TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Pavojingos girios negąsdina tik grybautojų

2010 09 14 0:00
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Rugpjūčio škvalo nusiaubti miškai dar ilgai kels šiurpą. Tokia išvada peršasi apsilankius Varėnos ir Alytaus giriose po mėnesio, kai per mūsų kraštą praūžė gamtos stichija.

Nors medkirčiai darbuojasi nuo ankstaus ryto iki sutemų, škvalo išdarkytuose miškuose dar gausu išverstų ir nulaužtų medžių. Daug jų kabo vieni ant kitų, nemaža dalis - palinkę lyg nebylūs klaustukai. Tartum iki šiol nesuvoktų, kas atsitiko.

Tokios nelaimės Dzūkijoje neprisimena ne tik 40 metų šiose giriose dirbantis ir iš tų vietų kilęs Varėnos miškų urėdas Pranas Celevičius, bet ir dar vyresni dzūkai. "Prieš keletą metų atlėkęs uraganas "Anatolijus" Dainavos girioje išvertė apie 12 tūkst. kietmetrių medienos. O šis viesulas buvo daug skaudesnis", - sakė P.Celevičius.

Urėdas prisipažino, kad jam dar ir dabar sunku užmigti be raminamųjų vaistų. "Atsigulu ir regiu išvartytus medžius. Laimė, dabar bent nėra gaisro pavojaus - jei toks miškas užsidegtų, jį užgesinti nebūtų jokių šansų", - liūdnai kalbėjo Varėnos miškininkų vadovas.

Niaukiasi žvelgdamas į išvartytus medžius ir Alytaus miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Sigitas Kvedaras. "Štai šį eglyną gražiai išugdėme - revizija priėmė, net pagyrė. O dabar jis beveik visas guli. Vienos eglės išverstos, kitos nulaužtos", - rodė S.Kvedaras.

Neatlaikė nei šimtamečiai ąžuolai, nei kitų rūšių medžiai. Antai vienoje kirtavietėje alytiškiai paliko, kaip reikalaujama, visus ąžuolus. Net 17 jų ten susidarė. Tačiau škvalas tepaliko tris, iš kurių dviem nulaužė viršūnes, trečiajam nuplėšė didelę šaką. Mat žemė dėl šiųmečių liūčių buvo minkšta, o viesulo jėga - didžiulė.

Užvirto ant mašinos

Kartu su miškininkais vargais negalais braudamiesi pro įvairiomis kryptimis išguldytus medžius tai šen, tai ten sutikome grybautojų. Jie, palikę automobilius prie medžiais užverstų kelių, kapanojosi per stichijos nusiaubtą mišką gilyn, visiškai nepaisydami įspėjimų, kurių daug kur prikabino miškininkai.

Kai kurios labiausiai nuo škvalo nukentėjusios savivaldybės net uždraudė pašaliniams žmonėms lankytis miškuose, kol bus sutvarkytos vėjavartos ir vėjalaužos. Tačiau daugeliui grybautojų šie draudimai ir įspėjimai - kaip vanduo nuo žąsies: juk šiomis dienomis pasipylė ilgai laukti baravykai. Regis, lietuviams jie brangesni ir už gyvybę. O juk daug kur vėjo nulaužti medžiai kybo parimę ant kitų ir bet kada gali nugriūti. Ko gero, kai kuriems adrenalino ištroškusiems grybautojams vaikščiojimas pavojingame miške atrodo romantika.

"Prieš keletą dienų vienas vairuotojas prisikrovė į mašiną medienos iš mūsų miško ir pajudėjo. Reikėjo važiuoti pro palinkusį prie kelio medį. Jis krito ant mašinos. Gerai, kad ne ant kabinos - galėjo užmušti žmogų", - pasakojo P.Celevičius.

