TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pavojingi asteroidai ir kitos grėsmės iš kosmoso

2011 11 08 6:30

Antradienį, lapkričio 8 dieną, prie Žemės priartėja pavojingas asteroidas "2005 YU55". Juo domisi viso pasaulio astronomai, nes tokie dangaus kūnai kaip asteroidai ir kometos gali sukelti, pasak Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) direktorės habil. dr. Gražinos Tautvaišienės, globalią grėsmę Žemei.

Kai asteroidas "2005 YU55" skries arčiausiai Žemės, bus likę tik 324 600 kilometrų. Kitaip sakant, jis praskries net 15 proc. mažesniu atstumu, nei sukasi Mėnulis. Toks asteroido priartėjimas prie Žemės ar kitų kosminių kūnų gali pakeisti, kaip pabrėžė VU Astronomijos observatorijos vedėja G.Tautvaišienė, jo orbitą ir kitą kartą asteroidas gali praskrieti dar arčiau Žemės ar net sukelti pavojų ją kliudydamas. Su planetiniu Arečibo observatorijos teleskopu Puerto Rike astronomai pradėjo fotografuoti šį klajūną dar balandžio mėnesį, kai jis skriejo už šešių Mėnulio atstumų nuo Žemės. Buvo patikslintas asteroido dydis (400 metrų skersmens) ir įsitikinta, kad šį kartą į Žemę jis neatsitrenks.

Arčiau nei Mėnulis

Pavojingų Žemei asteroidų nuolat ieškoma ir stengiamasi kuo tiksliau apskaičiuoti jų orbitas. Asteroidas "2005 YU55" buvo atrastas, kaip matyti ir iš pavadinimo, 2005 metais.

"Kodėl domimasi pavojingais Žemei asteroidais? Bijoma jų atakos, kad gali atsitrenkti į Žemę, - kuo paprasčiau aiškino mokslininkė. - Kai tokie objektai pakartotinai priartėja, labai gera proga patikslinti orbitas. Jos dėl gravitacinio poveikio, kai asteroidai įskrieja į artimą planetoms aplinką, t. y. praskrieja pro Žemę, Venerą, kitas planetas, gali šiek tiek keistis. 2029 metais šis asteroidas priartės prie Veneros. Tada vėl reikės tikslinti jo orbitos elementus, kad žinotume, kokiu atstumu jis praskries pro Žemę per kitą priartėjimą. Numatyta, kad "2005 YU55" vėl arti Žemės bus 2041 metais. Aplink Saulę šis asteroidas apsisuka panašiai kaip ir Žemė maždaug per metus ir du mėnesius, bet arti vienas kito atsiduria ne taip dažnai. Asteroidai Saulės sistemoje skrenda kaip ir Žemė savo orbitose, todėl prasilenkimo atstumas priklauso nuo to, kaip šie dangaus kūnai būna išsidėstę atitinkamais momentais."

Didesnį pavojų mums kelia maždaug vieno kilometro skersmens asteroidai. Jeigu toks atsitrenktų į Žemės paviršių, galėtų sukelti, pasak astronomės, maždaug septynių balų žemės drebėjimą, o jei nukristų į vandenyną, - maždaug 20 metrų aukščio cunamio bangas.

Matomas ir Lietuvoje

Plika akimi matomos penkto ar šešto ryškio žvaigždės. Asteroidas "2005 YU55" pasieks maždaug vienuoliktą ryškį ir jį galės stebėti astronomijos mėgėjai, turintys maždaug 15-20 centimetrų skersmens teleskopus. Asteroidai, kaip patikslino G.Tautvaišienė, spinduliuoja tik Saulės šviesą, kurią atspindi nuo savo paviršiaus.

Kai astronomai daugiau kaip prieš pusmetį pradėjo stebėti asteroidą "2005 YU55", jis buvo dvidešimto ryškio. Šį kosminį kūną bus galima matyti ir tolstantį. Molėtų astronomijos observatorijos turimi teleskopai leidžia stebėti tokio ryškio objektus. Pasaulyje didžiausi teleskopai asteroidams stebėti nenaudojami, nes astronomams, kaip juokavo TFAI direktorė, yra ir taip ką veikti. Nebent būtų apskaičiuota, kad artinasi labai pavojingas Žemei asteroidas. Tada jį stebėtų didesniais, aštuonių ar dešimties metrų skersmens, teleskopais.

