TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Paleontologai rado ankstyviausio augalėdžių protėvio fosilijų

2014 04 19 13:57
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Paleontologai rado seniausių žinomų sausumos augalėdžių protėvių liekanų – suakmenėjusius prieš 300 mln. metų gyvenusio padaro kaulų; šis atradimas, anot jų, suteikia daugiau žinių apie augalais mintančių sausumo gyvūnų evoliuciją, sakoma trečiadienį paskelbtame straipsnyje.

Rasta dalis gyvūno, pavadinto Eocasea martini griaučių, yra „pirmoji grandis tarp mėsėdžių ir augalėdžių, pereiga“, naujienų agentūrai sakė šios studijos pagrindinis autorius Robertas Reiszas, Toronto universiteto Misisaugoje profesorius.

Eocasea buvo mėsėdis, tačiau kai kurios jo kaulų ypatybės rodo, kad jis buvo artimas augalėdžių giminaitis, aiškino R.Reiszas.

Tas maždaug 20 cm ilgio gyvūno fosilijas, rastas Kanzaso valstijoje, sudaro tik dalis kaukolės, didžioji dalis stuburo, dubens ir vienos užpakalinės galūnės kaulų, sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „PLOS ONE“.

Eocasea, gyvenęs iki dinozaurų atsiradimo likus maždaug 80 mln. metų, priklausė vadinamajai sinapsidų klasei, prie kurios priskiriami pirmieji sausumos augalėdžiai ir kai kurie stambūs grobuoniai. Iš tos grupės galiausiai išsivystė šiuolaikiniai žinduoliai.

Prieš atsirandant augalėdžiams, sausumos stuburiniai medžiojo vieni kitus arba mito vabzdžiais, sakoma straipsnyje, kurio bendraautorius buvo Berlyno gamtos muziejaus ir Humboldt universiteto darbuotojas Jorgas Frobischas.

Augalėdžių atsiradimas „buvo revoliucingas gyvybei sausumoje, nes jis suteikė galimybę sausumos stuburiniams tiesiogiai išnaudoti didžiulius išteklius, teikiamus sausumos augalų“, pažymėjo R.Reiszas.

Be to, augalėdžiai, kurie tapo stambesni ir gausesni, virto svarbiu grobiu stambiems plėšrūnams.

Taigi, Eocasea buvo vienas iš pradininkų procese, sukūrusiame šiuolaikinių ekosistemų struktūrą, kurioje daug skaitlingesni žolėdžiai maitina plėšrūnus, kurių yra gerokai mažiau, aiškino R.Reiszas.

Vykstant sausumos gyvūnų evoliucijai, gebėjimas maitintis augalais skirtingose gyvūnų grupėse išsivystė per penkis kartus, pridūrė mokslininkas.

„Kai gebėjimas maitintis augalais išsivystė po Eocasea, atrodo, kad buvo peržengta lemiama riba“, – sakė R.Reiszas.

„Daugelyje grupių iš naujo išsivystydavo tie patys augalėdžių požymiai“, leidžiantys virškinti daug celiuliozės turinčius augalus, pridūrė jis.

„Jeigu pažvelgsite į dinozaurus, iš pradžių jie buvo mėsėdžiai, tačiau vėliau atsirado daug žolėdžių dinozaurų“, – pažymėjo R.Reiszas.

Tačiau jis pridūrė, kad mokslininkus iki šiol glumina klausimas, kodėl augalėdžiai iš mėsėdžių neišsivystė anksčiau ir kodėl šis procesas vyko atskirai keliose skirtingose gyvūnų evoliucinėse šakose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"