TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Orai nenuspėjami, tačiau klimatas prognozuojamas

2011 05 09 0:00
Grėsmingas gamtos grožis.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Vokietijoje vykusiame tarptautiniame meteorologų ir klimatologų kongrese buvo priimtas, ko gero, pirmas toks kreipimasis dėl ilgalaikių prognozių. Mėgėjų jas skelbti prašyta neklaidinti žmonių, o visuomenės - tokiomis prognozėmis netikėti.

Vadinamojoje Hamburgo deklaracijoje, pasirašytoje VI Europos šalių ekstremalių orų kongrese, pabrėžiama, kad ilgalaikės artėjančio sezono prognozės yra vienas didžiausių meteorologijos tikslų, tačiau kol kas įmanomos tik dideliems regionams. Negana to, šiuolaikinis mokslo lygis leidžia daryti, pavyzdžiui, tik tokio pobūdžio prognozę: "Esama 65 proc. tikimybės, kad Pietų Vokietijoje birželį bus 0,3-0,5 laipsnio žemesnė temperatūra už vidurkį." Tikslesnės prognozės savaitėms ar net dienoms meteorologijos mokslo požiūriu yra nepagrįstos ir kenkia visų rimtai dirbančių meteorologų reputacijai.

Patikimumo slenkstis

Kokie orai bus po mėnesio ar kelių? Ar sulauksime šiltos vasaros? Ar išvengsime lietingo rudens? Kokios tikėtis ateinančios žiemos? Vilniaus universiteto (VU) profesorius klimatologas Arūnas Bukantis patikino, kad metodų, kuriais vadovaujantis būtų galima atsakyti į tokius klausimus, bent kol kas nėra. Yra tik eksperimentų, mėginimų apskaičiuoti, modeliuojant sukurti sezonines prognozes, tačiau jomis spekuliuoti ar pasikliauti priimant sprendimus nederėtų.

Meteorologinių prognozių slenkstis - 10-15 dienų. Pasakyti, kokie bus orai, tarkim, po dviejų trijų mėnesių Lietuvoje, Lenkijoje ar Vokietijoje, - mokslininkams dar neįkandamas uždavinys.

Kitas dalykas būtų klimato prognozės. Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo dr. A.Bukančio, šie procesai įtraukia naujus veiksnius, t.y. tas tendencijas, kurios lemia, pavyzdžiui, globalų šilumos ir energijos balansą, atmosferos sudėtį, vandenyno būklę. Svarbiausio objekto - globaliojo energijos balanso - kaita ir modifikacijos visai sėkmingai numatomos ir apskaičiuojamos, tačiau apima, kaip pabrėžė klimatologas, bendrą planetos būklę.

Dangaus rankovės

VI tarptautiniame ekstremalių orų kongrese buvo nagrinėjama, pavyzdžiui, kaip Ramiojo vandenyno reiškinys "El Ninjo" veikia Europos klimatą, kaip tokios, atrodytų, tolimos sąsajos susieja Ramiojo bei Atlanto vandenynų ir galiausiai net Šiaurės Europos procesus. Mechanizmai, pasak prof. A.Bukančio, nepaprastai sudėtingi, tačiau jie irgi egzistuoja.

"Klimato kaitos poveikis ekstremaliems reiškiniams kartais sunkiai įvertinamas, tačiau akivaizdu, kad atšilimas turi įtakos jų dažnumui bei pasireiškimo laikui, - įsitikinęs klimatologas. - Tarkim, vasarai būdingi reiškiniai gali būti fiksuojami ir pavasarį. Arba pavasario - žiemą. Tokie pas mus yra potvyniai. Jie vis dar turi pavasario pavadinimą, nors būna sausio mėnesį. Vadinasi, kažkas negerai, jei ilgalaikis viduržiemio atšilimas sukelia net potvynių. Šie reiškiniai, be abejo, yra neatsiejama klimato atšilimo dalis."

