinka sparnuočius mirtinais spąstais - stikliniais langais. Neretai jie tokie skaidrūs, kad net žmogui, ne tik įsibėgėjusiam paukščiui, sunku susivokti, stiklas tai ar ne...

Juolab kad prie daugelio pastatų auga medžių, o jie atsispindi pastatų languose. Išvydę languose medžių atspindžius, paukščiai pamano, kad tai kiti medžiai, ir bando atstumą tarp tikrų medžių ir jų atspindžių įveikti kuo greičiau. Įsilėkę trenkiasi į stiklą ir daugelis dėl patirtų sužalojimų žūva. Tik kai kuriems atsitrenkusiems pavyksta po susidūrimo atsigauti ir vėl išskleisti sparnus kelionei į šiltuosius kraštus.

Langai žudikai

Pasak ne vieną dešimtmetį paukščius tiriančio V.Jusio, į stiklus atsitrenkia ir žūva dažniausiai nykštukai. "Prie kai kurių namų būna krūvos negyvų šių paukščių", - apgailestavo gamtininkas. Kodėl į "spąstus" patenka daugiausia nykštukai - nežinia, galbūt šie vargšeliai žiopliausi?

Tačiau ar galima pavadinti žioplu paukštelį, kuris, nors mažytis kaip degtukų dėžutė, sugeba rudenį perplasnoti visą Baltijos jūrą ir pasiekti Švediją, Daniją, Olandiją, Didžiąją Britaniją bei kitas šalis, o pavasarį vėl tuo pačiu pilnu pavojų keliu grįžti į gimtąsias vietas?

Gailestingi žmonės ant kai kurių pastatų langų klijuoja plėšriųjų paukščių siluetus - tikimasi, kad juos dar iš tolo pamatę paukšteliai pasuks šalin. Tačiau, pasak gyvūnų globos entuziasto Juliaus Morkūno, Klaipėdoje negelbsti ir tai - paukščiai atsitrenkia ir į tokius langus.

"Vien per bene tris šio rudens savaites uostamiestyje atsitrenkę į paukščių siluetais apklijuoto pastato langus žuvo mažiausiai 70 nykštukų, slanka, kikilis, keletas zylių. Dar 34 nykštukai rasti gyvi ir atsigavę po trumpos globos buvo paleisti. Bet tai tik maža atsitrenkusių paukščių dalis - daugelį nelaimėlių išnešioja varniniai paukščiai ir katės", - sako J.Morkūnas.

Gyvūnų globėjai svarsto, kaip efektyviau, negu plėšriųjų paukščių siluetais ant langų, galima būtų apsaugoti nykštukus ir kitus smulkiuosius paukštelius. J.Morkūnas įsitikinęs, kad apklijuoti stiklą verta tik tuo atveju, jei dengiama 80 proc. permatomo stiklo ploto. Tarkim, tai labai tiktų stiklinėms autobusų stotelių sienoms. Tad rinkimų plakatai ant jų šį rudenį bent tuo pravertė, kad galbūt apsaugojo nuo žūties dalį paukščių.

Gelbėti juos galima ir naudojant specialų stiklą, kurį sparnuočiai įžvelgia kaip kliūtį. Tokių stiklų galėtų būti bent jau naujai statomuose pastatuose.

Gyvūnų globėjai rekomenduoja ir keletą paprastesnių variantų: bent jau per rudens ir pavasario migraciją neplauti, nevalyti langų, kad jie kuo mažiau atspindėtų supančios aplinkos; galima langus ištepti skystu muilu ar indų plovimo priemone - sumažinti atspindėjimą; užtraukti užuolaidas ar žaliuzes; tuos langus, į kuriuos atsitrenkia itin daug paukščių, iš vidaus apklijuoti baltu popieriumi.

Miestas ant tako

Šias ir kitas rekomendacijas Gyvūnų globos draugija pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Toji pritarė ir paragino klaipėdiečius aktyviai gelbėti migruojančius sparnuočius.

Tačiau ornitologas V.Jusys netiki, kad išvardyti būdai išgelbės nykštukus ir kitus paukščius. "Nebent visą Klaipėdą nukeltume nuo paukščių migracijos kelio", - niūriai juokauja gamtininkas.

Pasak jo, nykštukai aktyviai traukia dažniausiai tik maždaug savaitę, tačiau kurią tiksliai tai atsitiks - sunku atspėti. Paprastai šie paukšteliai skrisdavo iš Lietuvos į žiemavietes iki lapkričio vidurio ir dar ilgiau, o štai šį rudenį jie į didžiąją savo gyvenimo kelionę pasileido neįprastai anksti - rugsėjį.

"Spalį per dieną virš mūsų stoties skrisdavo apie 1300 ir daugiau nykštukų", - sakė V.Jusys. Šiemet buvo savotiški nykštukų metai - šių mažylių plasnojo itin daug.

Bet dabar gelbėti nykštukus nuo tragedijos jau vėlu - pastarosiomis dienomis jų išskrenda mažai. Antai užvakar į Ventės ornitologijos stoties tinklus pateko ir buvo žiedeliais paženklinti bei išleisti tik 13 nykštukų.

Nykštukas ne tik mažas, bet ir gražus: viršutinė jo kūnelio pusė žalsvai ar gelsvai pilka, viršugalvis geltonas ar oranžinis, virš akių "antakis" - juodas dryželis. Sparnai juosvi su dviem balsvomis juostelėmis, snapas juosvai pilkas, kojelės rudos.

Svetur nykštukai išskrenda dažniausiai nedideliais pulkeliais. Virš miškų jie skrenda žemai, o virš atvirų sausumos ir vandens plotų - labai aukštai. Traukdami jie apsilanko soduose, laukų giraitėse, paupių krūmynuose, o ypač, kaip įsitikinę vaikai, pas gerus žmones. Vasarą nykštukai gyventi labiausiai mėgsta eglynuose ir mišriuose su lapuočiais pušynuose, kur krauna medžiuose mažyčius lizdelius.

Į tokį miniatiūrinį būstą nykštukė - patelė padeda 8-11 mažuliukų, maždaug po pusę gramo, kiaušinukų, iš jų birželio pabaigoje - liepos pradžioje išsirita jaunikliukai. Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad nykštukai yra labai naudingi ne tik pasakose - sulesa daug medžių kenkėjų. Lietuvoje šiltuoju metų laiku nykštukų dar nemažai.

Visa, ne tik nykštukų, šiųmetė rudeninė paukščių migracija jau baigiasi. Jos viršūnė buvo rugsėjo paskutinėmis - spalio pirmosiomis dienomis. Antai rugsėjo 21 dieną Ventės ornitologai žiedais paženklino 4700, spalio 1 dieną - 3100 paukščių, o pastarosiomis dienomis - jau tik po kelias dešimtis.

Dabar teks mums keletą mėnesių pakentėti be nykštukų. Bet labai nenusiminkime - jie tikrai grįš...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"