TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

P. Baltokas: studentai vis labiau nepateisina nusirašinėjimo

2015 06 18 15:16
Paulius Baltokas.

Siekiant sumažinti akademinio nesąžiningumo ir sukčiavimo problemą, svarbu uždrausti prekiauti rašto darbais, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Žinių radijo“ laidoje sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Pasak jo, studijomis ir rezultatais yra labiau patenkinti tie studentai, kurie nenusirašinėja.

- Ar sąžiningi yra Lietuvos studentai?

- Tyrimas parodė, jog situacija gerėja, bet nesąžiningumo apraiškų, ar studentų, manančių, kad jų tarpe yra nesąžiningų kolegų, vis dar yra daug. Maždaug pusė studentų mano, kad yra paplitusios paprastos nusirašinėjimo formos egzamine, ypač - nesąžiningas ar nelygus darbas individualiose užduotyse.

- Kodėl tyrinėjate akademinį nesąžiningumą? Kodėl jums tai atrodo svarbu?

- Visų pirma, tai tam tikras pilietiškumo pajautimas. Mes nuoširdžiai tikime ir manome, kad studentas diplomui žinias turi gauti ne nusirašinėdamas, o įgydamas reikiamas kompetencijas. Tai veda prie šiek tiek kitokios visuomenės kūrimo ir supratimo, kad visgi ne viską galima nusipirkti, ne viską galima apeiti, o kompetencijas ir žinias reikia išmokti ir įgyti.

- Jūs, Lietuvos studentų sąjunga, patys inicijuojate tokius tyrimus ir žiūrite, kiek ši problema yra paplitusi. Tačiau kaip šią problemą reikėtų spręsti?

- Galima paminėti VGTU akciją „Nusirašinėk legaliai – naudok savo smegenis!”, LSMU – “Stop karas keliuose” bei VDU studentų atstovybės “Neliūdink pelėdos”, kur kiek kitokiomis formomis studentai buvo skatinami susimąstyti apie akademinį sąžiningumą bei pamatyti skaičius, kiek studentų yra pagaunama nusirašinėjant, kokios sankcijos jiems būna už tai skiriamos. Iš to matome, kad tarp 2013-2015 metų tyrimų yra skirtumų: nusirašinėjimas egzaminų metu yra sumažėjęs nuo 60 proc. iki 40 proc. Matome, jog tam tikri veiksmai tikrai duoda rezultatų.

- Jūs sakote, jog informuojate studentus apie sankcijas, kurios jų lauktų, jei jie nusirašinės ir bus pagauti tai darant. Kokios konkrečiai tos sankcijos yra?

- Jų yra įvairiausių ir mes ne su visomis sutinkame. Pavyzdžiui, pagautas nusirašinėjantis studentas gali prarasti teisę į nemokamą perlaikymą, su kuo mes ne visiškai sutinkame. Kita sankcija - leisti egzaminą laikyti tik kitais metais, studentai taip pat gali būti metami iš universiteto. Tai labai priklauso nuo paties universiteto ar kolegijos, ar netgi nuo fakulteto, kuriame yra įvykdytas pažeidimas.

- Kodėl jūs nesutinkate su sankcija, jog pagautas nusirašinėjantis studentas negalėtų nemokai perlaikyti egzamino?

- Nemokamas egzamino perlaikymas yra įtvitintas Mokslo studijų įstatyme kaip studento teisė. Taip pat tai suformuoja labai įdomią mintį studentui, jog eidamas į egzaminą, kai ko nors nežino, turi galimybę nusirašyti ir išlaikyti, bei yra tik 50 proc. tikimybė, kad jį pagaus. Tuo tarpu, net jeigu pagaus , bus galima susimokėti 100 litų, ar kitą atitinkamą mokestį, ir toliau eiti į perlaikymą. Iš principo mes sakome, jog iš savo nesąžiningumo galima kažkokiu būdu išsipirkti, kas nėra iki galo teisybė.

- O kiek yra buvę atvejų, kad studentus išmestų iš universiteto?

- Tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu, nes ne visi universitetai turi tokią statistiką, ne visi yra linkę ją viešinti, kas irgi yra viena iš mūsų rekomendacijų. Pagaliau mes turime susižiūrėti tuos skaičius ir žinoti, kokia yra situacija. Kol kas yra vienetai ar dešimtys studentų, bet mes negalime pasakyti, jog tikrai kiekvienas pagautas ar pamatytas nusirašinėjantis studentas sulaukė kažkokios sankcijos.

