TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Orų žinovai (ne)paklūsta kalbininkams

2013 04 13 6:00
N.Šulija: "Juk lietuvių kalba tokia turtinga, ja galima nusakyti įvairiausius meteorologijos reiškinius. Kodėl ją skurdiname kažkokiu mažai kam suprantamu "snygiu"?" / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sinoptikas Naglis Šulija prisipažįsta kaskart suglumstantis, kai išgirsta apie prognozuojamą snygį. Jis juokauja, kad jei toliau taip "progresuos" lietuvių kalba, galime išgirsti ir apie mūsų laukiantį "lytį", "krušį" ar "pūgį".

Ketvirtį amžiaus orus stebintis, analizuojantis, o pastaruoju metu apie juos ir pranešinėjantis diplomuotas gamtos mokslų specialistas N.Šulija teigia, jog kolegų vartojamas žodis "snygis" jį taip trikdo, kad tokiais atvejais nė neįsivaizduoja, kokių orų laukti.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHT) direktorė Vida Augulienė tvirtino, kad "snygį" orų specialistams prieš kelerius metus įpiršo kalbininkai, ėmę kritikuoti iki tol vartotą žodžių junginį "smarkus sniegas". Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) atstovė Jūratė Jackūnienė pabrėžė, kad "snygis" - geras lietuviškas žodis ir nėra jokio reikalo nei juo stebėtis, nei prie jo kabinėtis.

Norisi šaipytis

N.Šulijos pastebėjimu, neva nežinia ką nusakantis terminas "snygis" hidrometeorologų žodyną papildė visai neseniai. "Turiu prisipažinti, kad išgirdęs būsiant snygį nežinau, ko tikėtis: trumpo, stipraus snigtelėjimo ar ilgo snigimo", - sakė N.Šulija. Išklausius prognozių apie snygį jam norisi šaipytis, kad po snygio galbūt bus "lytis", "tirpis" ar "krušis", o gal sulauksime net ir "pūgio". "Juk lietuvių kalba tokia turtinga, ja galima nusakyti įvairiausius meteorologijos reiškinius. Kodėl ją skurdiname kažkokiu mažai kam suprantamu "snygiu"?" - piktinosi sinoptikas.

Jis pasakojo, jog ėmęsis pranešinėti orų prognozes kaip svarbiausią reikalavimą išsikėlė, kad jo pateikiamos žinios būtų ne tik informatyvios, bet ir pasakomos įdomiai, vaizdžiai, išradingai. Pavyzdžiui, N.Šulija laukiantiesiems orų prognozių niekada nedrįsta sakyti "Lietuvoje šiandien kai kur palis", o stengiasi ir pats išsiaiškinti, ir visiems žmonėms paaiškinti, kur ir kokio lietaus laukti. Taip pat išaiškina, kur ir kaip snigs. Sinoptikas prisipažino kaskart susierzinantis, kai terminą "snygis" vartoja eismo informacijos specialistai. Jie, N.Šulijos manymu, vargu ar apskritai žino, apie kokį hidrometeorologinį reiškinį kalba.

"Umaras" neprigijo

Lietuvos kelių direkcijos Eismo informacijos centro operatorė Gabija Juknelytė LŽ tvirtino, jog žodis "snygis" nusako snigimo procesą - t. y. iš dangaus krintantį sniegą. Vartoti šį žodį centro darbuotojai ėmė šią žiemą paakinti jų įstaigoje praktiką atlikusios Vilniaus universiteto studentės. Būtent ji visus įtikino, kad "snygis" - vienas tinkamiausių snigimą nusakančių žodžių, kurį vartoti pataria universitete dirbantys hidrometeorologijos specialistai.

LHT direktorė V.Augulienė prisiminė, kaip prieš septynerius metus buvo pradėtas vartoti žodis "snygis". "Mums tuomet aiškinta, jog sniegas negali būti nei smarkus, nei silpnas, tai esą nelogiška, tad smarkų, tirštą sniegą buvome priversti įvardyti snygiu", - LŽ sakė ji.

V.Augulienė pabrėžė, jog "snygis" - ne vienintelis kritikos sulaukiantis kalbininkų hidrometeorologams įsiūlytas žodis. Daug juoko žmonėms keldavo taip ir neprigijęs "umaras", turėjęs pakeisti žodį "škvalas". Direktorė pasakojo apie vieną žmogų, uoliai besigrumiantį su sinoptikų vartojamu žodžiu "plikledis", kuris esą yra vertalas iš rusų kalbos ir kurį derėtų keisti žodžiu "lijundra". "Man tam žmogui tenka rašyti atsakymus ir, pasiremiant lietuvių kalbos žodynais bei meteorologinių stebėjimų nuostatais, įrodinėti, kad plikledis - tai apledėjęs žemės paviršius, o lijundra - reiškinys, kai lyja ir tuo pačiu metu šąla bei apledėja ne tik žemė, bet ir augalai, pastatai", - sakė V.Augulienė.

Neįprastas, bet tinkamas

VLKK vyresnioji specialistė J.Jackūnienė teigė, jog žodžio "snygis", nusakančio snigimą, esama ir vadinamajame didžiajame, ir Dabartinės lietuvių kalbos žodynuose. Tačiau terminų banke jis neįrašytas, tad turėtume žinoti, kad "snygis" - ne terminas. J.Jackūnienės manymu, tiems, kuriems kliūva žodis "snygis", turėtų nepatikti ir skridimo procesą nusakantis "skrydis" ar spyrimą apibūdinantis "spyris". O šit "krušis" tikrai nenusako krušos, "pūgis" - pūgos. Be to, tokių žodžių, kalbininkės teigimu, žodynuose apskritai nėra, tad mažai tikėtina, kad jie ateis ir į mūsų vartoseną. Lietuvių kalbos specialistė pabrėžė, jog neįprastas, anksčiau negirdėtas žodis tikrai nereiškia, kad jis netinkamas.

Kol iš kalbininkės ir hidrometeorologės išgirdau žodžio "snygis" reikšmę, man jis reiškė skaudžiai veidą žeidžiantį sniegą su lietumi. Vieni kolegos manė, kad snygis - lėtai, elegantiškai krintančios snaigės, kitiems jis asocijavosi su didžiuliais sniego kąsniais ar net sniego lavinomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"