TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Paukščių nerimas artina žiemą

2011 12 03 13:41

Ornitologas Antanas Aleknonis spėja, kad šiltos gražios rudens dienos jau baigiasi - netrukus ateis žiema. Gamtininkas apie tai sprendžia iš paukščių elgesio. 

"Šiemet net iki liepos 19-osios girdėjau kukuojant gegutes. Tuo jos išpranašavo ilgą vasarą. Ir tikrai ji truko ilgai. O dabar ruduo jau tuoj turėtų baigtis, nes anksčiau negu įprasta išskrido gervės", - teigė A.Aleknonis. 

Paskutiniąsias gervių vilkstines virš gimtojo Rūdšilio šis paukščių globėjas stebėjo spalio 26 dieną. Tada pralėkė 200 jų, o savaitę prieš tai gamtininkas matė virš Novaraisčio pelkės plasnojant bene 600 gervelių būrį. 

Kitas, pasak jo, sparčiai artėjančios žiemos ženklas - praėjusį sekmadienį siautusi vėtra. Dažnai prieš šalčius ji atūžia, girias ir laukus suvirpina. "Ir paukščiai suklusę, nerimą jaučia. Šiandien mačiau, kaip mėlynoji zylė lesykloje pabertose kruopose maudosi - lyg prieš šaltį", - svarstė A.Aleknonis. 

Jo pažįstami medžiotojai, vaikęsi kiškius panemunių laukuose, patiesė tik vieną gyvūnėlį. Tiesa, labai riebų. "Jie spėja, kad žiema gali būti šalta. Bet tokia prognozė gali ir nepasitvirtinti - juk visi žvėrys kaupia riebalus prieš žiemą. Arba šaltis gali spustelti tik vasario pabaigoje, kaip ne kartą yra buvę", - tikino A.Aleknonis. 

Žvėrys prašo užtarimo

Kiškių Lietuvoje labai sumažėjo, ir kol kas niekas negali tiksliai pasakyti, kodėl. Nežino to ir Antanas. "Galbūt juos ir kokia liga retina, - spėjo jis, - tačiau juk ir plėšrūnų dabar priviso: lapių, mangutų, kiaunių, šeškų, valkataujančių šunų. Doroja jie ne tik kiškučius, bet ir stirniukus, taip pat ant žemės perinčius paukščius: kurapkas, tetervinus, jerubes, kitus." 

Prieš keletą dienų A.Aleknonis, keliaudamas pėsčiomis giriomis ir laukais, nemažame ruože iš Rūdšilio iki Kazlų Rūdos miškų (tai daugiau kaip 30 kilometrų), pastebėjo tik vieną stirną. 

"Išstriksėjo ji iš girios į pamiškės žiemkenčių želmenis. Nuošaliuose stirnų jau labai mažai - iššaudė jas brakonieriai ir medžiotojai, kuriems dabar nė licencijų medžioti pateles ir jauniklius nereikia. Be to, kaip sakiau, dalį stirniukų suėdė plėšrūnai, dalis šių žvėrių  neatlaikė praėjusios ilgos žiemos", - vardijo gamtininkas. 

Tik kitą dieną žygiuodamas kitu maršrutu - panemuniais Kauno link - jis ant kalno netoli Vilkijos aptiko 3 stirnas, o pakalnėje prie pat šio panemunės miestelio žaliuojančiuose rugiuose ganėsi dar penkios. Tai rodo, kad jos glaudžiasi arčiau kaimų, miestelių - tik čia dar gali išgyventi. Nuošaliau nuklydusias brakonieriai nušauna. 

"Brolis pasakojo, kad prie jo namų išmedžiojo stirnas, kurias jis šėrė, taip pat du elnius, - dėstė Antanas, o gana pridūrė: - Kuo daugiau Lietuvoje aplinkos apsaugos inspektorių, tuo mažiau lieka žvėrių."

