TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pareikšk nuomonę apie mokslo ateitį

2014 07 03 15:55
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šiandien Europos Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas dėl „Mokslo 2.0“, norėdama įvertinti tendenciją vykdyti atviresnius, duomenimis grindžiamus ir į žmones orientuotus mokslinių tyrimus ir inovacijas. 

Siekdami į mokslinius tyrimus įtraukti tūkstančius žmonių tyrėjai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, prašo pranešti, kai susergi gripu, kad galėtų stebėti ligos protrūkius ir nuspėti galimas epidemijas. Daug atviresni ir mokslininkai: jie dalijasi savo įžvalgomis ankstyvuose etapuose; siekdami geresnio darbų rezultato, lygina juos ir apie juos diskutuoja.

Vis dažniau su mokslinėmis publikacijomis internete galima susipažinti nemokamai. Kai kuriais skaičiavimais, 90 proc. visų duomenų pasaulyje yra gauta per pastaruosius dvejus metus, o mokslinių duomenų gamybos apimtis kasmet išauga 30 proc. per metus. Konsultacijomis siekiama sužinoti, kaip šios tendencijos yra vertinamos, kaip į jas įsitraukiama ir kaip „Mokslas 2.0“ gali stiprinti Europos mokslo ir mokslinių tyrimų konkurencingumą. Atsakymus į konsultacijos klausimus prašome siųsti iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn pabrėžė: "Mokslas 2.0“ iš esmės keičia mokslo kūrimo būdus: analizę, duomenų mainus, publikavimą, bendradarbiavimą su visu pasauliu. Jis taip pat sudaro sąlygas piliečiams dalyvauti naujų žinių paieškose. Visas mokslo procesas tampa skaidresnis ir veiksmingesnis, tačiau sykiu kyla klausimų dėl sąžiningumo ir kokybės. Todėl norime išgirsti piliečių nuomonę apie tai, kaip galime užtikrinti, kad „Mokslas 2.0“ būtų plėtojamas Europai naudingu būdu.“

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Skaitmeninės technologijos ir priemonės suteikia galimybių pasiekti naują transformaciją – patobulinti mokslinius tyrimus ir inovacijas ir padaryti jas aktualesnius piliečiams ir visuomenei. Mes artėjame prie atviro, skaitmeninio mokslo. Ši tendencija laipsniška, tačiau nesustabdoma. Tendencija ir noras prie jos prisidėti kyla ne iš politikų, o iš pačių mokslo ir akademinės bendruomenės atstovų. Ir aš pasiryžusi ją remti.“

Kai kuriuos „Mokslo 2.0“ aspektus Europos Komisija jau yra įtraukusi į savo politiką. Visų pirma pagal naują ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ privaloma suteikti atvirą prieigą prie mokslinių publikacijų. Taip pat pradėtas bandomasis atvirųjų mokslinių tyrimų duomenų projektas. Įgyvendindama mokslinių tyrimų programas, ES taip pat finansuoja nemažai piliečių mokslo projektų ir remia kai kurias infrastruktūras, kurios naudojamos „Mokslui 2.0“ plėtoti. Konsultacijų klausimai ir papildoma informacija skelbiama Europos Komisijos interneto svetainėje „Jūsų balsas Europoje“ (http://ec.europa.eu/research/science-2.0). Diskusijas galima sekti ir socialiniuose tinkluose, naudojant žymą #Science20.

Palaikomas skaitmeninių technologijų plėtros „Mokslas 2.0“ sparčiai populiarėja visame pasaulyje kaip reakcija į dabartinio mokslo trūkumus, tokius kaip lėtas ir brangus mokslinių publikacijų skelbimo procesas, kritikuojama tarpusavio vertinimo sistema ir pakartotinio naudojamų ir atkuriamų duomenų stygiaus sukeliami tyrimo rezultatų atkūrimo sunkumai. Sykiu vyksta didelės tarpusavyje susijusios permainos: labai išaugo mokslinės produkcijos apimtis; linkstama suteikti atvirą prieigą prie mokslinės informacijos ir populiarėja atviras (nuotolinis) bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje; nuolat auga mokslo kūrimo proceso dalyvių skaičius (dabar pasaulyje tiek mokslininkų, kiek dar niekada nėra buvę), o piliečiai aktyviau prisideda prie mokslinių tyrimų (dalyvauja pačiuose moksliniuose tyrimuose, juos finansuoja arba nustato jų darbotvarkę); randasi naujų mokslo kūrimo būdų, nes atsivėrė galimybių naudotis itin didelės apimties duomenų rinkiniais (90 proc. visų pasaulio duomenų gauta per pastaruosius dvejus metus), ir nuolat didėja skaičiavimo galingumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"