Bausti neklusnius lankytojus miškininkai vargu ar gali, o ir nėra kada gaišti laiko, kai tiek darbo. Tačiau jei įvyktų nelaimė, tikriausiai būtų ieškoma kaltųjų. Tai daryti net ir po tokių nelaimių mėgsta ne vienas. Miškininkai stebisi prieš savaitę vienoje televizijos laidoje nuskambėjusiu priekaištu, kad dėl škvalo aukų kalti miškininkai, kertantys girias plynais kirtimais. Esą tokiose vietose įsibėgėjęs vėjas išverčia daug medžių, o jei būtų kertama neplynai, taip neatsitiktų.

Varėnos urėdijos giriose per gamtos stichiją žuvo du žmonės. Prie Varėnio ežero medžiai užvirto tris žvejus. Vieno jų, Mindaugo Koščico iš Sarapiniškių kaimo, jau nebėra tarp gyvųjų. Panašiomis aplinkybėmis girioje prie Titno ežero nelaimė ištiko vilnietį Juozą Norkūną. "Ir tose vietose, kur žuvo žmonės, ir aplink jas nebūta nei plynų, nei neplynų kirtimų. Ten - pusamžiai nekirsti medynai", - užtikrino P.Celevičius.

Nuvažiavome pažiūrėti. Vedami Glūko girininkijos girininko Vyto Važgio per vėjavartų priverstą mišką šiaip taip prasibrovėme prie ežero. Radome tą vietą, kurioje meškeriotojai buvo susikūrę laužą ir kur atsiyrė valtimis iš ežero, kai atūžė škvalas. Vieni jų liko pakrantėje, kiti nubėgo į girią prie automobilio. Tarp šių buvo ir M.Koščicas. Čia ir šiandien guli daugybė medžių.

O iš pusamžio pušyno prie Titno ežero pastarosiomis dienomis Druskininkų urėdijos pasamdyti medkirčiai jau pašalino vėjavartas ir vėjalaužas. Ligi tol nei čia, nei netoliese kirtimų taip pat nebūta.

Niekas nekirto medžių ir ten, kur žuvo trečia rugpjūčio stichijos auka vilnietė Viktorija Golovinova, nes toje vietoje - Verbyliškių kaimas, Verknės upės slėnis. Ant palapinės, kurioje buvo mergina, nukrito didelė ant upės kranto augančios liepos šaka.

Škvalas kirtimų nesirinko

Kai važiavome į Glūko girininkiją, P.Celevičius parodė kirtavietę, kurioje pušys buvo kadaise iškirstos neplynu, vadinamuoju Labanausko kirtimu. Daug paliktų augti medžių škvalas nulaužė perpus arba išguldė. Tokį pat vaizdą išvydome ir kirtavietės pakraščiuose. Taigi stichija nepagailėjo ir neplynų kirtaviečių.

Miškų instituto Miškininkystės skyriaus vedėjas, mokslų daktaras Virgilijus Mikšys yra tyręs vėjų įtaką miškams. "Neprotinga kaltinti miškininkus dėl to, ką padarė šis škvalas, kokio Lietuvoje nebuvo jau daug metų, - pabrėžė V.Mikšys. - Nukentėjo medynai, esantys įvairios rūšinės sudėties, skalsumo, augaviečių ir kitko."

Kadangi Lietuvoje vyrauja vakarų vėjai, kirtimų biržės daromos iš šiaurės į pietus. Deja, šis škvalas atlėkė iš pietų ir "nuskalpavo" miškus šiaurės link. "Tačiau jo būta tokio stipraus, kad neatsilaikė jokie medžiai, ir negalima įžiūrėti jokių dėsningumų", - sakė mokslininkas.

V.Mikšio nuomone, kai kur plynus kirtimus galima keisti neplynais. "Tačiau jokiu būdu ne visur, nes daugelyje vietų ekonominiu ir gamtiniu požiūriu labiau pasitvirtina plyni kirtimai. Pavyzdžiui, neplynais kirtimais išretinus medynus, ypač egles, jos nuo vėjų nukenčia labiau negu neretintuose medynuose", - aiškino Miškininkystės skyriaus vedėjas.

