TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Optimistiškai apie lietuvišką produkciją

2013 03 13 7:22
Erlendo Bartulio nuotrauka/Maisto chemijos ir technologijos srityje 40 metų dirbantis prof. P.Viškelis iš viso yra paskelbęs apie 250 mokslinių straipsnių, svarbių kuriant naujas technologijas bei produktus.

Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. Pranas Viškelis įsitikinęs, kad lietuviška produkcija, net jei vaisių, uogų ir daržovių etiketėse nėra ženklų, žyminčių, kad jie ekologiškai užauginti ar perdirbti, yra saugi ir sveika.

Prof. P.Viškelis ir prof. Živilė Lukšienė už darbų ciklą "Vaisių ir daržovių kokybės bei saugos tyrimai: inovatyvių technologijų kūrimas (1997-2011)" įvertinti 2012 metų Lietuvos mokslo premija. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute bei Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų institute per 15 metų atliktų tyrimų reikšmingiausi rezultatai paskelbti 103 moksliniuose straipsniuose, išspausdintuose prestižiniuose tarptautiniuose mokslo leidiniuose.

Darbų cikle pateiktos sukurtos tinkamiausios Lietuvos agroklimatinėms sąlygoms vaisių ir daržovių auginimo technologijos, atrinktos ir sukurtos vaisių ir daržovių veislės, išsiskiriančios produktyvumu, biologine verte bei kokybe, įvertinta labiausiai paplitusių, Lietuvoje auginamų bei introdukuotų vaisių, uogų ir daržovių veislių cheminė sudėtis, atlikta biologiškai aktyvių medžiagų kiekybinė ir kokybinė analizė, optimizuoti modernūs laikymo ir perdirbimo būdai, sukurtos inovatyvios technologijos, garantuojančios vaisių ir daržovių mikrobiologinę saugą. Darbų ciklo autoriai yra vieno patento ir dešimties sodo ir daržo augalų veislių bei hibridų, įtrauktų į Europos Sąjungos (ES) katalogus, bendraautoriai, Europos maisto saugos administracijos ekspertai.

Kai kiti slepia

Naujos technologijos, kaip pabrėžė Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas prof. P.Viškelis, kuriamos fundamentinių mokslinių tyrimų pagrindu, tada pritaikomos žemės ūkio ir verslo srityse. Tyrėjų sukurtos vaisių ir daržovių auginimo, laikymo, perdirbimo ir produktų apsaugojimo nuo gedimo, mikrobiologinio užterštumo technologijos, be mokslinių straipsnių, paskelbtos aštuoniose knygose, parašytose suprantamai tiek žemdirbiams, tiek verslininkams.

Sodininkystės ir daržininkystės institute kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) įkurtame aukščiausio europinio lygio Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre gali ir KTU studentai atlikti su vaisiais, uogomis ir daržovėmis susijusius tyrimus ar praktiką.  

"Privačios įmonės saugo technologines paslaptis ir nenori priimti studentų. Nenori nieko rodyti, nes jie, baigę studijas, gali nueiti dirbti pas konkurentus, - kalbėjo mokslininkas. - O mūsų centre yra tokie pat, tik mažesni, perdirbimo įrenginiai ir studentai tarsi mažame ceche susipažįsta jau ne su laboratorine, o pramonine įranga, atlieka eksperimentus ir rašo daktaro disertacijas ar gina magistro darbus. Yra tam tikrų mokslinių niuansų, kaip pagaminti gerą ir saugų produktą."

Gurmaniška ir sveika

Sodininkystės ir daržininkystės instituto tyrėjai sukūrė daug naujų produktų. Tarkim, įvairios sudėties nektarų, kai vaisiai, uogos ir daržovės minimaliai termiškai apdorojami, kad išsaugotų kuo daugiau biologiškai vertingų medžiagų. Be to, laikytasi principo rinktis tik vietinę, tradicinę žaliavą, praturtintą retesniais mūsų arealo augalais, kad produktai būtų genetiškai priimtini mūsų žmonėms ir nekeltų alerginių reakcijų. Pavyzdžiui, obuolių ir morkų nektaras su svarainiais. Tokie specifiniai lietuviški augalai kaip svarainiai, šaltalankiai ar aktinidijos natūraliai parūgština nektarus (nebereikia dėti rūgštingumą reguliuojančių medžiagų) ir kartu papildo maistingomis medžiagomis, suteikia jiems malonų aromatą.

"Aviečių ar serbentų sėklos, liekančios kaip išspaudos gaminant sultis, turi labai daug vertingų medžiagų, - pasakojo prof. P.Viškelis. - Tarkim, aviečių sėklose esanti elago rūgštis yra labai stiprus, natūralus preparatas nuo vėžio. Per tarptautinį projektą "Eureka" sukūrėme produkto prototipą, o į gamybą jį įdiegė Latvijos farmacininkai."

Kitas pavyzdys būtų pomidorų odelės, turinčios ypatingo karotinoido - likopeno, tačiau žmogaus organizmas pasiima tik 8 proc. jo. Taikydami tam tikras perdirbimo technologijas mokslininkai pasiekė, kad šio vertingo ir stipraus antioksidanto, ypač reikalingo vyrams, nes apsaugo bei gydo nuo prostatos vėžio, organizmas pasiimtų net dešimt kartų daugiau. Iš odelių, liekančių spaudžiant pomidorų sultis, sukurtus ekstraktus naudoja "Rūtos" fabrikas saldainiams su likopenu gaminti.

Sukurta ir įvairių specifinės tekstūros produktų. Juos taip pat diegia "Rūtos" saldainių fabrikas ir išleidžia eksperimentinėmis partijomis. Pavyzdžiui, liofilizuotų, t.y. džiovintų vakuume esant 60 laipsnių šalčio, obuolių, braškių ar aktinidijų saldainiai.

