TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Orai: globoti reikia ne drakonus, o kurapkas

Sinoptikai pranašauja, kad šį savaitgalį Lietuvoje pagaliau įsikurs žiema. Jeigu taip, mūsų paramos prireiks jau nykstančioms kurapkoms.

Dar nemažai sparnuočių kol kas neišskridę į šiltuosius kraštus. Būdavo neįprasta tokiu laiku Lietuvoje matyti gulbių giesmininkių, didžiųjų baltųjų garnių.

Kaip praneša ornitologas Vytautas Jusys, Ventės rage - paukščių "slenkstyje" tarp sausumos ir vandens - šiomis dienomis galima buvo išvysti ir pempių, varnėnų, pilkųjų bei kitokių rūšių žąsų. O Kniaupo įlanka net juoduoja nuo ančių. Jei šalčiai vis dėlto įsitvirtins, šie paukščiai išplasnos į šiltesnius kraštus.

Savi gyvūnai mielesni

Kad 2012-ieji pagal kinų horoskopą yra Juodojo drakono metai, pranešė visa žiniasklaida. Tačiau mūsų gamtininkai horoskopais ir drakonais nesižavi, jiems mielesni gimtinės gyvūnai, juo labiau realūs, o ne mistiniai. Lietuvos ornitologų draugija 2012-uosius paskelbė Kurapkos metais.

Ornitologai kasmet rengia tokias akcijas. Svarbiausias jų tikslas - atkreipti žmonių dėmesį, kad kuriems nors paukščiams reikia išskirtinės pagalbos, nes jų jau mažėja.

Antai 2009 metai buvo skirti juodajam gandrui, 2010-ieji - jo broliui baltajam gandrui, 2011-ieji - gulbei. Juodieji gandrai į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti dar nuo 1976 metų. Šių girių slapukų, kraunančių savo lizdus atokiausiose miškų vietose, "namai" yra saugomi, miškininkai neturi teisės kirsti medžių ten, kur įsikūrę juodieji gandrai.

Baltieji gandrai Lietuvoje gyvena kol kas neblogai. Prieš keletą metų buvo suskaičiuota, kad mūsų krašte peri apie 13 tūkst. jų porų. Šių nacionalinių paukščių buvo sumažėję sovietmečiu, bet Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jie vėl ėmė sparčiai veistis.

Žinoma, sparnuočiai politika nesidomi. Subyrėjus kolūkiams ir tarybiniams ūkiams atsirado daug nedirbamos žemės, užmirkusių plotų, o juose - varlių, kiškučių ir panašių baltųjų gandrų skanėstų. Tačiau pastaraisiais metais žemės ūkis vėl intensyvėja ir ornitologai jau nerimauja, kad šie paukščiai gali pradėti nykti. Danijoje, Švedijoje, Belgijoje ir kai kuriose kitose Vakarų šalyse jų likę jau labai mažai.

Tas patį galima pasakyti ir apie praėjusių metų paukštį gulbę. Daugelis mūsų žmonių žino ir pažįsta tik gulbes nebyles, tad nustemba išgirdę, kad Lietuvoje būna dar ir gulbių giesmininkių, mažųjų ir juodųjų gulbių. Tačiau pastarųjų nėra daug, jų pastebima tik tada, kai migruoja iš kitų šalių per mūsų kraštą.

O gulbės nebylės ir giesmininkės įsikūrusios neprastai. Ypač giesmininkės, nes yra agresyvesnės už nebyles ir išstumia šias iš perėjimo vietų. Juo labiau kad daug žmonių šiuos paukščius šeria. Dėl to jie neišskrenda žiemoti į šiltesnius kraštus.

Glaudžiasi prie sodybų

Kurapkų padėtis gerokai blogesnė. Vyresnio amžiaus žmonės dar prisimena, kiek daug jų matydavo prieš keletą dešimtmečių. Mat buvo gausu mažų laukelių, pievų ir krūmų, kuriuose kurapkos ne tik rasdavo lesalo, bet ir galėdavo pasislėpti nuo plėšrūnų ar medžiotojų. Net po labai šaltų žiemų, kurių anksčiau netrūkdavo, šių paukščių sumažėdavo tik neilgam - netrukus jų vėl prisiveisdavo.

