TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Paukščiai gieda ne tik tuoktuvių giesmes

2010 05 10 0:00
V.Blažį jo savitas pomėgis nuveda į nuošalias krašto vietas.
Rimo Pakerio nuotrauka

Šiais laikais nestebina pašto ženklų, alaus butelių etikečių, monetų ir drugių rinkiniai. Egzotiškesnių retenybių mėgėjai superka ugnikalnių pelenus ar katastrofų ištiktų lėktuvų nuolaužas. O vilnietis Vidmantas Blažys renka paukščių balsus. Jo kolekcijoje - jau daugelio Lietuvoje perinčių sparnuočių balsai.

"Jau girdėjau lakštingalas", - pasigiriu Vidmantui. Į Vilniaus panerių krūmus šie paukščiai kasmet parlekia paprastai prieš gegužės 9-ąją, o šiemet parsirado anksčiau. "Ir volungės jau namie", - nesistebi Vidmantas, ilgesingai žvelgdamas pro langą.

Pats pavasario gražumas, paukščių meilės metas, patinėliai vilioja pateles, savo trelėm stengiasi pranokti varžovus, o ištrūkti paklausyti tų simfonijų V.Blažys negali: reikia dirbti. Jis - vienas žinomiausių Lietuvoje kino kūrėjų, įgarsinęs daug filmų, tad užsakymų nestinga.

Tačiau laisvesnę dieną V.Blažys vis dėlto skuba į gamtą. Nubrenda kuo nuošaliau, kad nepasiektų pašaliniai balsai iš kaimo, nuo plento ar geležinkelio, išdėsto mikrofonus ir magnetofonus, prisiglaudžia kur už medžio ir įsiklauso į paukščių muziką. Šitaip šiam 57 metų garso operatoriui pavyko užrašyti jau apie 200 Lietuvos paukščių rūšių balsus. Mūsų šalyje jų įregistruota 313.

"Šiemet pagaliau gerai įrašiau kurtinių tuoktuves, - džiaugiasi Vidmantas. - Pernai dvi naktis laukiau palapinėje, 8 laipsnių šaltyje, bet kokybiškas įrašas nepavyko, o dabar - turiu." Atvažiavo į Dainavos girią dar dieną, atsėlinęs iš tolo pasekė, kur kurtinių yra, sutemus išdėstė aplink tą kalvelę šešis mikrofonus, susirentė palapinę ir ėmė laukti.

Pirmosios patelės atskrido švintant, įkandin jų - vienas patinas, antras. "Na ir užvirė kautynės dėl damų! Po jų saują plunksnų toje vietoje pririnkau. Viską girdėjau ir mačiau puikiai, paukščiai kovėsi tik už keleto metrų nuo manęs", - džiaugėsi V.Blažys.

Pamatyti tuoktuvinį kurtinių turnyrą - daugelio gamtininkų svajonė. Ją įgyvendinti sunku, nes šie paukščiai labai atsargūs, vieną kitą žingsnelį žengti jų link galima tik kai kurtinys gieda. Tada jis taip įsijaučia, kad kelioms sekundėms net apkursta - iš čia ir kurtinio vardas.

Triukšmo vis daugiau

Tą naktį V.Blažiui "padėjo" ir išvakarėse Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis. "Apie jį dar nieko nežinojau, tik nustebau - kaip tylu, tik du lėktuvai praskrido", - pasakoja Vidmantas. Tik grįžęs per žinias išgirdo, kad dėl ugnikalnio pelenų debesies atšaukti lėktuvų skrydžiai.

Šiais laikais nelengva rasti vietą, kur netrikdytų pašaliniai garsai. Nubrisk nors ir į Čepkelių raistą - tyliausią, anot pašnekovo, Lietuvoje vietą - ir ten virš galvų išgirsi kaukiant lėktuvus. Triukšmas, kaip ir kitos taršos rūšys, vis labiau okupuoja planetą. Tyla, natūralūs gamtos garsai - medžių ošimas, paukščių giesmės - tampa vis didesne vertybe.

Galbūt todėl kompaktinės plokštelės su garso operatoriaus V.Blažio įrašytais Lietuvos paukščių balsais (jomis prekiaujama "Bombos" muzikos parduotuvėse) vis populiaresnės. "Kartą viena pedagogė paprašė 20 kompaktų. Klausiu - kam tiek daug, ji sako: tai originali dovana bet kokia proga ir bet kam - ir tautiečiui, ir užsieniečiui."

