TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pagaliau paukščiai parlakdino pavasarį

2011 03 12 0:00
Pirmiesiems vieversiams dar šalta, todėl jų giesmė skambės šiek tiek vėliau.
Vytauto Jusio nuotrauka

Nors žiema dar spyriojasi, pavasaris nugalės - jis jaunas, veržlus, galingas. Be to, jau atėjo laikas, nes saulė kasdien vis kaitresnė, o šalčiai mūsų krašte baigia paskutinius savo jėgų likučius. Tai rodo ir pavasario pranašai - sparnuočiai.

"Žiema su pavasariu kaunasi", - taip sakydavo amžinatilsį mano močiutė, žvelgdama į šlapias snaiges, drimbančias iš dangaus kovo mėnesį. Anksčiau kaimo žmonės buvo mažiau nutolę nuo gamtos negu dabar ir tikėjo, kad joje viskas yra panašiai kaip žmogaus gyvenime - per kovas, sunkumus. Be mūšio nepasiduoda žiema, panašūs pereinamieji virsmai lydi ir kitus metų laikus: pavasarį, vasarą, rudenį.

Be abejo, pavasaris nugalės ir dabar. "Kovo pirmąją pamaryje pastebėjau pirmųjų dirvinių vieversių, o dabar jau ištisi jų būriai traukia. Vakar pasirodė pempės, parskrenda pilkosios žąsys, gervės, kovai, padaugėjo suopių. Po poros savaičių lauksime ir baltųjų gandrų", - vardija pavasariškas naujienas Ventės ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Jusys.

Fenologinius paukščių stebėjimus jų mėgėjai skelbia Ornitologų draugijos tinklalapyje www.birdlife.lt. Ypač įdomu skaityti šiuos stebėjimus dabar, kai daugelis esame išsiilgę pavasario.

Lietuvių unikalumas

Ketvirtadienį buvo Keturiasdešimties paukščių diena. Kai kuriais šiltesniais metais šią dieną iš žiemaviečių būdavo grįžę 40 rūšių paukščių. Šiemet, pasak V.Jusio, kol kas parskrido tik maždaug 16 rūšių sparnuočių.

Be paukščių savo gyvenimo neįsivaizduojantis gamtininkas primena, kad iš visų pasaulio tautų tik lietuviai keletą mėnesių pavadino sparnuočių vardais: kovas, balandis, gegužė. "Tai rodo, kaip lietuviai nuo seno myli paukščius", - džiaugiasi Vytautas.

Mūsų tautos pagarbą paukščiams rodo ir jiems skirtos dienos: vasario 24-oji - Vieversio diena, kovo 4-oji - Kovarnio diena, kovo 10-oji - 40 paukščių diena, kovo 19-oji - Pempės diena, kovo 25-oji - Gandro šventė. Jį Lietuva yra paskelbusi savo nacionaliniu paukščiu.

Jau netrukus V.Jusys su kolegomis Ventėje pakels didžiuosius paukščių gaudymo tinklus ir pradės žieduoti tirštai į gimtinę plūstančius sparnuočius. Nedidelį voratinklinį tinklą ant pamario krūmų V.Jusys buvo įtaisęs ir žiemą, džiaugiasi juo pagavęs ir sužiedavęs apie 200 paukščių. "Pagavau vieną čimčiaką su norvegišku žiedeliu, kitą - su švedišku, o trečiasis buvo žieduotas mūsų kolegų Juodkrantėje", - pasakoja ornitologas.

Apsnigo pempei kuodą

Žuvinte pirmąjį nedrąsų vieversio čirškavimą žmonės išgirdo kovo 9-ąją. Tą pačią dieną Žuvinto biosferos rezervato gamtininkai pastebėjo ir pempių. "Pirmajai šiemet stebėtai pempei nelabai sekėsi: per naktį sušalusių balučių ledas rytais braškėdavo, o kartkartėmis iš dangaus byrantis sniegas apsnigdavo pempei kuodą", - sako rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Pora dienų anksčiau šlapiame Buktos miške prie ežero jau skardėjo gervių trimitai. Naktimis šiems paukščiams šalta, stinga maisto, jie turi glaustis pabaliuose ar lesinėti medžiotojų žiemą papiltose išvalų krūvose. Rudenį išskrendančios gervės baidosi pirmųjų šalnų, o štai pavasarį anksti parskridusios sugeba iškęsti nemenką šaltį.

Pasak A.Pranaičio, visi paukščiai šiemet, palyginti su daugiamečiu vidurkiu, pasirodė keliomis ar keliolika dienų vėliau. Tik pilkosios žąsys buvo parlėkusios per viduržiemio polaidžius, tačiau grįžę šalčiai privertė šiuos paukščius pasitraukti iš perimviečių. Dabar pavienės žąsys nedideliais būreliais vėl suka ratus virš Žuvinto.

Šiek tiek kitaip kalba V.Jusys. "Paukščiai šiemet parlekia pačiu laiku - kaip ir būdavo po senovinių žiemų. Tik pastaraisiais metais buvome įpratę sulaukti jų anksčiau", - aiškina V.Jusys.

Ne tik grįžtantys paukščiai "parneša" lėtai ateinantį pavasarį. Aukštapelkėse, į kurias žmonės nekelia kojos, o briedžiai ar vilkai jaučiasi niekieno netrikdomi, pro pernykštę žolę ir kiminus savo kuklius žiedynus išleido kupstiniai švyliai. Jų žiedynai neišvaizdūs, pūkuoti, kad apsisaugotų nuo šalčių, bet tai - pirmieji pavasario žiedai. Po dienos kitos pavasario ženklų padaugės.

Bunda ir Žemaitija

Viešvilės rezervato direktorius Algis Butleris pasakoja, kad šio mėnesio pradžioje prie Karšuvos girios apsupto Viešvilės upelio dar tvyrojo gili žiema, tik trumpai sušvilpčiojęs bukutis suteikė pavasariškos nuotaikos.

Tačiau po kelių dienų, orams palengva švelnėjant, pamažu atkuto smulkieji girios giesmininkai. "Eglynus vis dažniau pagyvina lipučių giesmės, skambiai gieda didžiosios zylės, treliuoja ir mėlynosios bei paprastosios zylės, aidi trankus juodosios meletos būgnijimas. O kovo aštuntosios vakarą Artosios pelkėje išgirdome pirmuosius sugrįžusių gervių šūksnius", - vardija A.Butleris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"