O dabar kurapkų jau nebedaug. Kodėl? Juk, atrodo, apleistų žemių net padaugėjo, krūmynų - irgi? Ornitologai įtaria, kad nemažai jų sudoroja valkataujantys šunys ir katės. Žiemą nusilpusią kurapką net katė įveikia. Šie paukščiai suka lizdus ir peri kiaušinius ant žemės, tarp žolių, tad kiaušinius ir kurapkiukus aptinka kiti plėšrūnai. Be to, nyksta vienkiemiai, net kaimai, o ir tuose, kurie dar likę, vis daugiau žmonių nebeaugina gyvulių, nešienauja. Anksčiau sodybų pašaliuose ir kiemuose netrūkdavo įvairių grūdų, šieno pakratų, pabirų, pelų, kuriais džiaugdavosi paukščiai. Dabar to gero vis mažėja, sykiu - ir paukščių. Juk stojus šalčiams, gausiai pasnigus, kurapkoms sunku pasiekti sniegu apklotus rugių želmenis, piktžolių sėklas. Tada šie patiklūs paukščiai glaudžiasi arčiau sodybų. Deja, ir čia lesalo jau nebedaug...

Šiais laikais kurapkas mažiau negu sovietmečiu globoja ir medžiotojai. Anksčiau būdavo net privaloma ręsti šiems paukščiams slėptuves, paberti lesalo. Dabar medžiotojų pagausėjo, tačiau jie tapo tingesni, abejingesni. Kurapkos jau mažai kam iš šaulių rūpi. Menkas laimikis, ne šernas ar stirna...

Vis dėlto Ornitologų draugijai pavyko susitarti su kai kuriais medžiotojų būreliais ir ūkininkais, kad jie paglobotų šiuos paukščius prie savo namų.

Kurapkų namai

Ornitologų draugija prašo pasirūpinti kurapkomis ir kitus žmones - tiek gyvenančius kaime, tiek miestiečius. "Be žmogaus pagalbos peržiemoja tik pusė kurapkų, o įrengus slėptuves ir lesinant - daugiau kaip 80 procentų", - sako ornitologas Raimondas Karpavičius.

Iš eglišakių laukuose suręstos slėptuvės apsaugo paukščius nuo žvarbių vėjų ir šalčių, o svarbiausia - jose paberti grūdai neužpustomi sniegu.

"Dažnai manoma, kad statyti slėptuves ir lesinti kurapkas reikia tik tada, kai sniego jau daug. Tačiau pradėjus šį darbą anksčiau būna lengviau jį padaryti, nes karkaso kuolelius nesunku įkalti į žemę", - moko R.Karpavičius.

Pasak ornitologo, įrengti kurapkų slėptuvę užtrunka maždaug pusvalandį - tereikia atsivežti iš miško keliolika eglišakių ir kuolelių. Kuolai įkalami į žemę, palenkiami į vidų, o jų galai surišami. Tada storgaliais į viršų uždedamos eglišakės ir viršuje pririšamos prie kuolų. Pietinėje pusėje padaromas tarpas kurapkoms įlisti. Paliekama ir mažesnių angų tarp eglišakių, kad paukščiai galėtų saugiai pasitraukti, jei užpultų plėšrūnas.

Statyti kurapkų namus ornitologas pataria ten, kur jos buvo pastebėtos, ir bent 150 metrų toliau nuo medžių grupių, pamiškių, krūmynų. Mat prie šių šėryklų netrukus pasirodo vištvanagių, lapių, valkataujančių šunų ir kačių. Kai didesnis atstumas, kurapkos greičiau pastebi pavojų. Slėptuves geriau statyti ant kalvelės ar bent nedidelės pakylos - teks rečiau nukasti sniegą.

Kurapkoms lesinti tinka visi grūdai ir piktžolių sėklos. Jei šalia yra žiemkenčių želmenų, galima nuo jų pavalyti sniegą. Be to, grūdlesiams paukščiams maistui virškinti reikalingi jį sumalantys smulkūs akmenukai, tad reikėtų papilti ir smulkaus žvyro.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"