Ypač daug žalos Europoje padaro vis dažnėjantys tornadai, audros, stiprūs snygiai ar liūtys, patvankinis vandens lygio pakilimas, kai apsemiami net pakrantės uostai. Taip pat dulkių audros, sausros, žaibavimas ir perkūnija, kruša ir škvalas. Pavyzdžiui, Vokietijos teritorijoje dabar užfiksuojama vidutiniškai net po devynis tornadus per metus - gerokai daugiau nei būdavo prieš keletą dešimtmečių. Tai, pasak klimatologo, irgi siejama su padidėjusiu energijos nepastovumu atmosferoje. Ji skatina vertikaliuosius judesius, debesodaros procesus ir tornadų susidarymą. Šiemet tornadas Vokietijoje buvo užfiksuotas net balandžio mėnesį, nors tokie reiškiniai labiau būdingi vidurvasarį.

Tornadus numatyti labai sunku. Jie susiję su mezocikloniniais dariniais - mažais sūkuriukais, kuriuose atsiranda galimybė susidaryti tokiems lokaliems, trumpalaikiams, keliolika, dvidešimt ar trisdešimt minučių trunkantiems reiškiniams. Tarsi rankovė, nusileidžianti iš debesies, turi, kaip pasakojo mokslininkas, galingą griaunamąją jėgą. Vėjo greitis didžiulis - 50 ir daugiau metrų per sekundę.

Tornadų, tik vadinamų viesulais, kasmet užfiksuojama ir Lietuvoje. Nebūtinai virš sausumos. Kartais jie pastebimi virš Kuršių marių ar Baltijos jūros. Yra buvę tokių stiprių, kad sugriovė ištisus kaimus. Vis dėlto nėra užtektinai įrodymų, kad ir Lietuvoje pastaruoju metu viesulų daugėja.

"Vokietija gerokai labiau į vakarus ir arčiau subtropinių platumų, todėl didesnė tikimybė, kad įvyks šiltų, drėgnų pietinių ir šaltų šiaurinių oro masių susidūrimas, - aiškino klimatologas. - Tuose frontiniuose paviršiuose vyksta labai audringi konvekciniai procesai, kurie gali išprovokuoti ir tornado formavimąsi. Tarkim, viena šalta oro masė ar koks nors cikloninis Atlanto darinys negali jo sukelti - būtinas labai kontrastingų oro masių susidūrimas."

Pavojingas derinys

Vokietijoje susirinkę Europos meteorologai ir klimatologai daug dėmesio taip pat skyrė vasarą užplūstančioms karščio bangoms. Jų vos ne kasmet būna ir Lietuvoje. Pernykštė vasara rekordinė - keliolika dienų fiksuota aukštesnė nei 30 laipsnių temperatūra. Tokie karščiai sukelia ypatingų problemų miestuose, nes čia temperatūra būna dar aukštesnė.

"Karščio bangos miestuose ypač pavojingas, mirtingumą didinantis reiškinys. Kartu reikia turėti galvoje ir taršą, - pabrėžė prof. A.Bukantis. - Kai tik nusistovi karščiai, paprastai būna ramus anticikloninis oras, silpnas vėjas. Teršalai nesisklaido, koncentruojasi miestuose. Ima formuotis fotocheminis smogas. Visas kompleksas tokių veiksnių gali turėti labai blogų padarinių."

Lietuvoje vyraujantys vakarų vėjai nuolat atneša teršalų iš Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių, Vokietijos. Kitaip tariant, iš Vakarų Europos su oro srautais jie keliauja tranzitu į rytus. Pasak klimatologo, visą laiką balansuodavome maždaug per pusę, tačiau pastaruoju metu šiek tiek daugiau nei pusė teršalų atnešama iš užsienio, nes pačioje Lietuvos teritorijoje tarša sumažėjo. Nedaug liko gamyklų ir fabrikų. Kita vertus, keičiasi, švarėja technologijos.

"Ekstremalūs reiškiniai sudaro didžiąją dalį patiriamų nuostolių, - kalbėjo prof. A.Bukantis. - Tendencinga klimato kaita, be abejo, yra kaip fonas, bet ta lydinčioji ekstremalumo didėjimo tendencija yra daug pavojingesnis procesas, kai padaugėja grėsmingų stichinių reiškinių."

