TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pavasaris ragina krutėti visus, kas gyvas

2011 04 23 0:00
Sausuose šiluose jau sumėlynavo vėjalandės šilagėlės. Tai retos gėlės, skinti ir kasti jas draudžiama.
Rimo Lelecko nuotrauka

Pagaliau lauktasis tikras pavasaris. Saulė vis kaitresnė ir kaskart ilgiau užtrunka danguje, ragindama pabusti net ąžuolus, šikšnosparnius, miegapeles ir kitus didelius miegalius.

Saulės komandas klusniai vykdo visa gamtos kūrinija - vienur kitur jau žaliuoja žolė, pietinėse atšlaitėse žydi žibuoklės ir pradeda skleistis plukės. Jau skraido, rėplioja, šliaužia milžiniška vabzdžių armija, sukruto žalčiai, angys ir driežai. Žiemos guolius palieka ežiai, barsukai, žabarus į lizdą tempia gandrai. Į nerštą traukia ir po automobilių ratais žūsta daugybė varlių bei rupūžių, bunda skruzdėlynai...

Dzūkai jau randa bobausių - pirmųjų pavasario grybų. Jie vertinami prieštaringai: Vokietijoje uždrausti, o Skandinavijoje populiarūs. Raukšlėtų bobausių kepurėlių galima aptikti kirtaviečių pakraščiuose, senų miškų šabakštynuose. Šie grybai dygs neilgai, vos pora savaičių. Mikologai perspėja, kad bobausiai yra šiek tiek nuodingi, todėl juos reikia virti 3 kartus po 15 minučių, pakeičiant vandenį, - tik tada galima kepti ir valgyti.

Šventę gadins pažeidėjai

Ankstyvą pavasarį žmonės pirmiausia puola į du darbus: iškuopti šiukšles, juolab kad čia pat Velykos - didžioji Prisikėlimo šventė, ir sodinti miškus. Praūžė garsioji talka "Darom", sutraukusi šimtus, o gal ir tūkstančiais talkininkų. Tiesa, sako, jog ji nebuvo tokia gausi kaip pernai ir užpernai.

Vilniuje įsikūrusi nevyriausybinė gamtosaugos organizacija "Baltijos aplinkos forumas" (BEF) "Darom" dieną tvarkė Dvarčionių pievą. Ją BEF ekologai vadina unikalia, mat čia tarpsta daug retų, į Raudonąją knygą įrašytų augalų - mūsų krašto laukinių orchidėjų gegūnių, paprastųjų kardelių. Čia įsikuria pieviniai kalviukai, geltongalvės kielės, pempės, kiti paukščiai, o vakarais ir ankstyvais rytais galima pievoje pamatyti besiganančias stirnas, žolėje tūnančias lapes.

Žinomas krašto botanikas Valerijus Rašomavičius sako, kad tokių turtingų pievų miesto pašonėje nedažnoje valstybėje rasi. Tai jo iniciatyva BEF gamtininkai jau trečius metus pavasarį ir rudenį buria bendraminčių talkas, per kurias iškerta krūmokšnius, nušienauja žolę.

Botanikai dabar turi dar vieną rūpestį: prieš Velykas žmonės miškuose plėšia daugybę pataisų, mat gaji mada puošti šiais žaliais augalais velykinį stalą. Pataisai - vis labiau nykstantys augalai, kad naujas toks augalėlis išaugtų iš mažulytės sporos, prireikia net 20-30 metų. Pataisai įrašyti į Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, todėl juos draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti. Net prekiauti jais nevalia, išskyrus vaistinei žaliavai naudojamas varpines galvutes. Pažeidusiesiems šį draudimą gresia nemažos administracinės baudos.

Po dienos kitos pražys pakalnutės. Šias gražias gėleles taip pat draudžiama skinti ir prekiauti jų žiedais bei lapais, išskyrus rinkimą vaistams. Taip pat draudžiama skinti šilagėles, vandens ir miškines lelijas, lieknąsias plukes, pavasarines raktažoles, didžiažiedes rusmenes, paprastuosius burbulius.

Šventas miškininkų metas

Prieš kelis dešimtmečius į miškasodį susirinkdavo tūkstančiai Lietuvos žmonių, tomis dienomis net pamokos nevykdavo, nes medelius sodindavo visi. Dabar miškasodžio talkos kur kas mažesnės ir tylesnės, buvusio krašto gražinimo entuziazmo nebėra, medelių sodinti susirenka daugiausia miškininkai ir jų artimieji.

Šiemet visos 42 krašto miškų urėdijos numačiusios atsodinti 9050 ha valstybinių miškų ir įveisti 712 ha naujų. Palyginti su pokario metais, kai girios buvo veisiamos tūkstančiais hektarų, minėti skaičiai labai kuklūs. Miškininkai sako: mielai sodintume daugiau, tačiau mums biurokratai neperduoda tam tikslui skirtų žemių. Tad ir dirvonuoja jos daug kur apleistos - ir žemės ūkyje nebenaudojamos, ir miškininkystei neatiduodamos.

Praėjusią savaitę Asvejos regioniniame parke, Dubingių seniūnijoje, užveistas Radvilų ąžuolynas. Daugiau kaip 60 talkininkų 1,3 ha plote pasodino 3700 ąžuoliukų ir 1300 eglaičių. Dubingiai - Lietuvos didikų Radvilų gimtinė, kelis mėnesius čia gyveno ir Barbora Radvilaitė (1520-1551), 1550 metais karūnuota Lenkijos karaliene ir po mirties palaidota Vilniaus Katedroje.

Norintieji dalyvauti miškasodžio talkose turėtų paieškoti informacijos apie jas urėdijų interneto tinklalapiuose - pranešimų ten nestinga. Antai šiandien miškasodis vyksta Varėnos, Nemenčinės, Ukmergės, Valkininkų ir kitose urėdijose. Balandžio 29 dieną Nemenčinės miškų urėdijoje bus toliau sodinamas istorinis miškas "Žalgiris 600". Kai medžiai suaugs ir sulapos, šį užrašą, pradėtą sodinti praėjusį rudenį, bus galima pamatyti iš paukščio skrydžio.

Gegužės 5-ąją Trakų urėdijoje bus sodinamas miškas poeto Justino Marcinkevičiaus atminimui įprasminti. Miško sodintojams teks skubėti - kai stoja karštos dienos, miškasodis negali trukti ilgai, nes išsprogę ar net pradėję lapoti sodinukai sunkiai prigyja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"