TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Olimpiadų laimėtojas gerai jaučiasi Kembridže

2013 01 07 6:00
Romo Jurgaičio nuotrauka/Kembridžo universiteto pirmakursis M.Valiūnas žiemos atostogų grįžo į gimtąjį Vilnių.

Vilnietis Motiejus Valiūnas nuo vaikystės domėjosi astronomija. Pernai vaikinas tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje Brazilijoje iškovojo aukso medalį. Dabar Kembridžo universiteto pirmakursis neabejoja, kad astrofizika bus jo specialybė.

Po pirmojo trimestro grįžęs į Lietuvą žiemos atostogų, M.Valiūnas kartu su kitais 2012 metų tarptautinių olimpiadų ir konkursų laimėtojais buvo pasveikintas prezidentūroje. Vilniaus licėjaus absolventas tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje Brazilijoje pernai iškovojo aukso medalį, įveikęs per šimtą dalyvių iš 27 pasaulio šalių. Jis pirmas Lietuvos moksleivis, tapęs absoliučiu šios olimpiados nugalėtoju.

Iš žvaigždžių spiečių

M.Valiūnas Kembridžo universitete studijuoja matematiką ir fiziką, tačiau nuo trečių studijų metų, pasak pirmakursio, jau galės pereiti į gryną astrofiziką. Ji apima ir astronominius stebėjimus teleskopais, kai, tarkim, norima išsiaiškinti įvairių dangaus objektų parametrus, ir modeliavimą, kai sukuriamas tam tikras objekto modelis, kuriuo mėginama paaiškinti stebėjimus. Būtent ši sritis labiausiai ir domina jaunąjį tyrėją.

"Per astronominius stebėjimus galima matyti objektą tik iš vienos pusės ir tam tikru momentu, nes laiko mastelis yra labai didelis. Iš pradinių duomenų apie žvaigždžių spiečius, jų masę, padėtį ir judėjimo greitį kompiuteriu galima atkurti tai, kas vyksta realybėje. Tiksliau, kas vyktų realybėje gal dešimt milijardų metų, kompiuteris padaro per kelias valandas", - pasakojo būsimasis astrofizikas.

Pernai, dar mokydamasis Vilniaus licėjuje, M.Valiūnas kartu su Vilniaus jėzuitų gimnazijos dvyliktoke Gabija Maršalkaite tapo Europos Sąjungos (ES) jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laureatais. Slovakijos sostinėje Bratislavoje vykusiame ES jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvai atstovavo jų parengtas mokslinis darbas "Žvaigždžių spiečių irimas mūsų galaktikoje".

Žvaigždžių spiečiai - dabar gana aktyviai tiriama astronomijos sritis, nes atsiradusios naujos skaičiavimo galimybės leidžia atlikti anksčiau neįmanomą modeliavimą. Jis įsitvirtino tik pastaraisiais dešimtmečiais, kai buvo ištobulinti patikimi modeliai, praturtinę labai seną astronomijos mokslą.

"Paprastai kalbant, žvaigždžių spiečiai yra vienu metu toje pat vietoje iš molekulių debesies susiformavusios žvaigždžių grupės. Jų tyrimas svarbus pažinimui, nes galima susieti tiek su galaktikų, didesnių žvaigždžių grupių, evoliucija, tiek pagaliau su pačia visata, kokia buvo jos raida ir iš kur mes patys atsiradome, - aiškino jaunasis mokslininkas. - Mūsų galaktikoje yra žinoma apie 150 kamuolinių spiečių. Būtent tokius mes tiriame. Iš viso mūsų galaktikoje yra apie 10 tūkst. žvaigždžių spiečių, o galaktikos skaičiuojamos milijardais."

Asmeninio archyvo nuotraukos/Tarptautinė astronomijos ir astrofizikos olimpiada Rio de Žaneire 2012 metais: absoliutaus nugalėtojo apdovanojimo įteikimas.

Olimpiadų metai

Bibliotekininkės ir chemiko išsilavinimą turinčio verslininko sūnus dar ketvirtoje klasėje susidomėjo astronomija, nes vaikystėje namie turėjo nemažai enciklopedijų ir daug skaitė, o tarp pirmųjų perskaitytų knygų buvo ir gausiai iliustruotas populiariosios enciklopedijos leidinys "Mokslas ir visata".

"Patraukė ir gražūs vaizdai, ir mokslinė, fizikinė, pusė, - prisiminė Motiejus. - Man patinka fizika, o astronomija yra ta dalis, kurią aš geriau suprantu. Nesu toks, kuris mėgtų sėdėti laboratorijoje ir ten ką nors darytų. Astronomija yra labiau teorinė sritis. Važiuodavau stebėti ir žvaigždžių, tačiau tie stebėjimai buvo mėgėjiški - mėgėjiškais teleskopais, per kokius nors renginius. Jų nesiejau su jokiais tyrimais. Jei man reikia stebėjimų informacijos, ji visa dažniausiai laisvai prieinama internetu ir galiu pasinaudoti."