Kai kurios visuomeninės gamtosaugos organizacijos ragina miškininkus palikti giriose kuo daugiau nuvirtusių ir vėjo nulaužtų stuobrių. Tačiau jie tai vertina skeptiškai. Stuobrių ir vėjavartų vaizdas - slegiantis. "Be to, miškas yra valstybės turtas. Kam jį pūdyti, o ir kas už tai atsakys?" - klausė Varėnos miškų urėdas. P.Celevičius svarstė, kad galbūt ir reikėtų palikti urėdijoje vieną miško kvartalą tokį, kokį jį padarė škvalas. Būtų kaip rezervatas.

Trūksta medkirčių

Iš pradžių skaičiuota, kad Varėnos urėdijoje, kurios miškai užima maždaug 28 tūkst. hektarų, išversta apie 63 tūkst. kubinių metrų medienos. Bet jau neabejojama, jog nuostoliai didesni. Tiksliai nustatyti vėjavartų ir vėjalaužų tūrį sunku. Varėniškiai mano, kad

jų prižiūrimose valdiškose giriose išversta galbūt net apie 100 tūkst. kietmetrių medienos, privačiuose miškuose - dar daugiau.

Alytaus miškus škvalas nuniokojo mažiau. Pasak vyriausiojo miškininko S.Kvedaro, nusiaubta maždaug 640 hektarų valstybinių ir apie 800 hektarų privačių miškų, nuostoliai atitinkamai - apie 21 tūkst. ir 30 tūkst. kietmetrių. Daugiausia medžių nuversta Kalesnykų girininkijos Pivašiūnų ir Gineitiškių miškuose.

Praėjusią savaitę, kai lankėmės Varėnos urėdijoje, buvo paruošta maždaug 20 tūkst. kietmetrių, taigi varėniškiams darbo, regis, užteks iki Naujųjų metų, o gal dar ilgiau. Alytiškiai turbūt susitvarkys anksčiau.

Valstybiniuose Varėnos miškuose dirba apie 80 kirtėjų, tarp jų yra keletas atvykusių iš Lenkijos. Alytaus urėdijoje miško kirtėjų perpus mažiau. Varėniškiams talkina Kretingos, Ukmergės, Joniškio ir Šilutės urėdijos. Be to, dalį vėjavartų ir vėjalaužų nupirko tvarkyti Druskininkų, Nemenčinės ir Veisiejų urėdijos. Jos patyrė mažiau nuostolių. O alytiškiams talkos neprireikė.

Nuo škvalo nukentėjusios urėdijos paskelbė spaudoje ir internete ieškančios kvalifikuotų, patyrusių medkirčių, tačiau dirbti atėjo tik vienas kitas. "Tuomet prisiminėme kolegas lenkus. Jų miškų ši stichija nepalietė, tad lenkai sutiko padirbėti pas mus", - pasakojo P.Celevičius.

Medkirčių iš gretimos šalies pasikvietė ir kitos urėdijos. Lenkai - patyrę miško kirtėjai, be to, jie atsivežė ir medžių kirtimo bei išvežimo mašinas. Tad kalbas, esą pirmenybė buvo suteikta užsieniečiams, o ne savo krašto gyventojams, miškininkai vadina nepagrįstomis. "Neužtenka turėti motorpjūklį ir mokėti juo pjauti. Būtinas motopjūklininko pažymėjimas. Jis įrodo, kad šis specialistas yra išmokęs darbo saugos. Be to, vienas nieko nepadarysi - reikia darnios komandos. Kaip ir žaidžiant krepšinį", - dėstė S.Kvedaras.

Miško kirtėjų stinga dar ir todėl, kad dalis jų nuėjo dirbti į privačius miškus, kurių škvalas taip pat nepagailėjo. Kai kurie privačių miškų savininkai pažadėjo mokėti medkirčiams daugiau negu išgali urėdijos. Juk jos - valstybės įmonės, atsiskaitymas už darbą čia reglamentuotas. Kai kur miško kirtimo kainos šoktelėjo net iki 50 litų už kietmetrį.

