TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pasaulinė klimato kaita neaplenkia ir Lietuvos

2007 02 28 0:00
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas teigia, kad dėl besikeičiančio klimato pirmiausia turėtume kaltinti kiekvienas save.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Mūsų šalies teršalai sudaro tik 0,05 proc. visų į atmosferą išmetamų dujų pasaulyje, tačiau orų permainos vargina ir lietuvius

Pasaulio pabaiga gal dar ir ne čia pat, tačiau pastarųjų metų klimato kaitos išdaigos ir brangiai kainuojančios jų pasekmės jaudina milijonus žmonių. Vis mažėja skeptikų, kurie sako, kad eilinių gyventojų veikla čia niekuo dėta, ir apskritai esą "vienas kitas laipsnis nepakenks - šiluma kaulų nelaužo".

"Lietuvos orai per pastaruosius 100 metų vidutiniškai pašiltėjo 0,9 laipsnio, o visame pasaulyje - 0,7 laipsnio. Tačiau Šiaurėje atšilo keletu laipsnių, todėl jau ištirpo dalis ledynų. Mokslininkai prognozuoja: jei temperatūra pakils 2 laipsniais, prasidės masiniai potvyniai ir kiti negrįžtami procesai", - sakė iš Europos Sąjungos (ES) valstybių aplinkos ministrų pasitarimo Briuselyje grįžęs Lietuvos aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.

Tvinstanti Baltijos jūra jau dabar nuolat ir nenumaldomai atkariauja dalį mūsų šalies teritorijos - po 6,5 milimetro per metus, o per pastaruosius keletą dešimtmečių vandens lygis pakilo 40 centimetrų. Baltijoje kasmet kyla tokios didelės audros, kad jūros lygis ties mūsų krantais pakyla net pusantro metro. Šie pokyčiai vis dažnesni ir stipresni. Antai, pasak klimatologų, 2006 metų gruodis buvo šilčiausias per pastaruosius 250 metų.

Šiltėjantis klimatas vienus augalus ir gyvūnus verčia pasitraukti, jų vietą užima kiti, mums neįprasti. Kinta miškų sudėtis, sparčiai daugėja erkių ir kitų kenkėjų, pagausėjo sausrų, šalnų ir audrų, dėl dirvožemio erozijos mažėja žemės derlingumas. Visa tai veikia ne tik gamtą, bet ir ekonominį bei socialinį šalies vystymąsi, kiekvieno žmogaus gyvenimą.

Daugiausia dujų - iš JAV

Briuselyje ES aplinkos ministrai aptarė savo atstovaujamų šalių politiką po 2012 metų, kai baigsis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokole įrašytas šalių įsipareigojimas 8 proc. sumažinti į atmosferą išmetamų dujų kiekį, palygti su 1990-aisiais.

"Susitarėme siekti, jog Europos valstybės nuo 2012 iki 2020 metų sumažintų teršalų kiekį, palyginti su 1990 metais, 20 procentų", - pasakojo Kundrotas.

Pasak jo, Lietuva pusę savo dabartinio Kioto įsipareigojimo jau įvykdė - šalyje per pastaruosius 15 metų išmetamų šiltnamio dujų kiekis sumažėjo daugiau kaip perpus - nuo 48 mln. tonų 1990 metais iki 22 mln. tonų 2005-aisiais.

Aplinkos ministerijos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalį (32 proc.) šių dujų išmeta "Mažeikių nafta" ir Vilniaus, Lietuvos, Kauno, Mažeikių elektrinės bei kitos energetikos sektoriaus įmonės. Maždaug po penktadalį teršalų tenka transportui (21 proc.) ir didelėms pramonės įmonėms (22 proc.). Kiek mažiau - 18 proc. - teršalų išmetama žemės ūkyje. Likusi dalis (7 proc.) teršalų į atmosferą patenka iš sąvartynų, dumblo kaupimo aikštelių, vandenvalos įrenginių.