Keičiasi kartu

Per tą kelionę nuo Lekėčių iki Kazlų Rūdos jis rado tik keliolikos kurapkų būrelį. "Anksčiau jų būdavo daug. Irgi plėšrūnų - keturkojų ir dvikojų - darbas. Antai Novaraisčio ornitologiniame draustinyje būdavo tetervinų, gulbių nebylių. Dabar išnaikintos, nes net motorinės valtys po raisto vandenis plauko. Visas 827 hektarų draustinis liko be priežiūros ir apsaugos. Neberasdavo ramybės čia šį rudenį ir atlėkusios nakvoti gervės, todėl išplasnodavo nuošaliau - į Raudonplynio raistą ar girių ežerėlių link", - teigė A.Aleknonis. Jis anksčiau dirbo šio draustinio sargu, tik vėliau šis etatas buvo panaikintas. 

Gamtininko nuomone, kuo sparčiau išsivaikšto į užsienius Lietuva, kuo mažiau lieka vienkiemiuose ir kaimuose žmonių, tuo mažiau krašto gamtoje lieka ir paukščių bei kai kurių žvėrių. 

"Būdavo - augina ūkininkai karvių, kiaulių, pilnos daržinės šiaudų, šieno, kiemai ir takai pribarstyti pelų, šieno nuobirų, tarp kurių pasitaikydavo ir grūdų, tada ir sodybos būdavo nugultos geltonųjų startų, žvirblių, šarkų, o dabar - tuščia, vieną kitą šarką pamatysi tik prie miesto ar miestelio. Gamta keičiasi kartu su žmonėmis", - įsitikinęs A.Aleknonis.

Be to, jo nuomone, dalis kai kurių mūsų paukščių, išskridusių pernai žiemoti į šiltesnius Europos kraštus, žuvo, nes praėjusi žiema juose kaip tik pasitaikė neįprastai šalta. Mažiau negu paprastai grįžo zylių, smilginių strazdų, lipučiai Suvalkijoje taip pat tapo retenybe. 

"Tik bukučių padaugėjo. Įtariu, todėl, jog smarkiai kerta girias, o šiems paukšteliams kirtavietės patinka, jie ten randa genių išskobtų uoksų ir juose sėkmingai peri." Netrūko šią vasarą Sūduvos krašte ir juodgalvių devynbalsių, gegučių.

Karklų "kačiukai"

Pasak Antano, jei nori dabar pamatyti daug ir įvairių paukščių - važiuok į Kauną, Vilnių ar kitą miestą. "Aš šarkų net Kauno Laisvės alėjoje mačiau", - sakė jis. Ornitologas skaičiuoja, kiek sparnuočių pastebėjęs šįryt Vilniuje eidamas paneriu iš Lazdynų į Žvėryną per Karoliniškių draustinį: "Paupyje uoginius obuoliukus smagiai lesė 15 smilginių strazdų, prie uosialapiais klevais apaugusios salelės plaukiojo 3 dančiasnapiai, keliolika didžiųjų ančių. Netoliese mačiau 8 uodeguotąsias zyles." 

Tik ar labai gera paukščiams žmonių kaimynystėje? "Šį pavasarį prie mūsų kaimo suskaičiavau 18 valkataujančių kačių - tai kaip sparnuočiai gali išperėti? O laukus purškia pesticidais ir kitokiais nuodais, todėl nėra nei vyturių, nei kielių, net kranklių mažėja", - vardijo pasikeitimus gamtininkas. Tačiau netrukus jo veidą nušvietė šypsena. "Vis dėlto gyventi gera. Štai ką atnešiau", - ištraukė iš savo portfelio porą karklo ir lazdyno šakelių Antanas. Iš tiesų, ruduo toks šiltas, kad karklai, atrodo, jau tuoj pasipuoš baltais pūkuotais "kačiukais", o lazdynai žirginiais. Bet tikriausiai šitas rudens gerumas truks jau neilgai... 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"