"Liofilizacijos technologija ne tik leidžia sukurti specifinę tekstūrą, padaro vaisius traškius, bet ir išsaugo visas biologiškai aktyvias medžiagas. Viena liofilizuotų aktinidijų uoga turi tiek vitamino C, kiek sintetinio vitamino C tabletė. Dvi uogos - visa žmogaus organizmo paros norma, - pasakojo mokslininkas. - Ne tik vaikas mieliau valgys tokį šokoladinį saldainiuką nei vitamino C tabletę. Ir skanu, ir labai sveika."   

Nauja mokslininkų darbo kryptis - sveikų ir gurmaniškų produktų kūrimas bendradarbiaujant su restoranais. Pavyzdžiui, labai pageidaujama įvairiausių liofilizuotų vaisių ir daržovių. Tokias naujoves jau pradeda diegti tie restoranai, kurie siekia nustebinti savo lankytojus ypatingais patiekalais ir patenkinti net gurmanų skonį.

Beveik ekologiška

Lietuvoje, kaip patikino prof. P.Viškelis, net intensyviai užauginta produkcija yra švari ir saugi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, Lietuvoje, palyginti su visa ES, nėra tokios sunkiosios pramonės kaip metalo perdirbimas ar kasyba, o vyraujantys vėjai nuo Skandinavijos neatneša rūgščių lietų. Kitaip sakant, Lietuvos dirvožemis yra švarus, neužterštas sunkiaisiais metalais, radionuklidais ar kitais teršalais.  

Beveik ekologišką lietuvišką produkciją, pasak mokslininko, garantuoja ir geros agroklimatinės sąlygos. Lietuvos klimatinė zona labai tinkama vaisiams ir daržovėms auginti, nes yra nei per šalta, nei per šilta. Dėl tam tikros temperatūros pusiausvyros vaisiai ir daržovės sukaupia daug biologiškai vertingų medžiagų. Ten, kur yra šalčiau, pavyzdžiui, kad ir Estijoje, mažiau auginama vaisių ir daržovių, nes derlius būna menkesnis ir ekonomiškai tarsi neapsimoka. Geriau įsivežti jų iš šiltesnių kraštų, kur kartais nuimami ir keli derliai. Kita vertus, Lietuvoje nėra taip šilta kaip pietiniuose kraštuose. Ten būna net kelios įvairių kenkėjų generacijos per metus, o Lietuvoje tik vieną kartą per vasarą kokie nors drugeliai spėja padėti kiaušinėlių ir iš jų išsirita kirmėlytės, kenkiančios produkcijai. Todėl natūraliai dėl gamtos sąlygų nėra poreikio taip dažnai purkšti vaisius, uogas ir daržoves cheminėmis apsaugos priemonėmis kaip, tarkim, Pietų Europos šalyse.

Nitratų klausimu

Lietuvos dirvožemis, kaip sakė tyrėjas, nėra ir pertręštas. Jei produkcija užauga gera, ūkininkui ekonomiškai neapsimoka daugiau tręšti, kad susikauptų didžiulis nitratų kiekis. Kita vertus, kaip rodo ir atlikti tyrimai, pertręšta produkcija ilgai neišsilaiko. Joks ūkininkas tokių vaisių ar daržovių, sudėtų į aruodus, neišsaugos iki pavasario. Po poros mėnesių pertręšta produkcija pradeda gesti ir ją tenka išmesti. Ekonomiškai labai nuostolinga, nes ir sandėliai būna užimti, ir lėšos išleidžiamos didžiulės, ir negaunama jokios naudos.

"Kai buvo kilęs skandalas dėl nitratų, taip pat ne kartą sakiau iš savo daugiametės patirties, kad problema pernelyg išpūsta, - prisiminė prof. P.Viškelis. - Nitratai reglamentuojami vandenyje, nes jo išgeriame daug. Tačiau bent ES nėra žinoma nė vieno atvejo, kai žmogui būtų pakenkę ar sukėlę mirtiną grėsmę nitratai, esantys vaisiuose ar daržovėse. Tiesiog negalime suvalgyti per dieną, pavyzdžiui, penkių kilogramų morkų, kad sukauptume pavojingą žmogaus organizmui dozę. Be to, vaisiuose ir daržovėse yra vitamino C, o viena jo molekulė suskaldo keturias nitratų molekules."

Sovietmečiu buvo gana griežtos vaisių ir daržovių nitratų normos. ES nitratų kiekis ribojamas tik šiltnamiuose auginamose salotose ir špinatuose. Mokslininkas pabrėžė, kad yra už sveiką ir švarų maistą, tačiau kartais pernelyg dėl ko nors baiminamasi, nors tokiai baimei pagrindo nėra.

"Nitratai vienaip ar kitaip reikalingi. Be jų vaisius, uoga ar daržovė neužaugs. Baltymų sintezei augalas pasiima azotą iš žemės nitratų pavidalu, - aiškino biochemikas. - Augale nitratai virsta amino grupėmis, iš jų - aminorūgštimis, iš kurių augalas sintetina baltymus. Mes valgome vaisius, uogas ar daržoves ir džiaugiamės. Be nitratų to nebūtų. Problemėlė tik tokia, jei skinsime nesubrendusį derlių, rausime dar mažytes morkas, tų nitratų gali būti ir daugiau, nes vaisiuose, uogose ar daržovėse dar vyksta fotosintezė ir nitratai nėra paversti į baltymus ar aminorūgštis. Subrendusioje produkcijoje nitratų yra tiek sumažėję, kad nebekelia jokio pavojaus."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"