TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Padeda augti talentingai jaunųjų mokslininkų kartai

REKLAMA  •  2015 06 26 6:00
Jano Karolio nuotrauka

Lietuvoje ir pasaulyje pastaruoju metu daug dėmesio skiriama STEM – sisteminiam ir kūrybiškam gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos gebėjimų ugdymui mokyklose. Europoje jau dabar jaučiamas šių specialybių tyrėjų trūkumas, o remiantis Europos Komisijos duomenimis, STEM specialistams iki 2025 metų numatoma 7 mln. laisvų darbo vietų.

Todėl vienas aktualiausių švietimo ir mokslo sistemos uždavinių – suaktyvinti mokslo žinių sklaidą ir populiarinimą tarp jaunimo bei ženkliai padidinti šių krypčių tyrėjo karjerą pasirenkančiųjų skaičių. Efektyviausias būdas tai pasiekti – kuo anksčiau sudaryti sąlygas mokiniams patiems eksperimentuoti ir pažinti pasaulį, pirmuosius mokslinius tyrimus atlikti dar mokykloje, o tam juos reikia supažindinti su mokslinio tyrimo pagrindais ir šiuolaikine moksline įranga.

Nuo 2009 metų Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) įgyvendinamas projektas „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“ tapo reikšmingu įrankiu didinant mokinių įtraukimą į mokslinius tyrimus ir gerinant jų parengtų tiriamųjų darbų kokybę. Iki projekto pradžios šalyje trūko mokiniams tinkamų mokslinių tyrimų metodikų, sąsajų grandinėje mokinys–mokytojas–mokslininkas, atviros prieigos prie mokslinės įrangos. Įgyvendinant šį projektą sukurta veiksminga gamtamokslinio ir technologinio švietimo bei lavinimo sistema pasiekė daugumą šalies mokyklų, padėjo formuoti mokslinę pasaulėžiūrą, populiarinti STEM krypties mokslus, atskleisti ir ugdyti talentus. Taip pat padėjo mokytojams įgyti kvalifikacijos, reikalingos vadovauti mokinių mokslinei tiriamajai veiklai.

Projekto „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimas ir ugdymo sistemos sukūrimas – II etapas“, vykdyto nuo 2012 m., svarbiausias prioritetas – kvalifikuota pagalba jauniesiems tyrėjams planuojant ir atliekant mokslinius tyrimus. Tam įrengtos dvi mobilios laboratorijos, keliavusios po mokyklas, ir stacionari Jaunojo tyrėjo atviros prieigos laboratorija Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre Vilniuje. Įvairiose projekto veiklose dalyvavo daugiau nei 50 tūkst. mokinių. Su jais dirbo daugiau kaip 120 šalies universitetų ir mokslo centrų mokslininkų.

Viena dinamiškiausių projekto veiklų – Tyrėjo diena. Mobilioji demonstracinė laboratorija aplankė net 250 Lietuvos mokyklų. Tyrėjo dienos metu mokiniai buvo kviečiami į (mikro)biologijos, (bio)chemijos, (bio)fizikos, technologijos, žemės ūkio, ekologijos ir astronomijos mokslų paskaitas. Galėjo susipažinti ir išbandyti moksliniams tyrimams naudojamą įrangą: daugiamatę judesių registravimo sistemą ir greitaveikę kamerą, fiksuojančią vaizdus iki 650 tūkst. kadrų per sekundę. Moderniame kilnojamame planetariume mokiniai klausėsi interaktyvių paskaitų apie gyvybės paieškas Visatoje, žvaigždžių bei galaktikų evoliuciją ir kitus Visatos reiškinius.

„Tyrėjo diena, visų pirma, labai naudinga todėl, kad vaikams apie mokslą pasakoja ne mokytojas, o mokslininkas, kuris dirba su laboratorine įranga, „gyvai“ parodo, kaip tai veikia, paaiškina, kur galima ją pritaikyti, pasakoja apie mokslinį darbą, kaip apie kasdienę veiklą. Tai visai kita patirtis nei per eilinę pamoką. Tai būdas su mokslu susipažinti kitaip, „išlipant“ iš kasdienės rutinos. Ir turiu pasakyti, kad šios paskaitos patinka ne tik mokiniams, bet ir mokytojams“, – įspūdžiais apie Tyrėjo dieną dalijosi Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokytoja Birutė Radzevičienė.

Tyrėjo dienoje dalyvavę mokiniai buvo kviečiami kelti mokslinius klausimus ir dalyvauti idėjų turnyre. Išradingiausi ir darbščiausi apdovanoti prizais, o geriausios idėjos autorei Evelinai Šiaučiūnaitei atiteko pagrindinis prizas – diena „BIOK“ laboratorijoje, kurioje ji konsultavosi su mokslininkais ir atliko tyrimus.

Projekto metu 80 Lietuvos mokyklų aplankė ir unikali mobili mokslinė laboratorija „MoMoLab“. 2–3 dienų trukmės edukacinės programos metu mobilioje laboratorijoje 7–11 klasių mokiniai kartu su mokslininkais įgyvendino savo mokslines idėjas, atliko tiriamuosius darbus, klausėsi paskaitų apie mokslo naujoves, stebėjo ir patys atliko mokslinius eksperimentus.