Bet kuriuo atveju asteroidų tyrimams pasaulyje skiriama daug dėmesio ir nemažas finansavimas. Pavyzdžiui, JAV valstybinės agentūros NASA lėšos asteroidų paieškai ir stebėjimams padidėjo nuo 3,7 mln. dolerių 2009 metais iki 20,3 mln. dolerių šiemet.

"Jau yra buvę ir kosminių misijų, per kurias priartėta prie kelių asteroidų ir kometų. Jų nemažai nufotografuota ir gerai ištyrinėta radarais, - pasakojo G.Tautvaišienė. - SOHO observatorijos, skirtos Saulės sistemos kūnų tyrimams, duomenys buvo prieinami viso pasaulio astronomams. Mūsų mokslininkai juos taip pat analizavo."

Ne politikų vardais

Lietuvoje asteroidų tyrimams neskiriamas joks specialus finansavimas, tačiau TFAI tyrėjai jau daugelį metų atlieka asteroidų ir kometų paieškas bei stebėjimus. Sėkmingai dirba, kaip pasakojo TFAI direktorė, dr. Kazimiero Černio vadovaujama mokslininkų grupė. Per pastarąjį dešimtmetį Molėtų astronomijos observatorijos teleskopais bei bendradarbiaujant su kosmine SOHO observatorija buvo atrasta daugiau kaip 400 asteroidų. Iš jų 75 asteroidai gavo nuolatinius numerius, kitų orbitos dar yra tikslinamos. Atrasti trys pavojingi Žemei asteroidai ir penki didieji, apie 10 kilometrų skersmens, Trojėnų grupės asteroidai.

Kai atrastų asteroidų orbitos gerai nustatytos, jiems suteikiami ne tik nuolatiniai numeriai, bet ir vardai. Pavadinimus turi beveik 20 lietuvių astronomų atrastų asteroidų. Šiemet vardai suteikti keturiems naujiems užregistruotiems asteroidams. Du buvo pavadinti astronomų Jokūbo Sūdžiaus ir Edmundo Meišto garbei, o dviem suteikti "Palangos" ir "Neries" vardai. Asteroidas "Nemunas" jau yra. Pernai vienas asteroidas pavadintas "Klaipėda", antras - "Panevėžiu", o trečias - "Žalgiriu", pažymint 600-ąsias mūšio metines. Priimta tokia pozicija, kad asteroidams teiktini mokslininkų, miestų ar gamtos objektų vardai, tačiau jų negalima pavadinti politikų garbei.

"Lietuviškų pavadinimų suteikimas asteroidams ir kometoms yra savotiškas astronomų būdas garsinti Lietuvą, - džiaugėsi TFAI direktorė. - Gana sėkmingai šis darbas vyksta, nors kitose valstybėse, skiriančiose didesnį finansavimą, dirba didesnės tyrėjų grupės. Mokslininkai turi didesnių teleskopų, gali juos skirti vien asteroidų stebėjimams, todėl daugiau jų ir atranda, ir pavadina."

Atskrenda mažiukai

Pavojingų asteroidų yra daugybė. Manoma, kad astronomai jau yra identifikavę 85 proc. visų didžiųjų asteroidų. Mažesnių kosmose skraidančių akmenų kol kas aptikta nedaug: apie 150 metrų skersmens - tik 15 proc., o apie 50 metrų dydžio - vos 5 procentai. Šiuo metu į pavojingųjų sąrašą yra įtraukti 1262 asteroidai. Visų kitų pavojingų Žemei asteroidų, pasak G.Tautvaišienės, dar teks paieškoti. Mažiukų asteroidų atskrenda labai daug, bet juos dėl mažo spindesio labai sunku pastebėti. Pavyzdžiui, 2008 metų spalio mėnesį pirmą kartą stebėtas asteroidas, kuris įskrido į Žemės atmosferą ir nukrito dykumoje šiaurės Sudane. Atmosferoje jis sukėlė efektą, panašų į atominės bombos sprogimą, tačiau į žemę nukrito tik juodi tarsi anglis gabaliukai.

"Pirmas toks atvejis, kai astronomai užfiksavo atskrendantį asteroidą, apskaičiavo jo orbitą ir buvo tiksliai pasakyta, kada ir kur jis nukris, - prisiminė G.Tautvaišienė. - Iš anksto pranešta ir lėktuvams, skridusiems tame regione. Vieno lėktuvo keleiviai dar spėjo pamatyti asteroido žybsnį. Laimė, asteroidas buvo tik 1-5 metrų dydžio. Jis buvo aptiktas vos prieš 20 valandų iki nukrintant ant žemės."

