TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pasimokyti galima net iš lapės

2009 08 10 0:00
"Kodėl mūsų krašte tiek daug kvailų senių? Manau, tam įtakos turi įvairūs slopinamieji, raminamieji ir skausmo malšinamieji vaistai, prie kurių pripranta vyresnio amžiaus žmonės", - įsitikinusi F.Taunytė.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Filomena Taunytė, didelę patirtį sukaupusi 82 metų gydytoja, rašo knygas ir ragina žmones mokytis iš gamtos, o ne pulti į farmacininkų pinkles.

Savo naujojoje knygoje "Gyvenimas be stogo" F.Taunytė primena žinomą tiesą: "Gydytojas vaistais ir kitais gydymo būdais ligoniui gali padėti 10 procentų. Tačiau ir tiek gali ne kiekvienas gydytojas. Visa kita pats žmogus turi susitvarkyti." Jos nuomone, menkas ligas žmogus turėtų gydytis pats, ir daugelyje šalių suteikiama tokia galimybė. "Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse egzistuoja tokia tvarka: jei žmogus tris dienas neina į darbą dėl ligos, niekas neprašo jokių gydytojų pažymų. Per tris dienas patiems galima išsigydyti daugelį lengvesnių negalavimų", - teigė F.Taunytė.

Gydytojos įsitikinimu, į daktarą, kunigą ir advokatą reikia kreiptis tik esant labai svarbiam reikalui. "Vienas gruzinų profesorius yra pasakęs, kad vyras būna jaunas iki 70-ies, moteris - iki 80 metų. Ir iki to laiko žmogus neturėtų vartoti vaistų. Jis privalo būti sveikas, nes per gyvenimą žmogų stumia jaunystė ir jai būdinga sveikata. Jeigu, suprantama, pats jos nesusigadina. Manyčiau, šis profesorius yra visiškai teisus, - teigė F.Taunytė. - Išimtys būtų tik tie atvejai, kai žmogus serga paveldėtomis ligomis."

Grynas oras

Pasak gydytojos, negalavimams įveikti yra daugybė gamtos išbandytų metodų, anksčiau sėkmingai taikytų, tik dabar jau pamirštų. "Mes nesimokome iš gamtos ir dėl to sergame daugybe ligų. Tarkim, lapė savo jauniklių, kol jie atanka, neišleidžia iš olos, - pasakojo ji. - Kaimo moteriškės irgi elgdavosi panašiai - uždengdavo kūdikio lopšį drobule ir net vasarą jo netempdavo laukan, kol jis dar nesustiprėjęs. Kūdikiui reikia apsiprasti, nes motinos kūne gaudavo keturis kartus mažiau deguonies. Per anksti išvežto į kiemą naujagimio plaučiai grynu oru gali būti tiesiog nuplikyti." Dabar daug kam atrodo, kad prie gryno oro reikia pratinti kuo anksčiau.

Stabdyti variklį

Iš gyvūnų, pasak pašnekovės, galime pasimokyti, kaip elgtis susirgus - jie tokiu atveju visiškai neėda. "Mūsų žarnynas - kaip mašinos variklis. Jei žmogus nori susitvarkyti savo automobilį, jis sustabdo variklį ir taiso, kaip moka. Tą patį reikėtų padaryti ir žmogui prieš imantis taisyti sveikatą, - patarė ji. - Kai sustabdome virškinimą, tai yra, kai organizme nebelieka medžiagų, kurias reikia virškinti, tada išlaisvinti šiame procese dalyvaujantys leukocitai padeda tiems leukocitams, kurie kovoja su mūsų liga. Šitaip sustiprinamas gijimo procesas, nes atpalaiduojame savo "karius" nuo "vidaus reikalų". Jiems nebereikia budėti žarnyne ir stebėti, ar žmogus neprarijo ko nors nereikalingo."

