TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pavasario sprogimas

2012 05 05 13:42

Taip galima pavadinti tai, kas vyksta Lietuvos gamtoje pastarosiomis dienomis. 

Išsiilgusi šilumos ir pagaliau jos sulaukusi, ir tiek daug iš karto, augalija žalėja ir didėja tiesiog akyse. Skleidžiasi slyvų, ievų, sedulų, kitų medžių ir krūmų žiedai, geltonuoja purienos, šalpusniai, kiaulpienės, darželiuose sužydo tulpės... 

Kaipmat atkuto ir paukščiai. Užvakar žygiavau per Labanoro girią ir mane ilgai lydėjo gegutės kukavimas - atrodė, tarsi ji sektų. Koks pavasaris būtų be šio paukščio, kurį išgirdę suklūstame, ar pinigų turime, arba skaičiuojame, kiek metų mums iškukuos?

Lietuvos ornitologų draugija primena, kad ir gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Anksčiau ji buvo vadinama ne gegute, o geguže.

Gegutę išgirsi daug kur - jei peri smulkūs giesmininkai, ten būna ir gegučių. Mat šie paukščiai patys lizdo nesuka, o po vieną kiaušinį deda į kitų mažų paukščių lizdus. Snapu nuneša gegutė padėtą kiaušinį į nužiūrėtą dėtį, o kad šios šeimininkė nesuprastų apgavystės, gegutė išmeta iš lizdo vieną svetimą.

Išsiritęs gegužiukas jau pirmomis dienomis išstumia iš lizdo kitus kiaušinius arba jauniklius ir lieka lizde vienas. Jis užauga toks stambus, kad "įtėviai" kartais bijo net prisiartinti. "Vaikas" net kapteli jiems snapu reikalaudamas pašerti.

Kukuoja tik gegučių patinai, o patelės "kvatoja". Gegutė yra baikšti, todėl pamatyti ją nelengva. Nuolat skrenda iš vienos vietos į kitą, žeme nevaikšto, nestraksi medžių šakomis. Maitinasi dažniausiai vikšrais, žiogais, vabalais. Labai akyla, iš tolo pastebi plaukuotus vikšrus, kurių nelesa kiti paukščiai. Mat vikšrų plaukeliuose yra nuodų, todėl paukščiai jų vengia, o gegutė turi stiprią imuninę sistemą, jai nuodai nepavojingi.

Pelikanas sugrįžo

Patyręs gamtininkas, Žuvinto rezervato direktorius Arūnas Pranaitis primena, kad ankstyvajam tarpsniui - pavasario "sprogimui" Lietuvoje gamta skiria tik apie porą savaičių: kol sužydės obelys ir alyvos, vėlyvojo pavasario ženklai. Tada vėl spustels šalnos - šitaip gamta reguliuoja derlių, tausoja medžius. 

Pasak A.Pranaičio, per tą laiką parskrenda beveik visos vabzdžialesių giesmininkų paukščių rūšys. Šiomis dienomis rezervato vadovas džiaugiasi migruojančių kregždžių gausa Žuvinte. Šie žvitrūs paukšteliai siuva virš ežero, gaudydami vabzdžius, vaikydami vienas kitą.

"Kregždės masiškai grįžo tik dabar, taigi pasitvirtino sena patarlė, jog pirmoji kregždė pavasario neatneša. Ankstyviausia šelmeninė kregždė Žuvinte pastebėta balandžio 13 dieną, o vėliau būta šaltų darganotų orų, rytmečio šalnų ir šiauraus vėjo", - pasakojo A.Pranaitis.

Jau pasirodė Žuvinte ir retų šio pavasario svečių, pavyzdžiui, plėšriųjų žuvėdrų. Šie stambūs paukščiai pavasarį labai retai aptinkami Lietuvoje. Keletą dienų Žuvinte svečiavosi ir baltaskruostės berniklės. O balandžio pradžioje rezervato gamtininkai keletą kartų gėrėjosi sakalu keleiviu.