Žemės paviršiuje pasitaiko vadinamųjų smūginių kraterių, tačiau didelių, maždaug kilometro skersmens asteroidų, kurie būtų nukritę per tą laiką, kai tokie objektai stebimi šiuolaikine modernia įranga, nėra užfiksuota.

Kaip epušės lapai?

"Gauname elektroninių laiškų, kuriuose žmonės rašo mums apie įvairiausias grėsmes. Kartais būna įdėtos net mokslinių šaltinių nuorodos, - pasakojo TFAI direktorė. - Reikia labai atsargiai vertinti tokius pranešimus ir pirmiausia siūlyčiau patikrinti nurodomus šaltinius. Kai imiesi nagrinėti tokius atvejus, susirandi tuos šaltinius, paaiškėja, kad viskas buvo sukurta. Nieko panašaus minimuose leidiniuose nebuvo skelbta."

Internete netrūksta pranešimų apie vadinamuosius Saulės pliūpsnius, kurie galėtų nuplėšti Žemės atmosferą. Pasak mokslininkės, tokį galingą spindulių vėją galėtų sukelti nebent supernovos sprogimas netoli Žemės. Saulės audros nėra tokios galingos. Jei Saulė tokį poveikį būtų galėjusi padaryti, jau seniai Žemės atmosfera būtų buvusi nuplėšta.

"Astronomai stebi žvaigždes, esančias Saulės aplinkoje. Esame vadinamajame galaktikos diske, vienoje spiralinėje vijoje, ir daugelis mums artimų žvaigždžių yra tokios evoliucijos stadijos kaip Saulė. Labai senos žvaigždės yra gerokai toliau nuo Žemės ir grėsmės nekelia. Visuomenė turėtų būti dėkinga astronomams už atliktus tyrimus ir pateiktą informaciją. Jei nebūtų astronomų, žmonės nežinotų savo ateities ir drebėtų kaip epušės lapai, pamatę asteroidą ar kitą judantį šviesulį, - juokėsi G.Tautvaišienė. - Astronomijos srityje vyksta tiek įdomių dalykų - kosminių misijų, įvairių tyrimų ir stebėjimų, tačiau jaučiame pareigą ir nuo visokių gąsdinimų apsaugoti žmones, juos informuoti apie visus pavojus, kuriuos gali kelti asteroidai, Saulė, aplinkinės žvaigždės."

Saulė skrieja aplink galaktikos centrą savo trajektorija maždaug 200 kilometrų per sekundę greičiu. Daugmaž kartu skrieja ir visos artimiausios žvaigždės. Astronomai analizuoja, kaip žvaigždės juda, kokie yra greičio skirtumai ir kaip po truputį keičiasi visa aplinka. Pavyzdžiui, ir Lietuvos astronomai tyrinėja vadinamuosius tamsiuosius debesis, į žvaigždes nesusikoncentravusias dulkes ir dujas. Jų daugiau yra būtent galaktikos vijose, kur, kaip pasakojo mokslininkė, esame ir mes. Susidūrimai su tankiu tokių dalelių debesimi iš tikrųjų galėtų pakenkti Žemės atmosferai.

Kita vertus, didelė problema dabar - pačių žmonių sukurta grėsmė iš kosmoso, t. y. dirbtinių žemės palydovų liekanų kritimas į Žemės paviršių. Kaip pabrėžė TFAI direktorė G.Tautvaišienė, mūsų kosminė erdvė labai stipriai užteršta. Ypač didelį pavojų kelia anksčiau paleisti palydovai, kai technika nebuvo tokia pažangi. Dabar kosmoso tyrimo technologijos darosi vis modernesnės ir tikimasi saugiau leisti kosminius palydovus, valdyti su jais susijusius padarinius.

DALINKIS:
0
. Juo domisi viso pasaulio astronomai, nes tokie dangaus kūnai kaip asteroidai ir kometos gali sukelti, pasak Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) direktorės habil. dr. Gražinos Tautvaišienės, globalią grėsmę Žemei.&tw_p=tweetbutton","sharer","toolbar=0,status=0,width=548,height=325")' style='float:left;outline:none;margin:0 5px 0 3px'> . Juo domisi viso pasaulio astronomai, nes tokie dangaus kūnai kaip asteroidai ir kometos gali sukelti, pasak Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) direktorės habil. dr. Gražinos Tautvaišienės, globalią grėsmę Žemei.&source=lietuvos-žinios","sharer","toolbar=0,status=0,width=580,height=650")' style='float:left;outline:none;margin:0 30px 0 3px'>
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"