Paukščių garsai - tai ir mūsų gamtos istorija, liudijimai apie jos praeitį. Nuvažiuokite į Kretuono ar Novaraisčio ornitologinius draustinius - ten įsikūrusių paukščių balsus V.Blažys pateikė pirmosiose savo kompaktinėse plokštelėse - ir pamatysite, kad jau nebe visų sparnuočių balsus, kuriuos prieš keletą metų jis užfiksavo, galite išgirsti.

Kretuono ežero salą, į kurią paukščių prisirinkdavo ne ką mažiau negu į Nemuno deltą, pamėgo žvejai - nutrypė pakrantes, išbaidė daug sparnuočių. O Novaraisčio pelkė tampa brakonierių karalija. Tai liudija ir įrašai: antai viename filme keliolika minučių skambančius Novos raisto žiogelių, švygždų, gervių ir kitų paukščių balsus ūmai nutraukia šūvis. Po jo išgąstingai sukarksi ilgasnapė vištelė... "Galėjau tą šūvį ištrinti, tačiau palikau. Toks gyvenimas", - atsidūsta Vidmantas. Kaip ir daugelis paukščių garbintojų, medžiotojų jis nemėgsta.

Gamtos garsų įrašai praverstų ir mokyklose. Juk dažnas dabartinis vaikas, ypač miestietis, ne tik neatskiria lakštingalos giesmės nuo strazdo, bet ir nežino, kas cinksi už lango - zylė ar žvirblis? V.Blažys ne kartą siūlė Švietimo ir mokslo ministerijai paremti paukščių balsų įrašų leidimą, tačiau valdininkai nesusidomėjo. O Vakarų šalių švietimo įstaigos remia tokių įrašų leidybą ir plačiai naudoja.

Susidomėjo ir latviai

Kodėl V.Blažį pakerėjo šis pomėgis - užrašinėti paukščių balsus? Tikriausiai "kalta" jo gera muzikinė klausa, kurią jis paveldėjo iš savo tėvų - dainininkų. Be to, nemažą vaikystės dalį Vidmantas praleido kaime. Prieš išvykdami į gastroles po SSRS respublikas jo tėvai nuveždavo sūnų pas gimines Žemaitijoje. "Tada ir pamėgau gamtą", - neslepia Vidmantas.

Jaunystėje vaikinas skambino gitara, koncertavo su muzikos grupe. Paskui įsitraukė į kino mėgėjų klubo veiklą, kur susipažino su dabar garsiu dokumentinių filmų apie gamtą kūrėju Vytu Jankevičiumi, kitais kinomanais. Vidmantas įgarsindavo jų filmus ir drauge keliaudavo po gamtą. V.Jankevičius filmuodavo vaizdus, V.Blažys - įrašinėdavo garsus.

"Šitaip po truputį kaupėsi gamtos garsų fonoteka ir pamaniau: kodėl neišleidus paukščių balsų kompaktinių plokštelių? Tokie įrašai leidžiami daugelyje šalių, nesvarbu, kad paukščiai valstybių sienų nepripažįsta. Kai kurie ornitologai net tvirtina, esą tam tikrose šalyse perintys paukščiai ir gieda tos šalies dialektu", - pasakoja V.Blažys.

Išleidus Kretuono ir Novaraisčio paukščių balsus, sučirškė Vidmanto telefonas. Skambino poetas Mykolas Karčiauskas: gal V.Blažys sutiktų prie eilėraščių knygos vaikams "Jojam varnų kaustyt" pridėti kompaktą su varnų ir kitų paukščių, apie kuriuos rašo poetas, garsais? Šitaip gimė kompaktinė plokštelė "Lietuvos paukščių balsai". Joje, kaip ir kitose V.Blažio CD, tilpo daugiau kaip 30 paukščių rūšių garsų įrašų. Šiuo darbu susidomėję kaimynai latviai siūlosi pakartoti dar vieną leidimą.

V.Blažio įrašyti paukščių balsai skamba ir Veronikos Povilionienės bei Dainiaus Pulausko, Gedimino Storpirščio, Sigučio Jačėno kompaktinėse plokštelėse, V.Jankevičiaus, Eugenijaus Drobelio ir kitų gamtininkų filmuose apie gamtą. Už šių filmų įgarsinimą V.Blažys jau 6 kartus apdovanotas žymaus filmų apie gamtą kūrėjo Petro Abukevičiaus premija. Gamtos metraštininkams ši premija - viena garbingiausių.

