TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pajūrio kurortuose stebina gamtos išdaigos

2013 06 04 6:00
Negyvomis žuvimis nusėta ir Kuršių marių pakrantė ties Preila. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Į pajūrio kurortus atvykstantys žmonės šiuo metu turi unikalią galimybę stebėti net kelis gamtos diktuojamus reiškinius. Ne visi jie poilsiautojams kelia teigiamų emocijų. 

Kone didžiausių diskusijų ir nemalonių pojūčių šaltinis - Kuršių marių pakrantėse masiškai pūvančios žuvys. Jos skleidžia nepakeliamą smarvę net Neringos perlu vadinamoje Nidoje.

Ne vieną poilsiautoją aiktelėti priverčia ir kietasparniai vabalai grambuoliai - jais tirštai nusėti ištisi paplūdimių ruožai Palangoje, Melnragėje, Smiltynėje.

Tačiau, be šių ne itin malonių staigmenų, poilsiautojai gali stebėti į laumžirgius panašių vabzdžių skėčių migraciją. Jie skrenda tarsi skėrių būriai.

Vargina tvyranti smarvė

Bene labiausiai gluminanti gamtos staigmena laukia tų, kurie išsiruošė į Nidą, Juodkrantę, Preilą. Ten tenka kęsti pūvančių žuvų smarvę. Negyvos žuvys - nuo pūgžlio iki rankos ilgio sterkų - pamaryje pasirodė prieš porą savaičių. Dabar jų Kuršių marių pakrantėse jau tiek daug, kad neįmanoma nesuraukus nosies vaikščioti.

Ypač turėtų krimstis tie, kurie įsigijo apartamentus vadinamajame Preilos botelių komplekse, nes jis pastatytas ramioje įlankoje, tad į smėlėtą pakrantę suneštos negyvos žuvys pūva tiesiog keliolikos prabangių kotedžų panosėje. Pūvančios žuvys nosį raukia ir Preiloje, ir Juodkrantėje. Tai ypač piktina vokiečių turistus.

Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, kad į pakrantes išmetama negyvų žuvų, vietos žmonių visai nestebina. "Tai sezoninis reiškinys, tik šiemet jis labiau matomas. Tos marių vandens į pakrantes išplautos žuvys greičiausiai dar žiemą užduso po ledu, o su ledonešiu, atšilus, buvo suplukdytos į marias iš visų intakų, Nemuno. Dar prisidėjo tai, kad neseniai buvo starkių ir ešerių nerštas, žuvys nusilpo, o vandens temperatūra staigiai pakilo, tad jų ir taip išsekęs organizmas patyrė papildomą stresą", - LŽ pasakojo Neringos vadovas.

Trūksta lėšų

Pasak D.Jasaičio, merijai pavaldūs komunalininkai renka gaišeną pačiose lankomiausiose vietose, veža į Rietavą utilizuoti. "Niekas mums neskiria papildomų lėšų tokioms žuvims rinkti ir utilizuoti, o utilizavimas kainuoja brangiai. Kitas dalykas - ten, kur prasideda Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritorija, negalime nieko daryti. Kai kurios krantinės Nidoje taip pat - ne savivaldybės. Tačiau stengiamės tvarkytis, kad poilsiautojai justų kuo mažiau diskomforto", - teigė meras.

KNNP direktorė Aušra Feser LŽ teigė, kad per dešimtmečius parko direkcija nėra vykdžiusi tokių darbų kaip nugaišusių žuvų šalinimas.

"Nėra buvę tokios praktikos. Be to, tam neturime finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Juk merija renka rinkliavą už įvažiavimą į Neringą, galėtų iš šių pinigų valyti pakrantes", - sakė ji.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys LŽ aiškino, kad ministerija išties neskiria papildomų lėšų tokiems nenumatytiems atvejams. "Tačiau jie nėra visiškai neprognozuojami, tad Neringos valdžia galėtų planuoti lėšas iš anksto. Masinis nugaišusių žuvų išmetimas į pamario krantus nėra pripažįstamas ekstremalia situacija", - pabrėžė jis.

Ūsuotieji "bombonešiai"

Pajūrio paplūdimiuose pilna grambuolių. Jie masiškai skrenda iki paplūdimių, kur ant smėlio ilsisi šimtai žmonių, ir ten nutupia. Didelės pupos dydžio vabalai savo kelionę tęsia ropodami smėliu, jie bando pasiekti jūrą.

"Ilsėjomės Palangoje su mažais vaikais. Baisu, kiek jų daug, ropoja, lipa... Vienas vaikas net susigrūdo į burną tą vabalą. Kas čia vyksta? Niekada anksčiau nesu matęs nieko panašaus, nors tokiu metu pajūryje kasmet atostogauju", - LŽ pasakojo vienas kaunietis.

Grambuoliai šeimininkauja ir Smiltynėje. KNNP biologė Jūratė Zarankaitė LŽ teigė, jog masinė grambuolių migracija kartojasi kas penkerius metus. "Grambuolių lervos trejus ketverius metus gyvena po žeme, vėliau iš lėliukių išsirita suaugę vabalai. Tačiau jie iškart į paviršių nelenda ir žiemoja. Gegužės pabaigoje jie pasirodė. Išropojo vienu metu, todėl atrodo, kad jų tiek daug", - pasakojo gamtininkė.

Ypač grėsmingai vabalai atrodo, kai skrenda - garsiai dūgzdami pikiruoja tarsi maži bombonešiai.

Gyva upė danguje

Įspūdingai atrodo ir šiuo metu piką pasiekę į laumžirgius panašių, tik kiek mažesnių vabzdžių keturdėmių skėčių spiečiai. Šie grobuonys virš pajūrio esant vėjuotai dienai skrenda penkių aukštų namo aukštyje, o vėjui nurimus leidžiasi žemyn ir gali skristi visai žemai. Įspūdį daro ir graži skėčių išvaizda, ir jų kiekis: vabzdžiai danguje atrodo tarsi srauni siaura upė.

Tokios intensyvios ir gausios laumžirgių giminaičių migracijos nebuvo matę ir patyrę gamtininkai. "Toks masinis reiškinys gali kartotis tik kas dešimt metų, tad jei žmonės yra pajūryje, tikrai verta tai pamatyti", - teigė J.Zarankaitė. Išties vaizdas toks, tarsi Lietuvą būtų užpuolę migruojantys ir viską, kas auga, savo kelyje naikinantys skėriai.

Pasibaigus skėčių ir grambuolių antplūdžiui poilsiautojų laukia dar vienas sezoninis gamtos testas: pamaryje pasirodys milijonai išsiritusių uodų trūklių. Jų būna tiek daug, kad lenda į nosies šnerves, akis, burną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"