TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Orai ir gamtos ženklai: kovas kadaise buvo pirmas metų mėnuo

2012 03 04 8:59

Sulaukėme kalendorinio pavasario. Baigėsi trumpiausias metų mėnuo - vasaris. Įdomi mėnesių tvarkos susiformavimo istorija.

Kodėl vasaris trumpiausias metuose? Atsakymas slypi istorijos gelmėse, bet ne mūsų krašto, o senųjų laikų Romos. Garsusis miestas buvo įkurtas, pasak legendos, 753-iaisiais prieš Kristaus gimimą, kai tik kūrėsi būsimoji antikos laikų galybė. Laikas ten buvo skaičiuojamas žemdirbiškai. Kalendorius turėjo dešimt labai nevienodo ilgumo mėnesių, iš esmės suskirstytų pagal žemės ūkio darbus. Žiemą laikas apskritai neskaičiuotas, nes žemdirbiui tai - poilsio metas. Metų pradžia laikytas pavasaris, nes darbai kaime prasideda sulig gamtos atbudimu. Pirmojo mėnesio vardu buvo pagerbtas Marsas, pergalingasis karo dievas, nugalintis ir šalčius. Antrojo - žemės deivė Maja, trečiojo - dievų motina Junona. O toliau mėnesiai buvo tiesiog sunumeruoti skaičiais.

Pritrūko dienų

Romos valstybei kaskart tvirtėjant ir plečiantis, kalendorių reikėjo tobulinti. Tad uždarius metų ratą buvo pridėti du mėnesiai - januarijus ir februarijus. Pastarasis mėnuo buvo pavadintas požemio karalystės mirusiųjų valdovo Febraus garbei. Juk metams baigiantis metas pagalvoti ir apie amžinybę. Tam romėnai turėjo apsivalymo nuo visokių nuodėmių dieną, kurią ir vadino Februa. Dienų paskutiniajam metų mėnesiui nuo kitų, turinčių paeiliui tai 30, tai 31, liko viso labo 28. Tik kas ketvirtaisiais metais, vadinamais keliamaisiais, jam pridedama dar viena diena.

Supainioti mėnesiai

Tvarkant ir reformuojant kalendorių metų pradžią romėnai susiejo su žiemos saulėgrįža, kuri būdavo pažymima gražia Nenugalimos saulės švente. Tada januarijus tapo pirmuoju, o februarijus - antruoju metuose. Tik mėnesių numeracijos nesumota pakeisti, tad devintasis, pavyzdžiui, liko septembrijumi (rugsėju), o dvyliktasis - decembrijumi (gruodžiu).

Šią reformą, patariamas Aleksandrijos astronomo Sizigeno, 46 m. prieš Kristaus gimimą įgyvendino Romos imperatorius ir vyriausiasis žynys Julius Gajus Cezaris. Jo vardu ir vadinama ši kalendorinė sistema, taip pat ir vienas iš mėnesių.

Krikščionys perėmė romėniškąjį kalendorių, nes jame jau buvo užfiksuotos naujajam tikėjimui svarbios datos. Kartu su visais pavadinimais, kurie ir šiandien tebevartojami daugelyje pasaulio kalbų. Savitus mėnesių pavadinimus, be lietuvių, Europoje išsaugojo tik kai kurios slavų tautos - lenkai, čekai, baltarusiai, ukrainiečiai.

Velykos "pabėgo" į vasarą

Viduramžiais buvo pastebėta, kad bažnytinės šventės ėmė labai jau neatitikti joms priklausančių metų sezonų, pavyzdžiui, Velykos "pabėgo" į vasarą; nuo trumpiausios metų dienos gerokai nutolo kūdikėlio Kristaus gimtadienis ir kt. Apskritai saulinio kalendoriaus tobulumas priklauso nuo to, kaip sugebama atogrąžinius metus, matuojamus laiko tarpu, per kurį Žemė vėl sugrįžta į pavasario lygiadienio tašką (o jis išreiškiamas trupmeniniu skaičiumi - 365,2422 vidutinės saulinės paros) išdėstyti į sveiką skaičių kalendorinių metų dienų - 365 ar 366.

Trijų dienų paklaida

Julijaus kalendoriuje per 400 metų susikaupdavo trijų dienų paklaida, vis tolinanti svarbiausias datas nuo gamtos reiškinių. Italų gydytojas ir matematikas Luidžis Lilijo pasiūlė tobulesnę keliamųjų metų taisyklę: per 400 metų jų turi būti tik 97. Todėl jeigu šimtieji, t. y. besibaigiantys dviem nuliais, metai yra nedalūs iš 4, jų nereikia laikyti keliamaisiais. Idėją išplėtojo ir ėmė plačiai propaguoti jėzuitų mokslininkas Kasparas Klavijus. Keliamųjų metų naujoji taisyklė buvo įteisinta 1582 metų popiežiaus Grigaliaus XIII bule, paskelbiant, kad po spalio 4 dienos, kuri tada buvo ketvirtadienis, seks penktadienis, bet jau spalio 15-oji. Naujojo stiliaus kalendoriuje vienos paros paklaida susidaro tik per 3300 metų.

Popiežius "pavogė" 10 dienų

Pasaulis grigališkąją reformą sutiko labai skirtingai. Lietuva kartu su Lenkija, Ispanija, Portugalija ją priėmė iškart. Tačiau protestantiškoje Livonijoje, kuri tuomet buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vasalė, kilo net ginkluotas pasipriešinimas. Popiežius buvo kaltinamas "pavogęs" iš žmonių dešimt jų gyvenimo dienų. Tie įvykiai istorijoje vadinami "kalendorinėmis Rygos riaušėmis".

Kitos protestantiškos šalys taip pat ilgokai nenorėjo pripažinti naujojo stiliaus pranašumų; nors reformą teigiamai įvertino ir astronomai, ir pats Martynas Liuteris. Danija ir Norvegija prisidėjo prie grigališkojo kalendoriaus 1700-aisiais, Anglija - 1752 metais, Švedija ir Suomija - 1753-aisiais.

Stačiatikių bažnyčia iki šiol tebenaudoja Julijaus kalendorių, ji griežtai atmetė reformą pasinaudojusi tuo pretekstu, kad naujojo stiliaus skaičiavimu Velykų šventė kartais būna vėliau už žydų Paschą, o Kristus buvo nukryžiuotas prieš šią šventę.

Rusijoje pilietinis kalendorius tapo grigališkuoju nuo 1918 metų. Šiandien palaikant tarptautinius ryšius naudojamos tik naujojo stiliaus datos ir neatsižvelgiama į tai, pagal kokį kalendorių gyvena, kokią religiją išpažįsta šalis.

Kalendorinė painiava

Nors Lietuva buvo tarp pirmųjų šalių, įvertinusių ir priėmusių grigališkąjį kalendorių, pakliuvus į Rusijos imperiją, teko vėl grįžti prie juliškojo. Išimtis - Užnemunė, kur galiojo dar Napoleono įvesta tvarka. Tokia istorijos lemtis labai supainiojo kaimo tradicinius kalendorinius papročius - išbarstė juos po skirtingas datas ir šiandien varo į neviltį tyrinėtojus etnologus. O štai einant per Aleksoto tiltą Kaune kelionė dėl kalendorių skirtumo trukdavo visą tuziną dienų, tad aštrialiežuviai tiltą paskelbė ilgiausiu Europoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"