Dėl tos priežasties ir kraujo tyrimą reikia daryti nieko nevalgius - tada matoma tikroji organizmo būklė. "Jeigu žmogus suserga kokia nors liga ir jam per prievartą kišamas maistas, leukocitų armija atšaukiama iš visų "afganistanų" ir puola padėti virškinti, todėl nebeturi tiek jėgų kovoti su išorės priešais. Tokiu atveju susirgusiam žmogui geriausia palaisvinti vidurius ir bent dieną duoti gerti vien vandens arba vaistažolių arbatų, kad "kariai"- leukocitai galėtų kovoti su bakterijomis."

Tačiau, gydytojos nuomone, pasaulyje gydymas badu nepopuliarus. Pirmiausia dėl to, kad jį taikant žmogui nebereikia vaistų. Tai nepatinka farmacijos bendrovėms ir gydytojams, kurie už vaistų paskyrimą iš tų bendrovių gauna visokių malonių. "Būtų gerai, kad mūsų šalyje atsirastų bent viena gydymo badu klinika ir joje susilaikant nuo maisto būtų gydoma tiek, kiek reikia. Nors ir nedaug, tačiau tokių klinikų užsienyje yra. Ir jos yra pačios brangiausios, nors ligoniai jose negauna valgyti", - pasakojo F.Taunytė.

Gydytoja įsitikinusi, kad daugybė sveikatos bėdų prasidėjo tada, kai ėmėme geriau gyventi ir per daug klausyti, ką sako mokslininkai. "Žinoma, mokslas yra padaręs puikių atradimų, bet būta ir paklydimų, kurių vaisius vis dar raškome, - teigė ji. - Pavyzdžiui, mokslininkai, atradę bakterijas, pamanė, neva nebus bakterijų, nebus ir ligų. O iš tiesų, jeigu kas nors yra atsiradę iš gamtos, kūrėjo valia, tai ir yra reikalinga. Dabar paaiškėjo, kad pati baisiausia liga yra disbakteriozė - kai organizme nebelieka reikiamų bakterijų."

Ant palangės

"Vis dažniau prisimenu tuos laikus, kai mokėjome gydytis be tūkstančius kainuojančių vaistų, kai pagalbos rasdavome tiesiog ant savo palangių, - pasakojo F.Taunytė. - Kad ir visų žinomas nuostabus augalas jeronimas. Jo veiklioji medžiaga geraniolis reguliuoja kraujotaką, turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, gėlės kvapas gerina nuotaiką, mažina nervingumą, lapų arbata lengvina atsikosėjimą, mažina kraujospūdį, gydo astmą. Namuose, kuriuose auga jeronimas, gydytojas lankosi retai, nes augalo šeimininkai retai lankosi poliklinikoje ir vaistinėje. Ši gėlė - gamtos dovana skubantiesiems ir neturintiesiems laiko, nes veiksmingas vaistas visada po ranka."

Gydymas per naktį

F.Taunytė prisimena savo medicininio darbo pradžią. Tada ji taip pat veiksmingai išmėgino liaudiškus metodus. "Nuvažiavau į kursus tuometiniame Leningrade, o vienos gydytojos dukra jau antrą mėnesį sirgo obstrukciniu bronchitu. Labai protinga profesorė pasakojo, kaip jiems nesiseka jos išgydyti. Aš tada pasišoviau pagydyti per dvi savaites, o karkalus iš plaučių išvalyti per naktį. Toji profesorė man pažadėjo pasirašyti dokumentus, kad jau esu baigusi kursus, jei tik man tai pavyks, - prisiminė F.Taunytė. - Išbandžiau paprasčiausius nuo seno žinomus, bet jau pamirštus metodus - davėme daug gerti, darėme klizmas ir dėjome karštus kompresus širdies plote - kad pritekėtų daugiau kraujo. Per naktį neišgydėme, tačiau po antros nakties ji jau pradėjo lengviau atsikosėti. Dabar esame įpratę gydytis tabletėmis ir be reikalo pamiršome ne tik karštus kompresus, bet ir anksčiau dažnai tokiais atvejais statytas taures. Tinka tokiu atveju ir dėlės, sugebančios skystinti kraują ir keisti jo sudėtį."