Nuspėjami ne visada

Kurio paukščio giesmė gražiausia? V.Blažys į šį klausimą atsakyti nesiryžta. "Visos gražios", - šypsosi. Juk iš tiesų taip ir yra. Daugelis žavisi lakštingala. Neišvaizdus paukštelis, tačiau kokios skambios jo trelės! Dailiai švilpauja volungė, ilgesingai klykauja gervės, krunksi žalvarnis, virkauja griciukas, bubteli baublys, ūkia lututė, burkuoja karvelis.

Be to, dažnas paukštis gali atlikti tokį solo, kad stebėsies: kieno čia arijos? Pavyzdžiui, ar negirdėjote, kaip puikiai girdėtus garsus mėgdžioja juodasis strazdas, kėkštas arba varnėnas?

"Sykį išgirdau neįprastai giedant. Nuostabi giesmė, bet nesupratau, kas tas dainininkas, nors lyg ir nemažai paukščių balsų pažįstu. Įsižiūrėjau pro žiūronus - ogi paprasčiausia didžioji zylė!" - stebisi paukščių gabumais gamtininkas V.Blažys. Kitą kartą jį apgauti bandė kėkštas. "Ieškodamas pelėdos, suūkiau jos balsu - gal priviliosiu. Atskrido kėkštas ir kad pradės ūbauti kaip pelėda... Tiesiog cirkas, ir tiek."

Ar paprasta būtų, jei įsigeistume išgirsti jau minėtąjį kurtinį, didįjį apuoką ar dirvoninį kalviuką?

"Didįjį apuoką pernai pagaliau pavyko įrašyti - iš kelinto karto. O dirvoninio kalviuko važiavau klausytis jau bene 6 kartus, ir vis veltui. Žinau, kad jų yra Rūdninkų girios smėlynuose, sykį jo giesmelę išgirdau, bet buvo toli, įrašas nepavyko. Nesudėtinga toji jo giesmelė, bet įdomi. Neseniai vėl vykau į Rūdninkų girią - dar negirdėti, matyt, dar neparskrido", - nepasiduoda Vidmantas.

Be to, dažnas paukštis yra gana įnoringas. "Atvažiuoji, pavyzdžiui, nuostabų vasario ar kovo vakarą pelėdos balso įrašyti. Ramu, mėnulis šviečia, šaltis spaudžia - atrodo, puikiausios sąlygos jų tuoktuvėms, tačiau - negirdėti", - pasakoja V.Blažys.

Galiu patvirtinti jo žodžius. Sykį visą mėnesėtą vasario naktį su gamtininku Broniumi Šablevičiumi braidžiojome po Ažvinčių girią, veltui tikėdamiesi išgirsti lututę. "Ir aš jos balsą įrašiau tik iš ketvirto karto", - prisipažįsta Vidmantas.

Vienas rečiausių jo kolekcijoje - sodinės nendrinukės balsas. Tai retas Lietuvoje paukštelis, pirmą kartą čia jį pastebėjo garsus ornitologas profesorius Petras Kurlavičius 1976 metais. Mažesnis už žvirblį, apdarėlis, kaip ir kitų jo sesių nendrinukių, neryškus. Tačiau kaip melodingai švilpauja...

"Vieną vasaros naktį lėtai važiavau per Biržų girią. Mašinos langai kaip visuomet atidaryti. Vienoje vietoje išgirdau neįprastą nuostabų balsą. Kas tai? Šokau iš mašinos, įjungiau mikrofonus. Įrašas pavyko kuo puikiausiai. Grįžęs į Vilnių klausiau ornitologų - vieni spėja viena, kiti kita. Tik vėliau paaiškėjo: sodinė nendrinukė. Paskui dar keletą kartų girdėjau šį paukštį, tačiau pirmasis įrašas liko geriausias", - pasakoja gamtos garsų žinovas.

Pasak jo, labai įdomi sodinės nendrinukės ritmika: "Vienas geras muzikantas sakė - tai galėtų būti gera medžiaga mokyti perkusijos ritmų (mušamųjų instrumentų garsų - aut.)."

Kompozitorių pagarba

Iš tiesų paukščiai pamokė ir net įkvėpė ne vieną muzikos kūrėją. Antai kai kurie zoomuzikologai įtaria, jog "Likimo simfoniją" pirmasis sumanė ne Ludwigas van Beethovenas, o karetaitė. Panašumų į šio kūrėjo muziką galima rasti ir vieversio čirenime.

