TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pavasario pranašai

AFP/Scanpix nuotrauka

Amerikoje pavasario sugrįžimą pranašauja ne parlėkęs vyturys, bet žiedais apsipylusios magnolijos. Deja, dideli ir nepaprasto grožio žiedai akį džiugina tik kelias savaites.

Vėjeliui pūstelėjus ir žiedlapiams pasklidus, užsimezga kūgio formos kietoki vaisiai, kuriuos mėgsta gyvūnai. Kol žiedai dar neprasivėrę, į akis krenta patrauklūs magnolijų lapai: tamsiai žali, dideli, kieti, tarsi padengti laku. Pražydus žiedams, jie tampa nematomi, nes juos nustelbia žiedai. Tačiau iš pažiūros liauni magnolijos žiedai, yra tokios pat faktūros kaip ir lapai. Jie tvirtoki. Tai skydas, apsaugantis nuo ropojančių vabzdžių sužalojimo.

Magnolijos – seni šios Žemės augalai. Archeologai tikina, kad magnolijos augo jau prieš dvidešimt milijonų metų. Jų pėdsakai randami suakmenėjusiose uolienuose visame pasaulyje. Magnolija - ne pavienis augalas, augąs krūmo ar medžio pavidalu. Magnolijos priskiriamos žiediniams augalams - magnolijūnams. Jiems priklauso daugiau kaip 400 šeimų, 12.000 genčių ir ne mažiau nei 235.000 rūšių. Pavadinimas duotas prancūzų botaniko Pierre Magnol garbei, kuris laikomas augalų klasifikacijos sistemos tėvu, pirmasis ėmesis klasifikuoti augalus pagal jų giminingumo ryšius.

Žydintis medis šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1703 metais, ne P.Magnol, bet botaniko Charles Plumier. Tai įvyko po to, kai pastarasis šią didelę žydinčią gėlę išvydo prancūzų kolonistų pavergtoje Karibų jūros Martinikos saloje. Būtent iš šios salos yra kilęs gėrimas ,,Martini“. Toje vietovėje augalas buvo vadinamas „Talauma“ vardu. Netrukus žydinčio medžio pavadinimas buvo pakeistas Pierre Magnol garbei. Žymus mokslinės sistematikos kūrėjas, švedų gamtininkas Carolus Linnaeus, šį augalą jau kaip magnoliją aprašė 1735 metais savo knygoje „Systema Naturae“.

Magnolijos gydomoji galia

Kinų medicinoje magnolija yra žinoma kaip Hou Po vardu. Kinai mielai ja grožisi, tačiau labiau linkę vertinti medžio gydomąją galią. Medžio žievė naudojama medicininiams tikslams. Tikima, kad žievė padeda reguliuoti Qi (či) gyvybę palaikančias jėgas, t.y. gyvybės energiją, gyvybės jėgą, - pusiausvyrą tarp negatyvios ir pozityvios formos. Qi - skaidrioji žmogaus kūno gyvybinės energijos dalis. Priminsiu, kad be skaidriosios, kinų manymu, yra ir drumzlinoji, kuri susijusi su fizine žmogaus prigimtimi.

Būtent paruoštą žievę, kaip enegijos šaltinį kinai naudojo nerimui, stresui įveikti, depresijai gydyti. Tik neseniai mokslininkai oficialiai patvirtino, kad magnolijos žievė yra turtinga lignanais. Pastarieji yra labai aktyvus antioksidantas, tinkamas naudoti prieš uždegiminius procesus, trombų formavimąsi, naikinantis toksinus, pažeidžiančius ląsteles ir DNR. Taip pat magnolijos žievė – galingas ginklas prieš vėžį. Ne veltui japonų mokslininkai dviem magnolijos pagrindiniams komponentams prilipdė viduramžiais gyvavusį lotynišką epitetą

officinalis, kuris išvertus reikštų priklausantis „officina‘i“. Kažkada officina buvo vadinamas vienuolyno kambarys – sandėlys. Jame buvo saugomi vaistai ir kitos būtinybės. Pasak japonų, officinalis – magnolija yra kelis kartus stipresnis antioksidantas už mums gerai žinomą alpha-tocopherol (vitaminą E).

Teigiama, kad magnolijos žievė reguliuoja kortizolio kiekį kraujyje. Pastarasis yra žinomas kaip streso hormonas, kurį gamina pats organizmas. Hormonas išskiriamas tuomet, kai sportuojame, vaikštome, esame streso būsenoje. Dėl kortizolio susiaurėja arterijos, adrenalino dėka suaktyvėja širdies darbas ir organizmas pasirengia užduočiai, pasiruošia prisitaikyti prie stresinių sąlygų. Šiuo atveju, magnolijos žievės nuoviras padeda įveikti aukštą kraujospūdį.

Streso būsenoje organizmą kortizolis aprūpina gliukoze. Tai padeda nugalėti psichologinio pobūdžio problemas. Kai nuolatinis stresas įtakoja ilgalaikį aukštą kortizolio kiekį kraujyje ir insulinas yra bėjėgis sumažinti cukraus kiekį, atsiranda grėsmė susirgti diabetu. Čia pagalbon verta šauktis magnolijos žievę. Ji – geras vaistas sergantiems osteporoze, t.y. kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu, kaulų trapumu. Dažnai ši liga yra vadinama „tyliąja epidemija“, nes pats kaulų retėjimas nejuntama. Ilinojaus valstijos mokslininkai

pažymėjo, kad magnolijos žievės ekstraktas ar kramtoma guma, kurioje yra žievės, padeda neutralizuoti kvapus, kuriuos sukelia burnos bakterijos, apsaugo dantis nuo ėduonies.

XI amžiuje arabų gydytojui Avicenai išgavus rožių esenciją, buvo pradėta taikyti aromaterapija – ligų gydymas ir profilaktika. Gaivus magnolijų lapų ir žiedų aromatas geba atpalaiduoti, nuraminti, sureguliuoti fizinius ir emocinius sutrikimus arba tiesiog suteikti pasitenkinimą.

Pasak Amerikos indėnų, niekuomet neužmik po šia didele, sodą primenančia gėle, vadinama magnolija. Užmigęs nenorėsi pabusti, nes jos svaigus glėbys užliūliuos amžiams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"