"Kai į Žuvintą atskrenda būriai ančių, sakalui keleiviui yra kur pasiganyti. Šis, vienas greičiausiai skrendančių paukščių, grobį gaudo tik ore. Kol antys plaukioja vandenyje, jos lyg ir saugios dėl sakalų, tad jiems antis tenka baidyti. Tada jos pakrinka į visas šalis", - sakė A.Pranaitis.

Tačiau labiausiai gamtininkus nustebino vėl, kaip praėjusį pavasarį, Žuvinto apylinkėse pasirodęs rožinis pelikanas. Tai bene didžiausias Europos skrajūnas: atstumas tarp išskleistų jo sparnų siekia beveik tris metrus.

Pelikanas atsklendė į "Atžalyno" žemės ūkio bendrovės kūdras prie Alytaus rajono Verebiejų gyvenvietės, į kurias įleista žuvų, ir dabar ten žvejoja - murkdo snapą su sterble į vandenį. "Tik sunku pasakyti, ar jam pavyksta sugauti kokią žuvį", - juokavo A.Pranaitis.

Bendrovės vadovas Algis Žėkas nemano, kad reikia iš ten baidyti retą egzotišką paukštį, net jei jis ir sugaus keletą karpių.

Pasak A.Pranaičio, anksčiau pelikanas buvo nematytas mūsų krašte, o per pastaruosius dvidešimt metų Žuvinto rezervato darbuotojams tai - jau ketvirtasis stebėtas pelikanas. Šie sparnuočiai ieško baltųjų gandrų draugijos. "Greičiausiai ir šis paukštis atskrido kartu su pavasarį grįžtančiais gandrais", - svarstė A.Pranaitis. Didžiausios pelikanų kolonijos yra Viduržemio, Kaspijos, Juodosios jūrų pakrantėse.

Narsuolė voverė

Jau baigiasi didysis miškininkų darbymetis - miškasodis, talkos surengtos bene visose krašto urėdijose. Jos šiemet buvo numačiusios atkurti 9340 ha iškirstų valstybinių ir įveisti 852 ha naujų miškų. Pastarųjų galėtų būti sodinama gerokai daugiau, tačiau urėdijoms tam trūksta žemės. Nemažai iškirstų ir naujų miškų sodina ir privatūs savininkai.

Miškininkas Antanas Aleknonis iš Lekėčių kaimo (Šakių r.) įtaria, kad šiemet eglynai vėl gali patirti kinivarpų - žievinių tipografų - antplūdį. "Pernai liko neiškirsta daug sausuolių, o žiema nebuvo ilga, tad speigai nors ir spaudė, bet į žemę sulindusioms kinivarpoms jie nepakenkė, tik jų priešų - keršvabalių ir kitų vabalų gerokai pamažino. Todėl kinivarpos vėl gali masiškai išplisti", - būgštavo A.Aleknonis.

Pastarąjį kartą didelį kinivarpų antplūdį eglynai patyrė 1995 metais - tada išdžiūvo ir teko iškirsti tūkstančius hektarų eglių.

Kasdien po gimtąją Rūdšilio girią vaikštantis A.Aleknonis pasakojo neseniai patyręs įdomų nuotykį. "Pastebėjau eglėje, daugiau kaip 8 metrų aukštyje, voverės lizdą ir nutariau jį apžiūrėti. Įsikoriau. Lizdas žalių samanų, didelis ir šiltas, šone nedidelė angelė voveriai įlisti. Įkišau ten ranką ir užčiuopiau 9 voveriukus. Jie pradėjo cypti, ir tuomet ant mano galvos užšoko voverė - jų mama... Ligi tol ji mane nuo netolimos šakos stebėjo, o kai išgirdo savo vaikų balsą, neištvėrė.

Sudėjau voveriukus atgal ir išlipau iš medžio. Daug metų tyrinėju gamtą, tačiau voverės užpuolimą patyriau pirmą kartą, o ir ligi tol apie tokius atsitikimus nebuvau girdėjęs", - stebėjosi A.Aleknonis. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"