TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pasibaigus pamokoms mokykloje

2006 09 02 0:00
Popamokinė veikla moksleivių pasauliui suteikia naujų spalvų.
LŽ archyvo nuotrauka

Pirmąją mokslo metų savaitę 1-12 klasių mokiniai rinksis būrelius - tai, ką jie norėtų veikti po pamokų. Kokius pasirinks, priklausys nuo mokyklos pasiūlos ir mokinių pageidavimų.

Popamokinė veikla nemokama

Nors būreliai ar kitokio pobūdžio popamokinė veikla neprivaloma, tyrimų duomenimis, popamokinėje veikloje mokyklose dalyvauja dauguma - apie 70 proc. mokinių. "Mokiniai, kurie įsitraukia į popamokinę veiklą, turi daugiau galimybių saviraiškai, savęs pažinimui, pasitikėjimui savimi ir savivertei sustiprinti. Tobulėja specifinių sričių žinios ir įgūdžiai, jie mokosi dirbti bendraamžių komandoje, taip pat - savarankiškai priimti sprendimus", - sako Rolandas Zuoza, Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento direktorius.

Viena iš popamokinės veiklos populiarumo priežasčių ta, kad užsiėmimai vyksta arti vaiko namų. Be to, dauguma būrelių, klubų, studijų ar kitokių papildomo ugdymo veiklos formų mokykloje yra nemokamos. Dokumente, reglamentuojančiame papildomą ugdymą, - papildomam ugdymui (klasei) skiriamos 3-4 valandos per savaitę. Pinigai šiai veiklai yra numatyti mokinio krepšelyje.

Padeda mokyklos taryba

Jeigu mokinys pageidauja užsiėmimų, kokių negali pasiūlyti bendrojo lavinimo mokykla, jam skirtos mokinio krepšelyje papildomo ugdymo lėšos gali būti perkeltos į kitą mokinio pasirinktą neformaliojo vaikų švietimo įstaigą - sporto, muzikos, meno, dailės ar net kitą bendrojo lavinimo mokyklą, kurioje yra toks būrelis. Pinigų perkėlimą organizuoja mokyklos steigėjas (savivaldybė).

Tačiau ir bendrojo lavinimo mokykla, naudodamasi iš mokinio krepšelio apmokamomis papildomo ugdymo valandomis, gali pasiūlyti nemažai nemokamai vykdomų papildomo ugdymo programų, kurios skatina meninius, sportinius, kalbinius, mokslinius, technologinius, socialinius, ekonominius ir kitokius mokinių gebėjimus.

Su pasiūlymais dėl papildomos veiklos mokykloje mokiniai gali kreiptis į mokyklos tarybą. Būtent mokyklos taryba - aukščiausia savivaldos institucija mokykloje - nusprendžia, kokia papildomo ugdymo veikla vyks mokykloje, paskirsto valandas.

Vaikų skaičių papildomo ugdymo grupėje nustato mokyklos steigėjas. Vieną būrelį paprastai lanko 8-20 vaikų.

Kita galimybė rinktis

Be bendrojo lavinimo mokyklose siūlomų būrelių, studijų, klubų, mokiniai gali rinktis įvairius užsiėmimus meno, muzikos, dailės, sporto mokyklose, vaikų ir jaunimo centruose. Tokių vaikų neformalaus švietimo įstaigų Lietuvoje šiemet veikia apie 270. Mokestį jose nustato steigėjas. Savivaldybėms priklausančiose įstaigose paprastai reikia mokėti nuo 5 iki 120 litų per mėnesį. Socialiai remtiniems ar ypač gabiems vaikams savivaldybė gali sumažinti mokestį. Mažiau moka arba iš viso nemoka tie mokiniai, kuriems perkeliamos lėšos iš mokinio krepšelio.

Parengta bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"