Prognozėms nepasiduoda

Kasmet rengiamuose Europos šalių ekstremalių orų kongresuose dalijamasi patirtimi, kaip vykdyti tokių reiškinių stebėseną, tobulinti prognozavimo metodus. Daug dėmesio taip pat skirta įvairių reiškinių modeliavimui. Pavyzdžiui, mokslininkams pavyko sukurti demonstracinį tornado modelį. Maždaug kambario aukščio įrenginys specialiame kube sukuria tokią cirkuliaciją, kad nuo įrenginio pagrindo kylančiam oro srautui įsisukus susidaro tornadas. Tik gerai pažįstant procesą, kaip pabrėžė prof. A.Bukantis, galima sukurti jo modelį. Kartu einama ir tokio reiškinio prognozavimo link. Perpratus tornado struktūrą, didėja tikimybė, kad ir sinoptikai galės jį atpažinti bent iš pirminių formavimosi stadijų bei perspėti gyventojus.

Šiuo atveju didelės reikšmės turi meteorologinių radijo lokatorių panaudojimas. Jie gali būti labai gera priemonė atpažinti mezosūkurius ir teikia daug kitos svarbios informacijos. Lietuvoje toks prietaisas, radijo bangomis užfiksuojantis debesų daleles ir įvairius kritulius maždaug 150 kilometrų spinduliu, stovi Laukuvoje (Šilalės r.) ir puikiai "mato" visą Vakarų Lietuvą iki pat Kauno. Antras radijo lokatorius numatomas statyti Vilniaus apylinkėse. Debesų vandeningumo, storio ir struktūros, kritulių tipo duomenys labai reikalingi ir bendrai atmosferos būklei įvertinti. Ji, pasak klimatologo, gali rodyti nebūtinai tornado, bet ir kitų pavojingų reiškinių požymius. Pavyzdžiui, krušos, žaibų, perkūnijos, škvalo židinius.

Kongrese taip pat buvo kalbama apie trumpalaikes, t.y. tokių pavojingų reiškinių kaip audros, kruša, tornadai ar gausūs krituliai, prognozes. Prof. A.Bukantis juokavo, kad gerą orą prognozuoti galima gana greitai ir tiksliai, tačiau blogojo prognozės sinoptikams - sunkiausias uždavinys. Tie trumpalaikiai, tačiau didelę žalą darantys reiškiniai kartais nepasiduoda ir šiuolaikiniams skaitmeniniams meteorologiniams modeliams, todėl gali būti netiksliai numatyti.

Kas neišvengiama

Milžiniškų nuostolių visai Europai, ypač Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Vokietijai, padarė dvi pastarosios šaltos žiemos. Net Ispanijoje ir Portugalijoje buvo iškritę sniego. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį sustojo eismas. Galiausiai suvokta, pasak klimatologo, kad reikia ruoštis žiemai, kai gali iškristi sniego. Greitieji "Euroline" traukiniai sustoja tuoj pat, jei jo ant bėgių yra nors keli centimetrai. Negali skrieti 300 kilometrų per valandą greičiu, jei kelias nėra nuvalytas.

"Meridianinė cirkuliacija akivaizdžiai stiprėja jau keliolika metų ir šalčių išsiveržimai yra neišvengiami. Arktyje buvo nepaprastai šilta ir šią, ir ankstesnę žiemą, vietomis net iki 10-12 laipsnių aukštesnė temperatūra už daugiametį vidurkį. Europoje - penkiais laipsniais žemesnė. Šiluma plūdo į šiaurę. Iš šiaurės pas mus keliavo šaltis, - aiškino mokslininkas. - O bendroji globalioji temperatūra ir pernai, ir užpernai buvo puse laipsnio aukštesnė už daugiametį vidurkį. Net patenka į šilčiausių metų dešimtuką."