Nuo 2007 metų, kai pradėjo dalyvauti tarptautinėse olimpiadose, M.Valiūnas kasmet laimėdavo apdovanojimų. Pirmąjį - jauniausiųjų grupės sidabro medalį - aštuntokas parsivežė iš Ukrainoje vykusios tarptautinės astronomijos olimpiados. 2008 metais tarptautinėje astronomijos olimpiadoje Italijoje pelnytas vyresniųjų grupės bronzos medalis. Tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje Irane 2009 metais jau vyriausiųjų grupėje Vilniaus licėjaus auklėtinis buvo įvertintas pagyrimo raštu, po metų Kinijoje - sidabro medaliu. 2010 metais taip pat laimėta II vieta Baltijos kelio komandinėje matematikos olimpiadoje Islandijoje, o 2011 metais - bronzos medalis tarptautinėje matematikos olimpiadoje Olandijoje. Galiausiai didžiausias laimėjimas - aukso medalis tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje Brazilijoje 2012 metais.

"Man gal ir pasisekė laimėti, - kukliai kalbėjo nugalėtojas. - Užduotys buvo susijusios labiau su matematika nei su fizika, o matematika man geriau sekasi. Kai kuriems dalyviams kliudė ir gana prastas olimpiados organizavimas, nes buvo sudarytos nevienodos sąlygos, o egzaminuotojai nelabai mokėjo angliškai ir kai kada padarydavo ne tai, ko reikia."

Lietuvoje vykstančioje vyriausiųjų grupės atrankoje į tarptautines astronomijos ir astrofizikos olimpiadas dalyvauja apie dvidešimt moksleivių, o siunčiami penki. Konkurencija ne tokia ir didelė, tačiau dar prieš atranką reikia įveikti neakivaizdinį turą - atsiųsti išspręstus uždavinius.

"Vis dėlto astronomija Lietuvoje nėra populiari tarp moksleivių, bent olimpiadų požiūriu, - įsitikinęs jaunasis astrofizikas. - Kitose srityse net miestų olimpiadose dalyvauja daugiau žmonių nei astronomijos visos Lietuvos mastu. Galbūt taip yra, nes astronomijos nemokoma mokyklose ir mažai kas žino, kad tokios olimpiados vyksta, arba nesiryžta jose dalyvauti."

Motiejus iš pradžių lankė astronomijos būrelį Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre Vilniuje. Vėliau labiau savarankiškai rengdavosi olimpiadoms, taip pat dalyvaudavo pasirengimo stovyklose prieš olimpiadas. Nors jau pernai, kai šeštą kartą rengėsi vykti į tarptautinę olimpiadą, tos keturios dienos stovykloje buvo, pasak jo, tik svarbiausių dalykų pasikartojimas.

Dalyvaudamas olimpiadose Vilniaus licėjaus auklėtinis galėjo nemažai ir pakeliauti, tačiau svarbiausia - jose įgyti uždavinių sprendimo įgūdžiai ir iškovoti laimėjimai padėjo įstoti į Kembridžo universitetą.

Rio de Žaneiro botanikos sode 2012 metų tarptautinės astronomijos ir astrofizikos olimpiados dalyviai iš Lietuvos: Marius Kerys (iš kairės), Vaiva Vasiliauskaitė, M.Valiūnas ir G.Maršalkaitė.

Kembridžo lietuviai

Motiejus pasakojo, kad vien pernai į Kembridžo universitetą įstojo trys Vilniaus licėjaus absolventai. Iš viso ten studijuoja jau kelios dešimtys lietuvių. Jis pasirinko Kembridžo universitetą, nes kiti, kaip sužinojo iš Edinburgo ar Glazgo universitetuose studijuojančių pažįstamų, nėra tokie stiprūs Jungtinėje Karalystėje, o antras prestižinis Oksfordo universitetas labiau humanitarinės pakraipos. Į Kembridžo universitetą buvo ir lengviau įstoti, nes Oksfordo universitete reikalaujama labai aukštų pažymių. Vilniaus licėjaus absolvento pažymiai dėl griežtesnio kai kurių dalykų vertinimo nebuvo tokie geri, o aukštas vidurkis susidarė dėl gautų balų per baigiamuosius egzaminus.

Kembridžo universitete pirmieji egzaminai bus tik mokslo metų pabaigoje, tačiau studentas tikino, kad mokytis sekasi neblogai, kai pažiūri į bendrą lygį. Jis yra tarp geriausiųjų, nors ir ne pirmas.

"Mokytis, aišku, reikia daug, - sakė pirmakursis, grįžęs daugiau kaip mėnesio žiemos atostogų. - Trimestrai trumpi, bet intensyvūs, ir per aštuonias mokslo savaites reikia labai daug padaryti. Tačiau būna ir laisvalaikio. Kembridže yra visokios veiklos, tik dar nespėjau visko pamatyti. Atmosfera ten gera, britai gana malonūs žmonės, man patinka ten gyventi ir mokytis. Ar trūksta olimpiadų? Gal šiek tiek. Dabar, manau, studijos yra naudingesnės įgytomis žiniomis. Be to, nemažai tų, kurie dalyvauja olimpiadose, įstoja į Kembridžą. Iš dalies su tais pačiais žmonėmis susitinki ir bendrauji."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"