Lietuvoje per metus išmetamų dujų kiekis sudaro tik 0,05 proc. pasaulinio kiekio. Europos vidurkis - 0,4 procento. Daugiausia teršalų išmetama JAV - 20 proc. pasaulinio kiekio ir Kinijoje - 15 procentų. Jeigu išmetamų dujų kiekį padalytume iš gyventojų skaičiaus, kiekvienam JAV gyventojui tektų 25 tonos, ES gyventojui - 10 tonų, o Lietuvos gyventojui - 4 tonos.

Energetika terš dar labiau

Kaip Lietuva galėtų dar labiau sumažinti išmetamų į atmosferą vadinamųjų šiltnamio dujų kiekį? "Turėtume taupyti elektros energiją: diegti mažiau imlias energijai technologijas, modernizuoti elektrines ir katilines, plačiau naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius", - vardijo ministras Kundrotas.

Svarbu ir atnaujinti daugiabučius namus, tada būtų sutaupoma daugiau šilumos ir kuro jai gaminti, mažiau terštume aplinką. Įgyvendinant Aplinkos ministerijos parengtą Daugiabučių namų modernizavimo programą planuojama iki 2020 metų atnaujinti beveik 80 proc., t. y. apie 15 tūkst., senų daugiabučių namų. Tai sumažins atmosferos taršą net 400 tūkst. tonų šiltnamio dujų per metus.

Tačiau Kundrotas neslėpė, kad po 2009 metų, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė ir teks kone visą mūsų šalyje naudojamą elektros energiją gaminti šiluminėse elektrinėse, teršalų kiekis gerokai padidės - manoma, jog net iki 4 mln. tonų per metus. Tai sudarys turbūt beveik pusę viso šiltnamio dujų kiekio, kurį Europos Komisija leis Lietuvai išmesti į atmosferą 2009 metais.

Veiksmingas būdas teršalams mažinti - didinti miškų plotus, nes medžiai sugeria anglies dvideginį ir gamina deguonį. Šalies miškingumo didinimo programa numato per artimiausius 20 metų miškų plotus padidinti bent 3 procentais. Naujų miškų veisia miškų urėdijos, bando tai daryti ir privačių žemių savininkai, tačiau tam, kaip jau rašė LŽ, dar yra daug biurokratinių kliūčių.

Pajūrį tvarkys miškininkai

Aplinkos ministras apgailestavo, kad neįmanoma riboti į šalį importuojamų senų automobilių skaičiaus. "Dažniau važinėkime traukiniais, autobusais, troleibusais ir dviračiais. Jei negalime gyventi be mašinos, bent jau naudokime biodegalus", - ragino Kundrotas. Beje, biokurą naudojantys ūkio subjektai Lietuvoje yra atleisti nuo mokesčio už oro teršimą.

Paklaustas, ar ne pernelyg užtruko diskusijos, kaip reikėtų gelbėti Baltijos jūros ardomus krantus mūsų pajūrio kurortuose, ministras prisipažino, kad ir jam tie ginčai jau nusibodo.

"Dėl šventos ramybės, kad vėliau nekaltintume savęs, jog ne viską padarėme, kovo mėnesį aptarsime šią problemą ir su užsienio ekspertais. Manau, kad rūpintis pajūrio krantais reikia patikėti konkrečiai institucijai, pavyzdžiui, Kretingos miškų urėdijai. Jau rengiame tam būtinus teisės aktų pakeitimus", - sakė aplinkos ministras.

Žmonės susirūpinę

Kad klimato pokyčiai - rimta problema, rodo ir praėjusią savaitę telefono skambučių centro "Fonitel" atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Net 89, 6 proc. apklaustųjų sutiko, kad pasaulyje vyksta visuotinis klimato atšilimas ir dėl jo kyla daug problemų. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai gyventojų mano, kad klimato kaita pasireiškia ir Lietuvoje.

Beveik pusė (49,5 proc.) šalies gyventojų mano, kad jie patys asmeniškai gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo taupydami elektros energiją (35,4 proc.), sodindami medžius (18 proc.), keliaudami ekologiškomis transporto priemonėmis (8,6 proc.).

Dauguma respondentų (96,2 proc.) į klausimą, ar Lietuvai reikėtų prisidėti prie reikalavimo, kad ES šalys iki 2020 metų turėtų 20 proc. sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsakė teigiamai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"