Prancūzų kompozitoriaus Clemento Janequin chorui sukurtas "Paukščių giedojimas" - galbūt ligi šiol nepralenktas kūrinys. Vienas žymiausių XX amžiaus kompozitorių prancūzas Olivier Messiaenas paukščių balsuose įžvelgė klasikinės harmonijos dėsnių ir panaudojo juos ne viename savo kūrinyje. O.Mesianas paukščius pagarbiai vadino didžiaisiais ryšininkais.

"Neseniai įdomioje akustinėje vietoje įrašiau gražius fortepijono garsus. Grįžęs namo uždėjau tą muziką ant kai kurių paukščių balsų - kaip gražiai sutapo, kokia puiki sintezė! Stvėriau telefoną ir skambinu D.Pulauskui, sakau - pabandykim: tavo muzika, o mano - paukščių balsai. Kompozitorius susidomėjo. Manau, padarysim", - žada V.Blažys. Jei tik kas paremtų, padėtų...

Paukščiai ne tik gieda tuoktuvines meilės giesmes. Jų skleidžiami garsai - tai ir savo teritorijos "ženklai", perspėjimo signalai ir t. t. Vienaip "kalba" jaunikliai, kitaip suaugusieji. Tad sparnuočių garsų pasaulis beribis. Ne veltui geri ornitologai dažnai būna puikią muzikinę klausą turintys žmonės. Pabandyk įžiūrėti, tarkim, girių giesmininką medžių lapijoje. Dažnai apie jo rūšį sprendžiama iš balso.

Porą pastarųjų metų Vidmantas dažniausiai traukė į Karšuvos girią. Kartu su toje girioje glūdinčio Viešvilės valstybinio rezervato direktoriumi Algiu Butleriu jiedu išvaikščiojo ne tik šią girią, bet ir Artosios raistą ir aptiko nemažai retų paukščių. Jų balsai bus įrašyti į ketvirtąją V.Blažio kompaktinę plokštelę. Vidmantas dabar tik laukia, kol A.Butleris parašys šios plokštelės įvadą. Toks V.Blažio principas - komentuoti gamtą geriausiai gali gamtininkai.

Brakonierių šūviai

Tačiau dažniausiai tokiose kelionėse po girias ir raistus Vidmantas būna vienas. Įrašyti gamtos garsus - vienišiaus darbas, kitas žmogus neretai tik trukdo. Garso operatoriui darbuotis trukdo net medžių lapus sušlaminantis vėjas, lietaus šnaresys. Todėl gamtos garsų įrašinėtojai mėgsta ankstyvą pavasarį - medžiai dar nesulapoję, netrukdo jų ošimas.

Išvydęs miške ar kitoje nuošalioje vietoje V.Blažį su jo didžiuliais, dubenį primenančiais mikrofonais ir kita keista įranga, nustemba ne vienas kaimo žmogus. "Neseniai vienas net išsigando, tai pajuokavau - nebijokit, aš čia taip iškirstus medžius skaičiuoju. Paskui, žinoma, paaiškinau", - juokiasi V.Blažys. Sako - kad ir į labai nuošalias vietas nuklystąs, vis dėlto ir ten neretai sutinkąs žmogų. Dažniausiai - brakonierių. Štai kodėl neretame įraše nuskamba šūvis...

"Jie manęs klausinėja, ar padėtų mano aparatūra dar iš tolo žvėrį išgirsti, kad galima būtų nušauti. Visada atsisakau padėti. Ne vienas pataria būti atsargiam - miške naktį koks brakonierius gali palaikyti žvėrimi... Bet kol kas sekasi, net paklydęs nė karto nebuvau", - pasidžiaugia Vidmantas.

Neseniai turėjęs dar vieną aistringą pomėgį - žūklę, dabar jis pasiliko tik paukščių balsus. "Buvau aistringas žvejys, ypač mėgau meškerioti lynus, o šią žuvį pagauti sunku. Tačiau kartą užsimojau meškere, o tuo metu pro šalį skrido urvinė kregždė ir krito negyva. Toks gailestis apėmė, jog mečiau žūklę. Paukščių garsus įrašinėdamas gamtai mažiau pakenkiu, nes būnu nuo jų už keliasdešimties metrų, kad neišduočiau krankliams giesmininkų lizdų, netrikdyčiau jų gyvenimo", - pasakoja V.Blažys. Už kantrybę ir gerumą gamta atsilygina. Visada ir visiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"