TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pajūryje prasidėjo paukščių kruša

2014 10 04 6:00
Ornitologai ragina nepalikti likimo valiai į stiklus besidaužančių migruojančių nykštukų, kurių šiemet – ypač daug. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Tai yra sezoninis, rudeninis reiškinys, kuris iki šiol stebina ir glumina žmones. Klaipėda per bobų vasarą vėl tapo dideliais ir spindinčiais spąstais migruojantiems paukščiams. Jie tiesiogine šio žodžio prasme krinta iš dangaus į gatves.

Ornitologai per trejetą savaičių prie vieno pastato jau suskaičiavo per 200 į stiklus atsitrenkusių sparnuočių. 95 proc. jų – mažyčiai, vos 5 gramus sveriantys nykštukai.

Pastebėta, kad šiemet į pietus pajūriu migruojančių smulkiųjų paukščių ypač daug, todėl ornitologai ragina žmones nelikti abejingus ir pasistengti apsaugoti skrajūnus nuo beprasmės žūties. „Paukščiai aktyviausiai skrenda priešpietinėmis valandomis ir atsitrenkia į tuos pastatų langus, kuriuose atsispindi medžiai. Kuo didesnis atstumas tarp medžio ir lango, tuo didesnis smūgis paukščiui tenka. Dauguma jų iškart nežūva, tik susitrenkia ir nukrinta ant žemės. Tokie paukšteliai kaip nykštukai, bumbtelėję ir gulėdami apsvaigę, labai greitai sušąla. Tad juos dar galima išgelbėti: paimti, parsinešti į šiltą patalpą, leisti atsigauti ir vėl paleisti į lauką“, - LŽ pasakojo Lietuvos ornitologų draugijos narys Julius Morkūnas.

Jo teigimu, galima ir apsaugoti sparnuočius nuo pražūtingų spąstų.

„Jei jūsų biure ar namie yra žaliuzės, reikėtų jas palikti su pravirais tarpais. Tuomet langas nebeturės veidrodinio atspindžio, jis taps matinis. Galima ir lengvai nusivalančiu spalvikliu nubraižyti linijas arba ištepti langą muilu, kad jis taptų matinis. Deja, praktika parodė, kad juodi plėšriųjų paukščių siluetai, prilipinti ant langų, beveik nepadeda. Paukščiai jų nemato, todėl reikia labiau stengtis sumažinti lango spindesį“, - pasakojo ornitologas.

Kartu jis pridūrė, kad radus nuo smūgio apsvaigusių paukštelių žmonėms atsiveria puiki proga susipažinti su jais iš arčiau, parodyti vaikams ir išmokyti šiuos rūpintis gamta.

„Tikrai raginčiau nepraeiti pro šalį, jei matote gyvus, nukritusius nykštukus. Jie arba sušals, arba taps lengvu grobiu varnoms, katėms, šunims. Namie parsinešti paukščiai po kelių valandų visiškai atsigauna ir gali tęsti savo kelionę į pietus. Šiemet – nykštukų bumas. Buvo gera vasara, daug jauniklių išsirito. Tačiau į stiklus trankosi ir zylės, lipučiai, net naktį migruojančios į perkūno oželius panašios slankos. Yra uostamiestyje rastas atsitrenkęs ir jaunas vištvanagis, ir net saugoma pelėda lututė“, - vardijo gamtininkas.

Didžiajame paukščių rudeninės migracijos kelyje Klaipėda tampa tarsi kryžkėle: štai kodėl tiek daug sparnuočių neišvengia didmiesčio žabangų. Mat ties uostamiesčiu migruojančių paukščių srautai pasiskirsto į dvi sroves: dalis jų skrenda į pietus palei Kuršių neriją, dalis – į Ventės ragą. Ties Karaliaučiaus srityje, nerijoje esančiu Rasytės kaimeliu šie srautai vėl susijungia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"