Naujausiais JAV klimato prognozių centro skaičiavimais, antrajame šio amžiaus dešimtmetyje jau gali būti tokių vasarų, kai Arkties vandenyne ištirps didžioji dalis ledo. Žiemą Arktis, žinoma, užšals, tačiau liks tik sezoninis ledas. Ledynų tirpimas, pasak prof. A.Bukančio, iš karto provokuoja naują atšilimo tendenciją, nes poliariniai rajonai, likę be ledo, sugeria daugiau saulės spinduliuotės ir dar labiau įšyla.

Kalta ir klimato kaita?

Neseniai iškelta hipotezė, kuri tarsi susieja klimato kaitos ir tektoninius procesus, galinčius pasireikšti žemės drebėjimais ir cunamio bangomis. Nors šis ryšys nėra toks akivaizdus ir iki galo įrodytas, sąsajų, pasak prof. A.Bukančio, yra. Pirmiausia, dėl vadinamųjų ilgalaikių klimato svyravimų gali susidaryti ledynmečiai, t.y. išsiplėsti ledyno skydai ir padengti didžiules sausumos teritorijas. Pavyzdžiui, prieš 18-20 tūkst. metų visa Šiaurės Europa buvo po tokiu ledyno skydu. Jam tirpstant žemės pluta atsilaisvina nuo ledo svorio ir ima kilti. Prasideda vertikalieji žemės plutos judesiai, kurie gali išprovokuoti žemės drebėjimus. Tarkim, Lietuvos teritorija gerokai anksčiau išsivadavo iš ledyno nei Skandinavija ir vėl ėmė grimzti, o šiaurinė Baltijos regiono dalis, nusimetusi ledyno kuprą, dar tebekyla. Keli milimetrai per metus - ne toks jau ir mažas Žemės plutos judesių greitis.

Kitas reiškinys, leidžiantis sieti klimato kaitos ir tektoninius procesus, aktualus būtent Azijai - aktyvesni musoniniai procesai. Pavyzdžiui, kai Himalajų kalnuose iškrinta daugiau kritulių ar jų į Aziją daugiau atneša vasaros musonas, pučiantis nuo vandenyno, prasideda lietingesnis musoninis sezonas. Padidėjęs upių nuotėkis plauna gruntą, neša sąnašas į deltą, į vandenyną. Toks medžiagų persiklostymas iš vienos vietos į kitą, pasak klimatologo, taip pat veikia litosferos apkrovą, gali prisidėti prie tektoninių judesių išprovokavimo. Taip pat ir sniego lavinos, dažniausiai atėjus pavasariui, kai dėl gausių kritulių žiemos sezoną kalnuotose vietovėse susidariusios didžiulės sniego masės pajuda žemyn kalnų šlaitais.

"Nuolat keliamas klausimas, ar klimato kaita neišprovokuoja ir stiprių žemės drebėjimų. Minėtos sąsajos tikrai negali būti pripažintos kaip šimtaprocentinė priežastis, tačiau nereikėtų kategoriškai atmesti, kad audringi klimato kaitos pokyčiai, vykstantys pastaraisiais dešimtmečiais, yra prisidėję ir prie tokių žemės drebėjimų kaip Japonijoje," - kalbėjo prof. A.Bukantis.