Tačiau medkirčiams patikimiau sudaryti darbo sutartis su urėdijomis, juolab kad dauguma privačių miškų savininkų sumoka už darbą tik tada, kai parduoda medieną. Tad lenkai mieliau renkasi urėdijas.

Darbas - negreitas

Medžiais užverstu miško keleliu, kuriame prakirstas tarpas tik vienai mašinai pravažiuoti, nuriedėjome į Varėnos urėdijos Glūko girininkiją. Ją labiausiai iš visų Varėnos miškų nuniokojo rugpjūčio stichija. Glūko girininkas V.Važgys - stiprus ir energingas vyras, tačiau pamatęs, kas liko iš girios po škvalo, norėjo kraustytis kitur. Kolegos vos prikalbėjo jį pasilikti.

"Mes pripratę dirbti, bet - planingai, normaliomis sąlygomis, o dabar tenka tai daryti stichiškai, gelbėti medieną, kad nesugestų. Dirbame be poilsio dienų, neskaičiuojame valandų, nes visa 2,5 tūkst. hektarų girininkija pateko į škvalo zoną. Didžiąją dalį vėjalaužų ir vėjavartų sutvarkysime galbūt dar šiemet, tačiau likučius turėsime graibyti ilgai. Juk medžių kirtimo mašinomis bus aptvarkytos tik tos vietos, kuriose ypač daug priversta medžių. O pavienius virtėlius, vėjalaužas teks pjauti motorpjūkliais", - aiškino girininkas.

Prakirstas tarpas baigėsi, toliau teko eiti pėsčiomis. Dar iš tolo pamatėme, kad tarp vėjavartų geltonuoja įklimpusi talkininkų iš Kretingos urėdijos medkirtė. V.Važgys stvėrė mobilųjį telefoną ir puolė organizuoti vyrams pagalbą. Kol ji atvažiuos, pasukome pas lenkų medkirčius. Ne tiek ėjome, kiek lipome per įvairiomis kryptimis gulinčius virtėlius, brovėmės pro jų šakas. O štai ir lenkų brigada. Jų medkirtė krapšto savo "straubliu" vėjavartą, kilsteli ją, čirkšteli pjūklas, pažyra pjuvenų srovė - gabalas kamieno atpjautas ir technika graibo toliau.

Nelengva ir pavojinga stichijos nuniokotame miške dirbti tiek mašinomis, tiek motorpjūkliais. Medkirtės pritaikytos pjauti stovinčius, o ne išverstus medžius, juo labiau suguldytus taip, kaip tai padarė škvalas - visomis kryptimis, vieną ant kito. Kirtėjams tenka reguliuoti mašinas iš naujo, bet vis tiek nepatogu sugraibyti virtėlius tam nepritaikyta technika.

Tokiomis sąlygomis padaroma maždaug 2-3 kartus mažiau negu paprastai, tad ir uždarbis nedidelis. Antai Alytaus urėdijos miškuose dirbanti lenkų brigada jau norėjo grįžti namo, tačiau apsigalvojo ir pasiliko.

Įprastomis sąlygomis Dzūkijos giriose dažniausiai išsiverčiama be miško kirtimo mašinų, mat čionykščių šilų pušys labai šakotos. Tokias sunku nugenėti didele technika. Vyrai motorpjūkliais tai padaro ne taip greitai kaip mašina, bet kokybiškiau. Tačiau dabar skubėti būtina: vasarą nukirstų ar nulaužtų pušų mediena labai greitai pajuosta ir praranda nemažą dalį savo vertės.

Ne pelnas, o nuostoliai

"Pirmiausia stengiamės sutvarkyti išverstus ir išlaužtus eglynus, kad gulinčių medžių neapniktų kinivarpos. Jei taip atsitiktų, kenkėjai išplistų po visus eglynus", - pažymėjo Varėnos miškų urėdas. Šį mėnesį darbus eglynuose tikimasi baigti.

