TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pajūrio kurortui - smėlio injekcija

2007 05 17 0:00
"Tvano neverta bijoti ne tik mūsų vaikams, bet ir anūkams", - ramina gamtosaugininkas L.Budrys.

Dėl visuotinio klimato atšilimo tvinstanti Baltijos jūra vis smarkiau atakuoja Lietuvos krantus

Netrukus jūroje prie Palangos kranto bus pradėta pilti smėlį, išsiurbtą gilinant Klaipėdos uosto įplaukos kanalą. Šitaip gamtos sergėtojai tikisi apsaugoti bangų ardomus garsiuosius Palangos paplūdimius.

Geologijos ir geografijos instituto Jūrų tyrimų skyriaus duomenimis, dėl klimato kaitos tvinstantys pasaulio vandenys vis labiau ardo krantus. Ne išimtis ir Baltijos jūra - pastaraisiais metais ji tris kartus sparčiau negu anksčiau atakuoja savo krantus.

Labiausiai tai pastebima rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai jūrą įsiūbuoja stiprūs vėjai. Vasarą, per poilsiautojų antplūdį, jūra dažniausiai rami, atslūgęs vanduo atidengia nemažus smėlėto kranto plotus. Tačiau ši ramybė - neilgam.

Nelaimes pradėjo tanklaivis

Šių laikų Lietuvos pajūrio nelaimės prasidėjo 1981 metais. Tada, siaučiant audrai, per Didžiosios Britanijos tanklaivio "Globe Asimi" katastrofą prie Klaipėdos į jūrą išsiliejo net 16 tūkst. tonų mazuto. Tai ligi šiol didžiausia prie Lietuvos krantų tanklaivio avarija.

Gintariniai mūsų krantai buvo tiesiog nusiaubti - teko iškuopti ir išgabenti tūkstančius tonų mazutu užteršto smėlio. Kai kurie krantotyros specialistai sako, jog toji nelaimė pakirto mūsų paplūdimius ir jie kaip reikiant nebeatsigavo.

O paskui pradėjo vis dažniau lankytis vėtros ir uraganai. Ypač galingas buvo 1999 metų rudenį praūžęs uraganas "Anatolijus" - jo pakeltos didžiulės bangos nuplovė ir nugramzdino į jūros gelmes nemažą mūsų pajūrio kranto dalį. O to kranto turime tik 96,4 kilometro...

Štai kodėl 2002 metais buvo parengta ir aplinkos ministro Arūno Kundroto patvirtinta speciali Pajūrio juostos tvarkymo programa. Šiame dokumente detaliai išdėstyti darbai, kuriuos reikia atlikti pajūryje.

Ar juos jau pavyko atlikti? Ar netrukus prasidėsiantis smėlio pumpavimas prie Palangos nenubaidys poilsiautojų? Apie tai kalbamės su Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriumi, minėtos programos vykdymą kontroliuojančio Priežiūros komiteto vadovu Laimučiu Budriu.

Krantams atkurti - milijonai litų

"Dalies Pajūrio juostos programoje nurodytų darbų teko atsisakyti, o kai kuriuos programos punktus koreguoti - juk gamta neretai pateikia staigmenų. Antai Melnragės paplūdimys buvo papildytas 40 tūkst. kubinių metrų smėlio, kuris buvo iškastas gilinant Klaipėdos uostą, o šių metų pradžioje audra dalį šio smėlio išplovė. Tačiau jei ne toji smėlio apsauga, nuostolių būtų buvę kur kas daugiau", - sakė L.Budrys.

Priėmus šį ir kitus teisės aktus pavyko gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei mūsų valstybės biudžeto pajūrio krantams saugoti. Klaipėdos apskrities viršininko administracija parengė projektą. Šiemet jam įgyvendinti skirta 4,6 mln. litų, didžioji dalis - ES parama.

- Vienų mokslininkų nuomone, mūsų krantams apsaugoti kasmet reikia keliasdešimties, kitų - keliolikos milijonų litų.

- Kol kas užtenka ir keleto milijonų, juk dar neseniai tam per metus buvo skiriama tik kelios dešimtys tūkstančių litų. Už tokią sumą buvo galima atlikti tik mažą dalį būtiniausių darbų.

Kitose jūrinėse šalyse lėšų krantams saugoti ir tvarkyti skiriama gerokai daugiau. Antai Olandija 200 km smėlėtų jūros krantų priežiūrai kasmet išleidžia 43 mln. eurų, Lenkija - 30 mln. zlotų.

Smėlis - iš uosto įplaukos kanalo

- Kokie krantotvarkos darbai numatyti šiemet ir ar jie neišgąsdins poilsiautojų? Ar vanduo nebus sudrumstas, užterštas?