Be vaistų

"Kodėl mūsų krašte tiek daug kvailų senių? Manau, tam įtakos turi įvairūs slopinamieji, raminamieji, skausmo malšinamieji vaistai, prie kurių pripranta vyresnio amžiaus žmonės. Ypač blaiviam protui kenksmingi depresiją gydantys vaistai, - įsitikinusi F.Taunytė. - Vien tik iš žmogaus elgesio, mąstymo, sulėtėjusios reakcijos galiu pasakyti, kuris vartoja vaistus. Raminamai veikia net kosulį malšinantys medikamentai. Apskritai niekam nepatariu vartoti skausmo malšinamųjų, migdomųjų ir raminamųjų vaistų, nes jie taip nuramina mūsų smegenis, kad, JAV mokslininkų duomenimis, jų vartojimas kaltas dėl 50 proc. susirgimo Alzheimerio liga atvejų."

Palaikų neįveikė bakterijos

Pasak gydytojos, nereikia nė įrodinėti, kad natūralūs produktai yra geriau už dirbtinius. "Yra pagarsėjęs atvejis, kai žuvę kariai - afganistanietis ir amerikietis - po trijų mėnesių buvo iškasti perlaidoti. Amerikiečio palaikai atrodė tarsi ką tik palaidoti, o afganistaniečio jau buvo suirę. Nuo dirbtinio maisto, kokakolos, kuria Indijoje naikinami sodų kenkėjai, mirusiojo audinių negalėjo įveikti bakterijos, - stebėjosi pašnekovė. - Pavyzdžiui, mūsų krašto produktas - sėlenų aliejus - veikia kaip vaistas nuo sklerozės. Mes veršiukus gydome šiuo aliejumi, o žmogui nemokame pritaikyti. Aš pradėjau gerbti veterinarus. Jie kažkaip kitaip žiūri į vaistus, turi daugiau natūralesnių preparatų. Pavyzdžiui, neėdriam paršeliui, kad šis pradėtų ėsti, duoda džiovintos musmirės. Gruzijoje šio grybo duoda ir mažiems vaikams, nedaug, ant peilio galo. Dilgėlėmis - įvairių vitaminų šaltiniu - sugebame lesinti vištas, tačiau žmogui pasiūlyti - nesugalvojame. Man 82 metai, nors aš jau turiu teisę sirgti, privalau nuolat galvoti apie tai, kad vaistais galutinai nesugadinčiau savo proto, kuris atgimsta dvidešimčia metų vėliau nei kūnas, tad turi ir dvidešimt metų ilgiau tarnauti, kai kūnas jau silpsta."

"Be stogo"

Įrodinėdama, kaip reikia stengtis gyventi be vaistų ir gydytojų, F.Taunytė stebisi situacija medicinos įstaigose. "Savo knygoje aprašiau, kaip sunku šiuo metu Lietuvoje pakliūti pas gydytojus. Pamėginkite atsistoti į eilę ar kokią nors sudėtingesnę medicininę procedūrą atlikti "be stogo". Beveik neįmanoma. Lietuvoje susirgusiam žmogui vieta pas gydytoją specialistą atsiranda tik po kokių dviejų savaičių. Vadinasi, aš turiu planuoti, kada susirgsiu ir gerokai iš anksto užsirašyti, - stebėjosi pašnekovė. - Kai susirgo mano duktė ir aš nuėjau pas labai gerą gydytoją į namus, jis be jokio atlygio suteikė pagalbą, tačiau patarė būtinai guldyti ją į ligoninę. Tai sakydamas pasiteiravo, ar aš turiu "stogą". Išvydęs mano nustebusį žvilgsnį, pridūrė: "Taigi, be "stogo" į ligoninę neatsigulsite, nebent ekstra atveju, o tyrimams ne." Kadangi aš to "stogo" neturėjau, gydytojas pats ėmėsi man jo ieškoti, skambino pažįstamiems, prašė, kad rastų vietą ligoninėje. Tai mane net privertė knygą pavadinti "Gyvenimas be stogo".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"