Tranzitu aplink Žemę

Kiekviena Žemės rutulio sritis, kiekviena platuma turi savo atmosferos cirkuliacijos mechanizmą, todėl labai svarbu, kuriame Žemės rutulio taške įvyko tokia kaip Fukušimos atominės elektrinės avarija. Japoniją sukrėtusi branduolinė katastrofa patenka, kaip aiškino klimatologas, į musoninių srautų zoną. Lemtingąją kovo 11-ąją dar buvo žiemos musono laikotarpis. Iš Azijos žemyno į Ramųjį vandenyną pūtė šaltas, sausas vėjas. Kartu su oro srautais toli į vandenyną buvo nešamos ir radioaktyviosios dalelės. Dėl vyravusių oro srautų iš sausumos į vandenyną pati Rytų Azija radiacijos išvengė. Kitaip tariant, iš vakarų į rytus pūtę vėjai nešė radioaktyviąsias daleles Amerikos žemyno pusėn. Tada atitinkamai visi teršalai, pavyzdžiui, ir kur nors išsiveržusio vulkano, ima keliauti aplink Žemės rutulį. Be abejo, tų dalelių koncentracija ir radioaktyvumas mažėja, jos išsisklaido didesniame tūryje. Galiausiai, jei keliauja į rytus, patenka į Havajų anticiklono zoną ir ima cirkuliuoti jo žiede. Dėl tos priežasties ypatingos sklaidos iš to uždaro sūkurio Europos link neturėjo būti. Šiame kelyje esantys aukšto ir žemo slėgio branduoliai trukdo tranzitui per visą Žemės rutulį. Tačiau jei tokia katastrofa įvyktų kur nors ties pusiauju (pavyzdžiui, Indonezijoje taip pat dažnai būna žemės drebėjimų bei cunamių), pasatiniai vėjai tuoj pat apneštų radioaktyviąsias daleles aplink visą Žemės rutulį. Šiuo metu Azijos anticiklonas nyksta. Vietoj jo atsiras vadinamoji Azijos depresija ir papūs vėjai iš Ramiojo vandenyno į Azijos žemyną. Toks sezoninis persitvarkymas jau vyksta.

Be sienų

"Vandenyno cirkuliacija taip pat turi savo ypatumų ir viskas, be abejo, įtraukiama į jo srovių sistemą, - pasakojo prof. A.Bukantis. - Pavyzdžiui, Ramiajame vandenyne egzistuoja toks cirkuliacijos žiedas, kuriame nuo pusiaujo srovės neša vandenis į aukštesnes platumas, Kurilų, Aleutų salų link. Tada palei Šiaurės Amerikos krantus vėl leidžiasi pusiaujo link kaip Kalifornijos šaltoji ir Aliaskos šiltoji srovė. Tos vandens masės gali būti užterštos ir labai dideliu atstumu, tačiau reikia nepamiršti, kad taip pat vyksta radioaktyviųjų dalelių sklaida, koncentracija mažėja ir negali būti tokia didelė už tūkstančių kilometrų."

Žuvys, žinoma, turi savo migracijos maršrutus ir atsitiktiniai susitikimai su radioaktyvaus vandens masėmis įmanomi. Niekada nežinosime, ar nepakliuvo į tinklus ir ta žuvis, kuri plaukiojo kurį laiką radioaktyviuose vandenyse. Pavyzdžiui, silkė "Ivasi".

Bet kuriuo atveju į Atlanto vandenyną, kaip tikino klimatologas, radioaktyviosioms dalelėms patekti nebuvo jokios galimybės. Ryšys yra tik Pietų pusrutulio srityje. Aplink Antarktidą vyrauja vakarų vėjai, garantuojantys ir žiedinę cirkuliaciją aplink ją. Visą Antarktidą apjuosia srovės. Pirmiausia turėtų susimaišyti Šiaurės pusrutulio vandens masės su pietinėmis. Tai įmanoma per dugnines sroves, tačiau gali užtrukti net keliolika mėnesių, ir radioaktyviųjų dalelių problema visiškai nebebūtų aktuali.

"Gamtoje nepastatysi politinių sienų - jų nepaiso nei vandenys, nei atmosferos srautai. Bet kokia avarija, bet koks įvykis gali turėti poveikio didžiulėms teritorijoms, nesvarbu, kad ir kur atsitiktų, - kalbėjo mokslininkas. - Šis klausimas dabar labai aktualus, turint galvoje ir mūsų kaimynų pradėtas atominių elektrinių statybas. Jei turėsime vieną vakaruose, t.y. Kaliningrado srityje, kitą - rytuose, Baltarusijoje, įvykus avarijai oro srautai labai greitai atneštų radioaktyviuosius teršalus. Juo labiau kad atstumas ne keli tūkstančiai, o tik keliasdešimt kilometrų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"