- Kaip ir anksčiau, Klaipėdos uosto įplaukos kanalo smėliu bus "maitinama" priekrantė, tačiau jau ne Melnragėje, o prie Palangos. Poilsiautojams tai netrukdys, nes įrenginiai dirbs jūroje maždaug 600 metrų atstumu nuo kranto, jūros gylis čia - apie 4 metrai. Prieš išpilant smėlį bus tikrinama, ar jis neužterštas. Smėlis bus išpumpuojamas prie pat dugno, todėl vanduo labai nesusidrums.

Apskaičiuota, jog iš Klaipėdos uosto kanalo galima iškasti apie 100 tūkst. kubinių metrų smėlio - tiek, kiek reikia didžiausioms Palangos paplūdimių žaizdoms bent iš pradžių apgydyti.

Be to, nuolatos atliekami kiti neatidėliotini darbai - kopos apželdinamos, sutvirtinamos žabtvorėmis. Ir toliau pirmenybė bus teikiama vadinamosioms švelniosioms krantotvarkos priemonėms: kranto "maitinimui" smėliu, apsauginio kopagūbrio šlaitų iš jūros pusės sutvirtinimui bei apželdinimui ir pan.

Jei iškils reali grėsmė pajūryje gyvenantiems ar poilsiaujantiems žmonėms, šio krašto gamtai, prie kopų gali tekti statyti apsaugines užtvaras ir kitokius hidrotechninius įrenginius.

- Bet prie Palangos tilto užpernai suręstą akmenų buną kai kurie specialistai kritikuoja - esą dėl to paplūdimį bangos ardo dar smarkiau.

- Vis dėlto ši buna nemažai smėlio sulaiko. Daug didesnė klaida buvo prieš dešimtį metų išardyti senąjį, dar grafo Tiškevičiaus laikais prie Palangos tilto pastatytą akmenų pylimą.

Pritarė užsienio specialistai

- O ar smėlis bus, kaip planuota, iš Kuršių nerijos pakrantės perkeliamas prie Palangos? Dalis visuomenės vis dar būgštauja, kad gelbstint Palangos kurortą bus sunaikinti Kuršių nerijos paplūdimiai.

- Kai kurie žmonės buvo paprasčiausiai suklaidinti. Jie manė, kad smėlis bus kasamas Kuršių nerijos krantuose ar net paplūdimiuose ir vežamas į Palangą. Niekas net neplanavo to daryti. Tik buvo pasiūlyta kasti smėlį jūros dugne ties Kuršių nerija, kur smėlio sankaupos yra didžiausios, ir plukdyti prie Palangos priekrantės. Tai neturėtų atsiliepti Kuršių nerijai, nes darbai vyktų toli nuo jos krantų - už 6 kilometrų, o jūros gylis ten maždaug 20 metrų.

Neseniai buvome sukvietę pasitarti patyrusius užsienio šalių krantotvarkos specialistus. Pamatę mūsų krantų būklę ir apsvarstę mūsų planus jie patvirtino, kad smėlio kasimas jūroje ties Kuršių nerija šiam pusiasaliui nepakenks. Olandijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse priekrantės šitaip atnaujinamos jau seniai ir tai pripažinta efektyviausia krantų apsauga. Olandijoje šitaip net atkariaujami iš jūros nauji sausumos plotai.

Galutinį atsakymą, iš kurių jūros dugno vietų optimaliausia imti smėlį nuniokotiems paplūdimiams atkurti, iki birželio vidurio turi pateikti ministro pirmininko Gedimino Kirkilo potvarkiu iš krantotvarkos specialistų sudaryta darbo grupė.

- Kurios mūsų pajūrio vietos labiausiai apardytos bangų?

- Olandų kepurės skardis prie Klaipėdos rajono Karklės kaimo, ruožai ties Birutės kalnu, Dariaus ir Girėno gatve ir prie Rąžės upelio Palangoje. Po pastarosios žiemos gerokai nukentėjo ir Kuršių nerijos krantai, todėl jiems tvarkyti Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo fondo papildomai skyrė 300 tūkst. litų. Specialistų skaičiavimu, iš viso Lietuvos pajūrio krantams sutvirtinti reikia apie 1-1,5 mln. kubinių metrų smėlio.

Nei pajūrio gyventojams, nei į pajūrio kurortus atvykstantiems poilsiautojams neverta būgštauti - jūros vandens lygis ir krantų būklė yra nuolat stebimi, o kaip vykdomi jų apsaugos ir tvarkymo projektai, kontroliuoja ne tik Aplinkos ministerija, bet ir specialios mokslininkų bei krantotvarkininkų komisijos.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"