TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Paauglių priverstinis mokymas - per brangus

2014 09 30 6:00
Vincė Vaidevutė Margevičienė Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) išvadai, kad privalomas 16-18 metų vaikų ugdymas - ne tik nereikalingas, bet ir per brangus valstybei. Su tokia nuostata linkę sutikti ir pedagogai, tačiau privalomo mokymo iki 18 metų šalininkai nepasiduoda.

Grupė Seimo narių siekia, jog Konstitucijoje įtvirtina nuostata, kad mokslas privalomas iki 16 metų, būtų pakoreguota - užtikrintas privalomas mokymas iki 18 metų. Vakar Vyriausybė, išklausiusi ŠMM argumentų, kad 16-18 metų vaikus mokyti priverstinai nėra tikslo, nepritarė privalomo mokymo trukmės ilginimui. Vienas ŠMM motyvų, esą kitu atveju reikėtų ieškoti nemenkų papildomų valstybės lėšų, sukėlė parlamentarų nuostabą.

Mokykla saugo vaikus

Keisti Konstituciją, kad privalomas mokslas bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose būtų užtikrinamas iki 18 metų, dar Seimo pavasario sesijoje pasiūlė konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Parlamentarės teigimu, tai ne tik ugdomoji, bet ir prevencinė priemonė. „Mūsų vaikai fiziškai subręsta labai greitai, bet emocinė jų branda vėluoja“, - LŽ pabrėžė Seimo narė.

V. V. Margevičienės ŠMM argumentai, esą 16-18 metų vaikų mokymas valstybei per brangus, neįtikino. „Vidurinis mokymas labai pigus! Juk naujų mokyklų statyti nereikia, pedagogų rengti nereikia... Kas tuomet yra brangu?“ - klausė politikė.

Ji pažymėjo, kad siūlymą keisti Konstituciją ir pailginti privalomą mokslą iki 18 metų pasirašė visų Seimo frakcijų, išskyrus Liberalų sąjūdį, atstovai. Todėl Seime šiuo klausimu dar bus diskutuojama, nes neigiama Vyriausybės pozicija tėra rekomendacinio pobūdžio.

Idėją pailginti privalomo mokslo trukmę palaikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jos atstovai tvirtino, kad privalomas mokslas iki 18 metų būtų ne tik „terpė, kurioje jaunas žmogus galėtų save saugiai realizuoti, lavintis, išmoktų būti socialiai atsakingas“, bet ir naudingesnis siekiant dar labiau sumažinti nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų žmonių skaičių mūsų šalyje. Eurostato duomenimis, tokių asmenų 2013 metais Lietuvoje buvo 13,7 procento. „Manoma, kad pailginus privalomo mokymosi trukmę šiai grupei priklausančio jaunimo būtų mažiau, o ateityje jis būtų labiau motyvuotas ir aktyvesnis“, - pažymima socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės oficialiame rašte.

Nauda neproporcinga išlaidoms

Tačiau ŠMM įsitikinusi, kad keisti Konstituciją dėl privalomo mokslo iki 18 metų netikslinga. „Pagal oficialią statistiką Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, 16-24 metų jaunimo mokymosi ir įgyto išsilavinimo rodikliai yra geresni nei ES vidurkis. Be to, šie rodikliai pastaraisiais metais gerėja“, - aiškino ŠMM atstovai.

Nurodoma, jog praėjusiais mokslo metais šalies bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose besimokantys 16-18 metų jaunuoliai sudarė 96,5 proc. visų šios amžiaus grupės asmenų. 2012 metų duomenimis, net 97 proc. aštuoniolikmečių Lietuvos gyventojų mokėsi, tuo metu ES vidurkis siekė tik 79 procentus. Taip pat pažymima, kad beveik visose ES valstybėse mokslas yra privalomas iki 15-16 metų. Teigiama, jog privalomas mokslas iki 18 metų neužtikrintų ir aukštesnės nei pagrindinės ugdymo pakopos išsilavinimo. ŠMM atkreipia dėmesį, kad vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programos baigiamos, kai mokiniai jau būna daugiau kaip 18 metų, o dažnai - net ir 20-ies.

Negana to, pasak ŠMM atstovų, pailgintas privalomas mokymas pareikalautų nemažai papildomų lėšų. Ministerijos skaičiavimu, pernai 16-18 metų nesimokančių jaunuolių buvo apie 1400. Jų ugdymui esą papildomai reikėtų nuo 7 mln. iki 10 mln. litų per metus. „Atsižvelgiant į ribotus valstybės finansinius išteklius, skirti papildomų valstybės asignavimų šiam tikslui nėra galimybių, o įvertinant tai, kad ir esant dabartinei Konstitucijos nuostatai tik beveik 2 proc. 16 metų mokinių nutraukia mokymąsi, gaunama nauda skyrus papildomą finansavimą nebūtų proporcinga patiriamoms išlaidoms“, - pabrėžė ŠMM atstovai.

Skaičiavimas nustebino

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė įsitikinusi, jog privalomo mokymosi trukmė turėtų būti apibrėžiama ne Konstitucijoje, o Švietimo įstatyme. Ji pripažino, kad mokiniams „sveika“ ilgiau pasimokyti mokyklose, tačiau didelių pasikeitimų, jei Konstitucijoje privalomas mokslas bus numatytas ir aštuoniolikmečiams, politikė nemato. „Tikrai nemanau, kad valstybėje dėl to kas nors pasikeistų, nes ir šiandien yra mokinių, kurie mokosi iki 19 metų, o nebaigusiųjų mokyklas ar anksčiau pasitraukusiųjų iš mokyklos suolo nėra daug“, - LŽ tvirtino parlamentarė.

Tačiau ŠMM skaičiavimai, kad pailgintas privalomas mokslas pareikalautų didesnių valstybės lėšų, A. Pitrėnienę nustebino. „Neįsivaizduoju, kur susidaro tie dideli pinigai! Juk mokiniai liktų mokytis toje pačioje klasėje“, - sakė ji.

Žalinga prievarta

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentė, sostinės Viršuliškių mokyklos direktorė Ramutė Mečkauskienė pritarė ŠMM nuomonei. Ji mano, kad netikslinga versti visus vaikus mokytis iki 18 metų. „Jau ir dabar dažnai privalomą mokymą iki 16 metų imituojame“, - neslėpė ji.

Pedagogė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos penkiolikmečių žinios pagal tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA rezultatus yra menkos, palyginti su kitomis užsienio šalimis. „Esame integravę į ugdymo procesą labai daug mokinių, kurių žinios neatitinka mokymosi lygio. Galima teigti, jog dalies baigiančiųjų pradinę mokyklą žinios yra antros klasės mokinio lygio“, - pažymėjo R. Mečkauskienė.

Pasak LMVA vadovės, paaugliams visų pirma reikia sudaryti sąlygas įgyti specialybę ir amatą, o ne priverstinai laikyti juos ugdymo įstaigoje. „Mokymosi visą gyvenimą koncepcija suteikia galimybę jiems visada sugrįžti į mokyklas ir tęsti mokslus. Manau, kad privalomas mokslas iki 18 metų būtų net žalingas. Į balą būtų metami valstybės pinigai”, - įsitikinusi pedagogė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"