Skubama dirbti ir šiluose, nes pušynų nuniokota dar daugiau, o vasarą nupjautos pušys, kaip jau minėta, genda greičiau negu eglės. Daugiausia nuo škvalo nukentėjo 40-50 metų pušų. Nemažai medžių nuversta ir nulaužta, antra tiek, jei ne daugiau, nulenkta. Šiuos planuojama kol kas palikti ir stebėti, kaip auga. Tie medžiai tikriausiai jau nebeatsities, o kai kuriems ateinanti žiema gali būti paskutinė - nebeatlaikys sniego naštos. Tad ir kitais metais kirtimų nusiaubtose giriose nestigs.

Gyventojams, kurie nori pasiruošti malkų šiuose miškuose patys, dabar tai kainuoja perpus pigiau negu anksčiau. "Tačiau leidžiame jiems tvarkyti tik gulinčias vėjavartas ir vėjalaužas, nes dirbti tokiuose miškuose nepatyrusiems žmonėms pavojinga", - priminė Varėnos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Deimantas Stankevičius.

Kad tai tiesa, patvirtino ir Alytaus urėdijos Kalesnykų girininkijos girininkas Gintautas Struckus. "Vienas mūsų kirtėjas nupjovė škvalo palenktą medį, kuris gulėjo ant kito lajos. Kai tik jis atitraukė pjūklą, nuvirto ir tas medis. Žmogus vos spėjo atšokti į šalį", - pasakojo G.Struckus.

Galbūt kai kas mano, kad šis škvalas miškininkams parankus, esą privertė jiems medienos. Mūsų kalbinti miškininkai tvirtino, jog naudos iš to nebus. Pasak jų, vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo darbų savikaina didelė.

Dauguma išverstų medžių - nebrandūs. Jų mediena tinka tik vadinamiesiems popiermedžiams, tarai ir malkoms. Tokia mediena nebrangi, pajamų bus nedaug, tad škvalą patyrusios urėdijos patirs nuostolių. Be to, medienos pirkėjai šiuo metu stengiasi išsiderėti mažesnes negu įprasta kainas.

Ko gero, šios stichijos padariniais džiaugiasi tik privačių miškų supirkėjai - dabar šių valdų vertė dar labiau krito. Juk dauguma privačių miškų tėra 2-3 hektarų, jų savininkai - senyvo amžiaus, neretai gyvena toli nuo susigrąžintojo miško. Ar gali tie žmonės iš pensijos sumokėti už išverstų medžių tvarkymą?

Kaip teigė S.Kvedaras, dabar tiek Alytaus, tiek kitoms urėdijoms privačių miškų savininkai kone kasdien siūlo pirkti ir tvarkyti nuniokotus jų miškus. Deja, šie dažniausiai būna ne tik priversti vėjavartų, bet ir apleisti, neprižiūrėti.

Plynų kirtimų neatsisakys

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga minėjo, kad pastaraisiais metais neplyni kirtimai Lietuvoje sudaro apie ketvirtadalį visų kirtimų valstybiniuose miškuose. Plynų kirtimų kasmet mažėja, o neplynų - atitinkamai daugėja. Antai 2004 metais neplynai buvo kertama tik 15 procentų. Tačiau visiškai atsisakyti plynų kirtimų, miškininkų nuomone, būtų neprotinga ir nuostolinga.

G.Visalga akcentavo dvi didžiausias problemas, kurias šiandien tenka spręsti miškininkams. Tai - darbų sauga ir medkirčių trūkumas. "Kadangi dabar miškuose dirbti itin pavojinga, negalime priimti bet ko. Žmonės turėtų tai suprasti ir nesistebėti, kad tenka kviestis kvalifikuotų specialistų ir iš gretimų valstybių", - sakė G.Visalga.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, iš maždaug 420 tūkst. kietmetrių škvalo išverstų ir išlaužtų medynų jau sutvarkyta apie 130 tūkst. kietmetrių. Daugiausia nukentėjo Valkininkų (91 tūkst. ktm), Dubravos (70 tūkst.), Varėnos (63 tūkst.) ir Švenčionėlių (62 tūkst.) miškų urėdijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"