- O kaip jums atrodo, ar reikėtų uždrausti pirkti ir parduoti akademinius darbus?

- Be abejonės, taip.

- Lietuva nėra vienintelė šalis, kurioje yra nusirašinėjama. Ar jūs matote kokių nors esminių skirtumų tarp Lietuvos studentų ir kitų Europos Sąjungos studentų?

- Turbūt liniją reikėtų brėžti tarp buvusių Sovietų Sąjungos šalių ir Vakarų Europos. Kai mes kalbame su skandinavais, su Vakarų Europa, jie anksčiau net nelabai suprasdavo apie kokią problemą mes jiems bandome papasakoti ir apie kokią problemą mes kalbame. Pas juos toks masinis nesąžiningumas net neegzistavo kaip socialinis reiškinys. Be abejonės, tikriausiai visko pasitaikydavo, bet tik pavieniai atvejai. Tačiau kai atsirado studentų mainai, pas juos lygiai taip pat atėjo ir šios problemos. Dabar jie dažniau mokosi iš mūsų negu mes iš jų, kaip kovoti ir kaip spręsti akademinio nesąžiningumo problemas.

- Kiek svarbi yra pati švietimo sistema Lietuvoje? Ar yra kažkokie elementai, kurie sudaro sąlygas nusirašinėti?

- Aišku, jeigu visi atsiskaitymai taptų ne testiniais, o problemų sprendimo ar užduočių su atviromis knygomis, kai studentas gali naudotis viskuo, bet privalo išspręsti problemą, procentas tikrai sumažėtų. Deja, daugiausiai atsiskaitymų Lietuvoje yra testinių. Antroji priežastis yra per daug apkrauti bakalaurinių ir magistrinių darbų vadovai, kurie dėl savo krūvio ne visada gali susekti kiekvieną studentą, rašantį pas juos darbą.

- O kaip yra su pačiais studentais, ar jie pateisina nusirašinėjimą?

- Matome, kad kuo toliau, tuo mažiau pateisina nusirašinėjimą. Apskritai savo studijomis, rezultatais ir visu aukštuoju mokslu labiau yra patenkinti tie studentai, kurie nenusirašinėja ir mano, kad tai yra amoralu.

- Ar yra skirtumų tarp universitetų? Kuriuose universitetuose ar studijų kryptyse yra nusirašinėjama mažiausiai, daugiausiai?

- Prieš dvejus metus galėjome teigti, jog yra ryškus skirtumas tarp universitetų ir kolegijų, bet šiemet jis tikrai yra išnykęs ir kolegijos žengė milžinišką žingsnį mažinant akademinio nesąžiningumo problemą. O tarp skirtingų universitetų yra tikrai neryškūs skirtumai ir negalėtume išskirti, kad kažkuri viena aukštoji mokykla yra ypač sąžininga, o kita ne. Dėl studijų krypčių irgi labai panašiai, tik galbūt labiau išsiskiria biomedicinos studijos, tačiau skirtumas nėra ryškus.

- Ar keičiasi universitetų dėstytojų ir administracijos pozicijos dėl nusirašinėjimo?

- Taip, ir mes labai džiaugiamės tomis administracijomis, kurios koja kojon žengia su studentais, padeda, aktyviai keičia savo vidinius nuostatus ir statutus tam, kad būtų aiškesnės tvarkos, kas yra akademinis nesąžiningumas, kad būtų sukurtos tvarkos ir rekomendacijos dėstytojams, kaip elgtis pastebėjus nesąžiningumą, ką jie gali ir ko negali daryti. Praktikos, kaip elgtis, yra tikrai mažai, todėl patys dėstytojai dažnai to ir nežino.

- O kaip jiems reiktų elgtis, pastebėjus nusirašinėjantį studentą?

- Tai priklauso nuo universiteto, tačiau turėtų būti aprašyta ir sutarta dėl elementačių dalykų: ar studentas yra tuoj pat išvaromas iš egzamino, ar jam tai pasakoma tik po egzamino, į kokią komisiją jis yra atiduodamas, fakulteto ar bendrą, ar dėstytojas tai daro anonimiškai. Tai yra paprasti ir elementarūs dalykai, kurie kartais sutrukdo vien todėl, kad nėra aiškios tvarkos.

- Ar visos aukštosios mokyklos turi nusistačiusios tokias tvarkas?

- Ne, tokių yra mažuma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"