Kiekvieno vizito programa parengiama pagal mokinių pasirinktas juos dominančias temas. Naudodamiesi moksline įranga mokiniai tyrė oro ir vandens taršą, geologinius radinius, magnetinio lauko įtaką įvairiems objektams, stebėjo ir analizavo šikšnosparnių, varlių, vorų populiacijas bei elgseną, konstravo ir programavo robotus, analizavo vėžinių ląstelių ypatumus, kraujo spaudimo, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų skirtingus parametrus, įvairių mikroorganizmų poveikį žmogui ir t. t. Laboratorijoje esanti universali mokslinių duomenų surinkimo sistema ir platus jutiklių rinkinys leido atlikti įvairių objektų vaizdų analizę, matuoti jų parametrus. Mokiniai galėjo išbandyti teleskopus, dangaus fotografavimo, lazerinę įrangą. Iš viso tiriamuosius darbus „MoMoLab“ atliko daugiau nei 1 300 mokinių.

300 šalies mokinių dalyvavo mokymuose stacionarioje Jaunojo tyrėjo atviros prieigos laboratorijoje. Mokymų programą sudarė du trijų dienų trukmės vizitai. Jų metu jaunieji tyrėjai įgijo teorinių ir praktinių biochemijos, chemijos, mikrobiologijos, biofizikos ir nanotechnologijų mokslų žinių bei darbo laboratorijoje įgūdžių, mokėsi planuoti tiriamąjį darbą, dirbti savarankiškai, ieškoti tyrimams reikiamos informacijos. Per pirmąjį vizitą susipažinę su Jaunojo tyrėjo laboratorijoje esančia įranga ir mokslinio darbo ypatumais, antrojo apsilankymo metu mokiniai jau darė savo pasirinktus tiriamuosius darbus.

Jaunieji tyrėjai tyrė oro, vandens ir dirvožemio taršą, daržovių ir vaisių biocheminę sudėtį, medžių gebėjimą surinkti orą teršiančias medžiagas iš aplinkos, vabzdžių feromonus, įvairių medžiagų poveikį organizmui, nustatė, kokių mikroorganizmų galima rasti ant pinigų, neplautų rankų, piene, aiškinosi, kokias ligas jie sukelia ir bandė parinkti tinkamus antibiotikus, atliko DNR tyrimus, kūrė ir analizavo erdvinius baltymų modelius, mokėsi konstruoti ir programuoti robotus.

Tyrimams jie naudojo optinius, elektroninį, atominės jėgos, tunelinį ir fluorescencinį mikroskopus, ultravioletinės bei regimosios srities ir Fourier infraraudonųjų spindulių spektrometrus, dujų chromatografą, bioanalizatorių, termociklerį, elekroforezės aparatus, Nanodrop ir daug kitos modernios mokslinių tyrimų įrangos.

Jaunojo tyrėjo laboratorijoje lankėsi ir ne vienus metus mokslinius tyrimus atliekantys mokiniai, ir tie, kuriems tai buvo pirmoji tiriamojo darbo patirtis. Šešios dienos, praleistos mokymuose, ne tik įtraukė į mokslinių tyrimų pasaulį, bet ir padėjo ugdytis bendravimo įgūdžius – jaunieji tyrėjai čia susirado naujų draugų ir bendraminčių.

Projekte sąlygos tobulinti mokslinio darbo įgūdžius sudarytos ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Lietuvoje nei mokytojus rengiančiuose universitetuose, nei kvalifikacijos kėlimo kursuose neskiriama pakankamai dėmesio gebėjimams, reikalingiems mokinių jaunųjų tyrėjų ugdymui, todėl vienas projekto uždavinių – padėti mokytojams įgyti tokios patirties. Jaunųjų tyrėjų vadovų mokymuose dalyvavo 90 mokytojų (pirmajame projekto etape – 60). Jie išklausė 30 val. teorinių žinių kursą, 60 val. dirbo mokslinių tyrimų laboratorijose. Savo tyrimus mokytojai atliko Jaunojo tyrėjo, VU Biochemijos instituto, Fizinių ir technologijos mokslų centro, Gamtos tyrimų centro laboratorijose, juos konsultavo patyrę žinomi Lietuvos mokslininkai. Mokymų dalyviai įgytas teorines ir praktines žinias bei sukauptą gerąją patirtį galės skleisti mokyklose ir sėkmingai vadovauti jauniesiems tyrėjams.

Projekto metu buvo išplėtota jaunųjų tyrėjų ir jų vadovų informavimo ir konsultavimo sistema. Konsultavimo centre mokiniai galėjo gauti profesionalią mokslininkų pagalbą. Portale www.jaunasis-tyrejas.lt paskelbta daug metodinės medžiagos ir rekomendacijų, kaip pasirinkti aktualią mokslinio darbo temą, planuoti mokslinį tyrimą, ugdytis kūrybiškumą, pateikta mokslininkų parengtų originalių straipsnių, mokslo naujienų ir renginių apžvalgų, interviu su jaunaisiais tyrėjais ir garsiausiais šalies mokslininkais. Į Jaunojo tyrėjo klubą įsitraukė apie 1700 mokinių ir daugiau nei 200 mokytojų. Aktyviausiems 160 klubo narių organizuotos keturios pažintinės edukacinės kelionės į Varšuvos Koperniko mokslo centrą.

