TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Padaryti klaidą gali būti naudinga

2015 08 29 6:00
Nesėkmė gali tapti teigiama patirtimi, jei smegenys turi galimybę mokytis iš savo klaidų. huffingtonpost.com nuotrauka

Daugelis politikos lyderių, mokslininkų, pedagogų ir tėvų tiki, kad nesėkmė yra geriausia mokytoja. Mokslininkai nustatė, jog suklysti gali būti naudinga, jei smegenims suteikta galimybė mokytis iš savo klaidų.

Kaip rašo „Science Daily“, mokslininkai jau seniai suprato, kad žmogaus smegenys mokosi dviem būdais. Vienas jų – siekis išvengti baudžiančios, neigiamos patirties treniruojant smegenis nekartoti klaidų. Kitas mokymosi būdas grindžiamas atlygiu – teigiama, stiprinančia patirtimi, kai smegenys jaučiasi apdovanotos už pasiektą tinkamą atsakymą. Per naujausią tarptautinės mokslininkų grupės tyrimą buvo nustatyta, kad nesėkmė gali tapti teigiama patirtimi, jei smegenys turi galimybę mokytis iš savo klaidų.

„Mes atskleidėme, jog tam tikromis aplinkybėmis, kai gauname pakankamai informacijos kontekstualizuoti pasirinkimą, mūsų smegenys siekia sustiprinančio mechanizmo, o ne stengiasi išsisukti„, – sakė Pietų Kalifornijos universiteto Dornsife'ų koledžo ekonomikos ir psichologijos profesorius Giorgio Coricelli.

Per tyrimą 28 asmenys, kiekvienas maždaug 26 metų, turėjo atsakyti į tam tikrus klausimus. Teisingi atsakymai padėjo dalyviams užsidirbti, o pasirinkusieji neteisingus – prarado pinigus.

Per pirmą bandymą skatinta tiriamųjų smegenis reaguoti į vis neteisingą atsakymą vengiant neigiamos patirties. Per antrą siekta sukelti atlygiu grįstą reakciją, per trečią – nustatyti, ar žmonės pasimokė iš savo klaidų (leista peržiūrėti jas ir suprasti, kas buvo negerai).

Kaip parodė trečio bandymo rezultatai, tyrimo dalyviai reagavo teigiamai – suaktyvėjo jų smegenų sritys, kai kurių mokslininkų vadinamos atlygio grandine. Ši patirtis imitavo atlygiu grindžiamo smegenų mokymosi atsaką – skirtingai nuo neigiamos patirties vengimo atsako, apimančio įvairias smegenų sritis, kartu sudarančias vadinamosios salos (insulos) priekinę dalį.

Pasak prof. G. Coricelli, šis procesas panašus į tai, ką galvos smegenys patiria, kai jaučia apgailestavimą. „Apgailestaudami, pavyzdžiui, kad padarėte ką nors bloga, galite pakeisti savo elgesį ateityje“, – tvirtino jis.

Prof. G. Coricelli atliko tyrimą kartu su Londono universiteto koledžo, Prancūzijos robotikos ir pažangių sistemų instituto, Prancūzijos sveikatos ir medicinos mokslinių tyrimų instituto, Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro mokslininkais. Jo rezultatai paskelbti rugpjūčio 25 dienos žurnale „Nature Communications“.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"