TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija – pavojus sveikatai?

2013 05 07 9:45
AFP/Scanpix nuotrauka

Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis daugelio miestų aplinkos ore buvo padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija, o kai kuriuose miestuose ji viršijo 50 µg/m³ paros ribinę vertę.

Kaip ir kasmet pavasarį, nutirpus sniegui ir įsivyravus sausiems orams, net ir pučiant stipriam vėjui, kuris išsklaido kitus (dujinius) teršalus, dažnai padidėja kietųjų dalelių koncentracija dėl taršos, patenkančios į orą nuo nenuvalytų gatvių ir jų aplinkos bei iš statybviečių, kai komunalinės tarnybos nesuspėja operatyviai pašalinti per žiemą susikaupusių nešvarumų. Oro užterštumo padidėjimui įtakos galėjo turėti ir transporto sukelta tarša.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, palyginti su 2011 m., 2012 m. oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daugelyje miestų sumažėjo, tik Šiauliuose ir Panevėžyje padidėjo. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. 2012 m. nė vienoje oro kokybės tyrimų stotyje šis kriterijus nebuvo viršytas: Vilniaus stotyse paros ribinės vertės viršijimų užfiksuota nuo 9 dienų miesto foninėje stotyje iki 31 dienos transporto įtaką atspindinčioje stotyje, Kauno aglomeracijoje – nuo 3 iki 30 dienų, kituose šalies miestuose – nuo 10 iki 35 dienų. Vidutinė metinė KD10 koncentracija šalies miestuose svyravo nuo 16 iki 32 µg/m³ ir niekur neviršijo metinės ribinės vertės (40 µg/m³).

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių. Šios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi jų dydžiai ir išmetimo šaltiniai.

Kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus. Priklausomai nuo koncentracijos, jos gali sukelti įvairius kvėpavimo takų sudirginimo reiškinius (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), priežastimi. Jos gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą (sukelti širdies priepuolį) Kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui.

Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.

Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.

Vienas didžiausių taršos šaltinių Lietuvos miestuose yra kelių transportas. Jo poveikį aplinkai, o tuo pačiu ir sveikatai, galima sumažinti laikantis kelių taisyklių.

• Venkite naudoti automobilius trumpoms kelionėms – važiuokite su bendrakeleiviais arba eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu. Valdžios institucijos turi gerinti viešojo transporto infrastruktūrą.

• Rūpinkitės savo transporto priemone – patikrinkite padangų slėgį, stabdžius, degalų sąnaudas – reguliari priežiūra užtikrina optimalų jūsų automobilio veikimą ir taupo kurą.

• Vairuokite ramiai – staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos. Atsižvelgdami į eismo sąlygas, naudokite kiek įmanoma aukštesnę pavarą.

• Važiuojant pastoviu greičiu teršalų emisijos bus mažiausios.

• Išjunkite variklį, kai automobilis nejuda – jei įstrigote eismo spūstyje ar sustojote ilgiau nei minutei.

• Oro kondicionieriai ir elektros prietaisai padidina degalų sąnaudas – naudokite juos tik tada, kai tikrai būtina.

• Nevažiuokite automobiliu vienas – važiuokite apsipirkti su draugais arba kaimynais, pasiūlykite pavežti kolegas arba raskite žmonių, galinčių Jus pavežti.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"