Dar viena reikšminga projekto veiklos kryptis – jauniesiems tyrėjams skirti renginiai. Šį pavasarį surengtos Jaunųjų tyrėjų dirbtuvės, kuriose dalyviai mokėsi generuoti mokslinio tyrimo idėjas, pasirinkti jų įgyvendinimo priemones ir metodus. Tris dienas jaunųjų tyrėjų komandas konsultavo mokslininkai. Dalyviai sužinojo, kur ieškoti darbo idėjų, kaip formuluoti tiriamojo darbo hipotezę, tikslą, uždavinius, kaip planuoti ir atlikti eksperimentus ir stebėjimus, analizuoti duomenis ir formuluoti išvadas. Kasmet organizuojamos Idėjų mugės padeda greitai ir patikimai pasitikrinti savo darbo idėjos perspektyvumą ir sukonkretinti jos įgyvendinimo kelius. Tai tramplinas į Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursą (ESJMK) – didžioji dalis mugėse patikrintų idėjų išauga į aukšto lygio tiriamuosius darbus, pristatomus nacionaliniame etape ir Europoje.

Lietuva ESJMK dalyvauja nuo 1997 m., tačiau kol nebuvo šio jauniesiems tyrėjams skirto projekto, galėjome džiaugtis tik retais apdovanojimais. Šiandien Lietuvos mokiniai ESJMK jau yra pelnę 14 apdovanojimų. Jų turime daugiau nei Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Belgija, Graikija. Tiek pat apdovanojimų yra iškovojusios Olandija, Slovakija, Turkija, Izraelis. Ypač gerų rezultatų lietuviai pasiekė pastaraisiais metais: 2014 m. Varšuvoje vykusiame konkurse Matas Navickas pelnė trečiąją vietą, Violetai Kalašinskaitei ir Monikai Orlovaitei skirtas specialusis Europos patentų biuro prizas. 2013 m. specialusis prizas skirtas Edvinui Misiukevičiui, o 2011 m. Helsinkyje vykusiame konkurse Povilas Kavaliauskas už darbą apie musių pernešamas ligas tapo absoliučiai geriausiu ES jaunuoju mokslininku. Visi ESJMK prizininkai – Jaunojo tyrėjo klubo nariai. Projekte įgytos žinios ir patirtis padėjo Lietuvos mokiniams ne tik sėkmingai konkuruoti su kitų šalių jaunaisiais tyrėjais, bet ir formuluoti aktualias Europai ir pasauliui mokslinių tyrimų idėjas.

„Dalyvaudama Jaunojo tyrėjo renginiuose pamėgau mokslinį darbą, įgijau daug patirties, žinių ir įgūdžių. Mokslas įdomus tuo, kad visada reikia ko nors ieškoti, tobulėti, šis projektas neabejotinai mane pakeitė“, – sakė šių metų ESJMK nacionalinio etapo laureatė Palangos senosios gimnazijos abiturientė Gabrielė Bumbulytė, trejus metus ieškojusi efektyvių būdų, kaip apsaugoti grūdų derlių nuo aruodinių straubliukų.

Projekto pasiekimai ne kartą įvertinti Europos socialinio fondo agentūros: 2013 m. renginyje „Europos socialinio fondo agentūros ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos glaudesnio bendradarbiavimo skatinimas, pasiruošimas 2014–2020 m. periodui“ išrinktas geriausiai pristatytu projektu, 2014 m. projektas tapo Europos socialinio fondo projektų dalyvių sėkmės istorijų konkurso „ŽINGSNIAI 2014“ nugalėtoju.

Mobilioji laboratorija „MoMoLab“, pristatyta Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje parodoje „Mokykla 2013“, sulaukė didelio susidomėjimo, joje apsilankė ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Antrajam etapui baigiantis galima pasidžiaugti, kad pasitelkus struktūrinių fondų finansavimą pavyko sukurti efektyvią mokinių ir mokytojų konsultavimo, mokymo ir pagalbos jiems sistemą. Projekto veiklos davė daug puikių rezultatų: jo dalyviai įgijo bendrojo ugdymo programas toli lenkiančių žinių, keliskart išaugo įdomių ir prasmingų mokinių tiriamųjų darbų skaičius, Lietuva gali didžiuotis įspūdingais savo mokinių pasiekimais tarptautiniuose konkursuose. Projekto atvertos galimybės gausiam būriui talentingo jaunimo padėjo apsispręsti renkantis tyrėjo profesiją – mūsų jaunieji tyrėjai studijuoja, o kai kurie jau dirba, geriausiuose Lietuvos ir Europos universitetuose bei mokslo centruose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"